-
„Kaunas Photo“ kviečia pasitikrinti komforto zonos ribas
Festivalio organizatoriai lankytojus kvies atrasti „Komforto zoną“ – pagrindinį šių metų „Kaunas Photo“ leitmotyvą.
Lietuvos švietimo istorijos muziejuje „Kaunas Photo“ fotografijos gerbėjus supažindins su dviejų autorių kūryba. Lenkų fotomenininkas Michał Adamski darbų serijoje „Arti žemės, toli nuo dangaus“ atskleis Lenkijos provincijose gyvenančių bendruomenių ypatumus, jų stiprų ryšį su tradicijomis, tuo pačiu begalinį norą keistis. O čia pat esanti turko Öncü Hrant Gültekin ekspozicija pasakos apie pavogtas Armėnijos kapines.
Mykolo Žilinsko dailės galerijos trečiame aukšte „Kaunas Photo“ festivalis pristatys parodą skirtą pasaulio lietuvių fotografijai „Šeinius + Scheynius“. Pirmąkart bus rodomos Igno Šeiniaus kurtos fotografijos, atskleidžiančios dar nežinomą Lietuvos diplomato, žurnalisto ir rašytojo asmenybės pusę. Šalia šių fotografijų nuguls jo proanūkės, žymios menininkės Lina Scheynius (Švedija) darbai, kurie nebyliai polemizuos su prosenelio atostogų fotografija.
L. Scheynius nuotr.
„Komforto zonos“ paieškas lankytojai bus kviečiami tęsti lankantis kolektyvinėje autorių parodoje „Namai namučiai“: Evžen Sobek (Čekija), Rubi Lebovitch (Izraelis), Rebeca Cordero (Meksika), Superultraextra duo: Ewa Bold & Patryk Hadas (Lenkija) tai fotografijos, kuriose kiekvienas apčiuopsime nostalgijos motyvą.
R. Lebovitch. / „Namai namučiai“
Pirmame galerijos aukšte parodos svečius pasitiks žaidimas „Kaunopolis“ – „Kaunas Photo“ meninės rezidencijos rezultatų paroda, kurios idėją dar gegužę Kaune plėtojo ispanų fotomenininkė Conchi Martínez. Atrasime dar nematytas, o gal senai užmirštas savo miesto Kauno vietas. Šalia „Kaunopolio“ taip pat įsikurs olandų fotomenininko Poike Stomps asmeninė paroda „Keliaujant po Europą“.
Parodų atidarymus vainikuos kolektyvinė autorių paroda „Komforto zona“, tarp kurių – fotografijos įžymybės amerikiečių fotomenininkės Haley Morris-Cafiero darbų serija „Stebėtojai“ linksmai, tačiau kartu ir rimtai kvies dialogui apie patyčių kultūrą; Vladimir Antaki (Prancūzija/Kanada) „Šeimos portretas“ supažindins su karo pabėgėliais Prancūzijos sostinės prabangos ir chaoso peizaže; suomio Lasse Lecklin fotografijos „Gražiausios branduolinės elektrinės Europoje“ (titulinė straipsnio fotografija) ves į ekskursiją po Europą ir jos gražiausias branduolines jėgaines bei komforto ribų apmąstymus; lietuvis Tadas Kazakevičius (Lietuva) „Tai, ko nebebus“ privers susimąstyti apie laiko trapumą, o Florian Müller (Vokietija) darbas „Atjungtos grotažymės“ kvies diskutuoti apie vienatvę skaitmeninėje socialinėje terpėje.
Visą rugsėjo mėnesį, iki pat spalio 13 dienos „Kaunas Photo” festivalis džiugins turais po parodas, susitikimais su parodų autoriais ir svečiais, fotografijų projekcijų vakarais. Tuo tarpu festivalio fotografijų parodos po atviru dangumi, dar ankstyvą vasarą nugulusios Kauno miesto viešosiose erdvėse: Čečėnijos aikštėje Joana P Cardozo (JAV) „Mėlyniukės, mūsų namai yra mūsų pačių atspindys“, Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje Robert Dash (JAV) „Klimato atšilimas mikro mastelyje”, Lietuvos zoologijos sode Anup Shah (JK) „Migracijos ir VDU Botanikos sode Emilija Petrauskienė (Lietuva) „Sidabrinis sodas” veiks iki spalio pabaigos. Išsami festivalio renginių programa.
„Kaunas Photo“ – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje.
-
Vicemeras S. Kairys: Kaune turistai nelabai turi kur nusifotografuoti 34
„Kviesime visuomenę teikti įvairiausias idėjas, kur koks projektas galėtų atsidurti Laisvės alėjoje ar senamiestyje. Nes problema yra ta, kad turistas ar miesto svečias Kaune nelabai turi kur nusifotografuoti, išskyrus gal Danieliaus Dolskio skulptūrą. Tokiu objektų Kaunui labai trūksta“, – BNS sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Konkurso aprašyme savivaldybė nurodo, kad per skulptūras turėtų atsiskleisti miesto individualumas.
„Vienur gali kam nors nosį patrinti, kitur – pilvą, sugalvoti norą, o Kaune tokių dalykų labai mažai“, – apie planuojamas skulptūras kalbėjo vicemeras, kuris teigė, kad plačiau ši iniciatyva bus pristatyta kitą savaitę.
Konkurso taisyklėse nurodoma, kad savo projektus autoriai turėtų numatyti konkrečiai vietovei, atspindėdami miesto charakterį ir rasdami būdą jas įkomponuoti esamoje aplinkoje, taip pat pateikti galimo aplinkos tvarkymo, pavyzdžiui, apšvietimo sprendimus.
Taip pat numatoma galimybė siūlyti simbolių seriją, kurią vienytų viena istorija ar kontekstas.
Dešimt skulptūrų išsidėstytų Laisvės alėjoje ir jos apylinkėse, taip pat senamiestyje ir Santakos parke. Vienai idėjai numatoma skirti nuo 5 iki 30 tūkst. eurų. S.Kairio teigimu, šio projekto biudžetas siekia 100 tūkst. eurų.
Portalas kaunodiena.lt primena, kad beveik prieš mėnesį skulptorius Kęstutis Lanauskas iš Laisvės alėjos ir kitų Kauno vietų išsivežė miestą daugelį metų puošusias skulptūras. Laisvės alėjoje nebeliko „Laivelio“, simbolizavusio Nojaus arką, prie viešbučio „Daugirdas“ – besisukusių „Sūpynių“, buvusiame Ryšių istorijos muziejaus kieme svyravusios akmenų „Sienos“.
„Baigėsi šių darbų garantija. Apskritai, garantija kultūrai Kaune baigėsi. Atlaisvinau vietą kitiems darbams – prašom, statykite čia ką nors kita", – paklaustas, kodėl išsiveža darbus, tąkart sakė kaunietis K. Lanauskas. Menininkas tada skundėsi, kad valdininkai nesugebėjo nei tinkamų pavadinimų lentelių ant skulptūrų uždėti, nei už skulptūras sumokėti žadėtą atlygį. Tai buvo ne pirmas kartas, kai menininkai iš Laisvės alėjos pasiėmė savo darbus.
Tačiau valdininkai padėties nedramatizavo ir kalbėjo, kad bus skirtos lėšos įgyvendinti naujas menininkų idėjas miesto viešosiose erdvėse.