Kritikos strėlės

Kauniečiai spėliojo, kad kai kuriose statybvietėse darbininkų nesimato, tad nežinia, dėl kokių priežasčių darbai užsitęsė.

Vienas tokių objektų, į kuriuos dėmesį atkreipė miestiečiai,  naujas tiltas į Nemuno salą. Kauno miesto savivaldybė žadėjo tiltą atverti šį rudenį, tačiau kol kas juo pėstieji vaikščioti dar negali.

"Tiltas jau seniai stovi, bet darbininkų beveik niekada nėra. Tai ką ten dar reikia blizginti? Kada atidarys tiltą?" – retoriškai klausė vienas "Kauno dienos" skaitytojas.

Praeiviams kliūva ir požeminė pėsčiųjų perėja, esanti po Taikos ir Savanorių prospektais. Šios perėjos remonto darbai prasidėjo pavasarį, bet iki dabar dar tęsiasi. Čia taip pat darbininkų ne visada galima sutikti. Miestiečiai kelia prielaidų, galbūt rangovams trūksta darbininkų, todėl darbai tempiami kaip įmanoma ilgiau.

Kritika: požeminės pėsčiųjų perėjos laiptų pakopos pradėtos tvarkyti dar pavasarį, bet iki šiol remontas dar nebaigtas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Argi požeminė pėsčiųjų perėja yra toks didelis objektas, kurį reikėtų metus tvarkyti? Juo labiau kad ne naują perėją stato, o tik laiptų pakopas keičia ir atnaujino apšvietimą. Neseniai ėjau pro šią požeminę perėją ir mačiau, kad iki šiol pakeista tik dalis laiptų pakopų. Tai ką darbininkai visą vasarą veikė? Tuos laiptus per savaitę galima pakeisti, o jie tamposi ištisus mėnesius", – stebėjosi praeiviai.

"Kauno dienos" skaitytojai pastebėjo, kad ir Miesto sodelis turėtų būti greičiau tvarkomas, nes orai dar ne tokie šalti, kad jau nebūtų įmanoma dirbti.

Planuojamos užbaigtuvės

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis "Kauno dienai" teigė, kad vadinamosios "aklųjų" sankryžos požeminės pėsčiųjų perėjos remontą planuojama baigti dar šiemet.

"Pakopos keičiamos visuose perėjos įeigose. Ant pakopų bus pritvirtinti bėgeliai dviratininkams ir įrengti turėklai. Šiuos darbus planuojama atlikti per gruoį. Tad visi darbai turėtų būti pabaigti dar šiais metais", – žadėjo A.Pakalniškis.

Atidarymo nuotaikos sklando ir aplink tiltą į Nemuno salą. Čia, pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo, jau yra sutvarkyti šlaitai, pakrantė, įrengta hidroizoliacija ir dangos pagrindai.

Detalės: tiltas į Nemuno salą jau pastatytas, bet liko padailinti kai kurias detales. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Šiuo metu baigiami apdailos darbai ir tiltas bus atvertas visuomenei", – apie tai, kad ant tilto dėliojami paskutiniai akcentai, pažymėjo savivaldybės atstovas.

A.Pakalniškis pakomentavo, kokia situacija Miesto sodelyje, tačiau ši erdvė, panašu, šiais metais vis dar liks apjuosta tvora, o žmonės galės čia vaikštinėti tik kitais metais.

"Jau sutvarkytos požeminės komunikacijos ir šiuo metu intensyviai klojama danga. Ji bus klojama tol, kol leis oro sąlygos. Visgi teritorijoje, kuri jautriausia temperatūrų pokyčiams, darbai bus vykdomi kitais metais. Juos pabaigti planuojama birželį. Kitiems metams liks ir mažosios architektūros įrengimo darbai", – kalbėjo Miesto tvarkymo skyrius vedėjas.

Didieji objektai

Kaune įgyvendinami ir gerokai didesni projektai. Štai Vilniaus gatvę iki didžiųjų metų švenčių planuojama atverti pėstiesiems.

Tiesa, kol kas šioje Senamiesčio vietoje bus galima eiti tik suslėgto žvyro danga, o kada bus paklotas akmenų grindinys, kol kas neaišku, nes tarp miesto savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento kilo ginčų.

Žaliakalnio didžiuosiuose objektuose vis dar knibžda darbininkai. Nemažai kauniečių tikėjosi, kad Kauno sporto halės rekonstrukcija baigsis greičiau ir dar šį rudenį bus galima rengti įvairius renginius. Miesto savivaldybės atstovai dabar žada, kad duris Sporto halė atvers šiemet, bet, greičiausiai, jau tik gruodį.

"Kauno sporto halės rekonstrukcija artėja pabaigos link. Liko užbaigti šio legendinio pastato vidaus apdailos darbus – jie turėtų būti atlikti dar šiais metais. Teritorijoje prie S.Dariaus ir S.Girėno stadiono ir Sporto halės prieigų jau atlikti požeminiai darbai, sutvarkytos inžinerinės komunikacijos ir, jei leis oro sąlygos, dar šiais metais ruošiamasi pradėti kloti dangą", – komentavo savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Darbai: S.Dariaus ir S.Girėno stadione jau pastatytos tribūnos, ruošiamasi jas įrengti. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasak jo, S.Dariaus ir S.Girėno stadione darbai vykdomi pagal numatytą planą.

"Daugiafunkcį objektą supa gelžbetoninės konstrukcijos, šiais metais planuojama pradėti fasado apdailos darbus. Juos planuojama užbaigti iki žiemos, kad šaltuoju metų laiku būtų galima atlikti vidaus apdailą. Planuojama, kad stadionas bus rekonstruotas iki kitų metų vasaros", – pridūrė V.Šiliauskas.

Jis taip pat minėjo, kad jau įpusėjo "Mokslo salos" statybos darbai. "Šiuo metu rengiamasi skelbti muziejaus erdves užpildysiančios ekspozicijos projektuotojų ir gamintojų paieškas. Jos koncepciją jau sukūrė didelę patirtį šioje srityje turinti Lenkijos kompanija "Multimedia Art & Education", – teigė administracijos direktorius.

Mažesni objektai

Kauno savivaldybės atstovai vardijo ir kitas miesto vietas, kur vis dar darbuojasi statybininkai ir kelininkai.

A.Pakalniškis nurodė, kad šiuo metu darbai vyksta Raudondvario plente. Čia platinama važiuojamoji kelio dalis, sodinami medžiai, įrengtos dvi automobilių aikštelės, remontuojami šaligatviai.

Tiltas jau seniai stovi, bet darbininkų beveik niekada nėra.

"Rytų gatvėje vyksta gatvės asfaltavimo darbai, baigiami Šauklių ir Šv.Gertrūdos gatvių šaligatvių įrengimo darbai. Baigiami įrengti ir P.Kalpoko gatvės šaligatviai. Darbai aktyviai vyksta ir jau keliauja pabaigos link Europos prospekte. Tvarkomas V.Putvinskio gatvės skverelis prie Kauno menininkų namų – čia betonuojami poliai, įrengiamos atraminės sienelės", – šiuo metu Kaune vykdomus darbus vardijo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Pagrindiniai Santakos parko darbai jau atlikti, o kitąmet liks tik užbaigiamieji, taip pat įrengti senosios prieplaukos amfiteatrą. Neries krantinės parke dar teks padirbėti, čia darbai tik įpusėjo. Šioje viešoje erdvėje suformuoti takai, pabaigti elektros tinklų atnaujinimo darbai, kitais metais planuojama įrengti žaidimų ir pramogų zonas vaikams.

"Didžioji dalis darbų Ąžuolyno parke bus atlikti dar šiemet. Parke jau visiškai įrengtas vandentiekis ir nuotekų tinklai. Darbininkai, prižiūrimi aplinkosaugos ekspertų, netrukus turėtų užbaigti ir elektros tinklų tiesimo darbus. Tai leis atnaujinti apšvietimą parke.

Miestiečių išmindytų takelių užpylimas natūralia skaldele taip pat artėja link pabaigos, o naujuosius asfalto takus, kurių bendras ilgis siekia tik 1,1 km, planuojama užbaigti iki lapkričio pabaigos. Artimiausiu metu turėtų būti užbaigtas ir dviračių takas. Jame dar bus įrengiami kalneliai, taip apsaugant arčiau paviršiaus esančias senųjų medžių šaknis. Šiemet taip pat bus rekonstruojamas ir senųjų parko takų tinklas", – apie vykdomus darbus Ąžuolyne komentavo A.Pakalniškis.

Tęsis ir kitąmet

Kai kurie miesto įgyvendinamų projektų darbai tęsis ir kitais metais. Be minėtų "Mokslo salos" bei stadiono statybų, kitais metais teks ir toliau darbuotis prie Nemuno saloje statomo daugiafunkcio vandens sporto centro.

Bus tęsiama Kuršių gatvėje statomo vaikų darželio statyba, darbininkai suksis Vilniaus gatvėje, Studentų skvere, Menininkų skverelyje, Muzikinio teatro sodelyje.

"Prie Kauno Lampėdžio ežero įsikūrusios sporto mokyklos "Bangpūtys" irklavimo bazės trasos tvarkymo darbai taip pat artėja link pabaigos, baigiami trasos gilinimo darbai, o varžyboms skirtų objektų (plūdurų, bokštelių) įrengimo darbai planuojami kitais metais", – kitų metų darbų sąrašą papildė A.Pakalniškis.

Dėliojami ateities planai

Kadangi kitais metais vyks "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" renginiai, tad miesto atstovai teigė, kad bus stengiamasi darbus vykdyti atokiau nuo miesto centro.

Numatoma, kad remonto darbai kitąmet bus vykdomi Linkuvos, Romainių, Ąžuolyno, Alyvų, Yčo, Nemuno, Gervių, Griunvaldo, Hipodromo, Tilžės gatvėse, J.Basanavičiaus alėjoje.

"Planuojama pradėti ir daugiaaukštės automobilių saugyklos bei lengvosios atletikos maniežo statybos darbus. Atlikę didžiųjų parkų tvarkymo darbus, dėmesį atkreipsime ir į mažesnius skverus, kurie yra arčiau gyventojų namų. Bus pradedami keturių parkų ir aštuonių skverų techniniai projektai, kuriuos planuojama įgyvendinti per artimiausius kelerius metus. Vienas iš didesnių projektų, kuris bus pradėtas kitais metais, – Naugardiškių parko tvarkymo darbai, taip pat Gedimino skvero tvarkymo darbai", – užsiminė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Pasak A.Pakalniškio, kitų metų planuose ir Aleksoto inovacijos parko projektas – šiuo metu ten pabaigti požeminės infrastruktūros tvarkymo darbai ir teritorija paruošta kitiems darbams, taip pat pradėtas rengti parko plėtros planas. Jis pažymėjo, kad tai nacionalinės reikšmės projektas, vykdomas kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei "Investuok Lietuvoje".

"Parengtas teritorijoje esančių buvusių sraigtasparnių remonto dirbtuvių techninis projektas, vyksta viešieji pirkimai šio objekto rekonstrukcijai. Planuojama, kad iki 2023 m. vidurio bus įvykdyti visi rekonstrukcijos darbai ir suformuota daugiau nei 10 tūkst. kv. m plotas įmonėms ir verslams įsikurti", – teigė Kauno savivaldybės atstovas.

Kitais metais planuojama baigti Šilainių ir Panemunės baseinų techninius projektus. Be to, numatyta sujungti Ateities plento, Biruliškių ir Palemono gatvių sankryžą su transporto mazgu, esančiu ties Amalių pervaža. Šis eismo mazgas bus sujungtas dviem tuneliais.

"Pavasario pasitikimas su švarinimosi akcija "Kaunas tvarkosi" jau yra tapęs gražia tradicija, kuri sutelkia didelius būrius kauniečių, tačiau turime būti sąmoningi ir atsižvelgti į šalyje siaučiančią pandemiją. Šiais metais karantino apribojimų laikymasis ir kauniečių sveikata yra didžiausias prioritetas, todėl miestiečiai nebus kviečiami į aplinkos tvarkymo talką. Miesto švara ir toliau rūpinsis Kauno tvarkdariai", – "Kauno dienai" teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Šiais metais karantino apribojimų laikymasis ir kauniečių sveikata yra didžiausias prioritetas, todėl miestiečiai nebus kviečiami į aplinkos tvarkymo talką.

Peržiūrėjus praėjusių metų nuotraukas, tikrai matyti, kad į aplinkos švarinimo akciją susirinkdavo daug žmonių, kurie šiukšles rinkdavo vienas nuo kito nutolę per nedidelį atstumą. Paskelbus karantiną būtų sudėtinga užtikrinti, kad aplinkos tvarkymo metu žmonės neturės artimo kontakto, kuriuo galėtų būti pernešamas virusas. Todėl miesto atstovai paragino kauniečius ir toliau nesiburti viešose vietose.

"Telktis žmonėms yra ne tik nerekomenduotina, bet ir draudžiama, todėl kauniečiai yra skatinami apie pastebėtas netvarkingas miesto erdves ar susikaupusius šiukšlynus pranešti "Kauno švaros" Kokybės linijos darbuotojams, kurie registruoja tokias vietas ir užtikrina, kad jos būtų sutvarkytos", – pridūrė R.Savickienė.

Ji nurodė, kad informuoti apie priežiūros stokojančias erdves Kauno mieste galima susisiekus tel. (8 37) 490 729 arba e.paštu kokybe@svara.lt.

Tikimasi, kad žmonės laikysis karantino reikalavimų ir neorganizuos masinių švarinimosi akcijų. Jei norima prisidėti prie švaresnio Kauno, galima patiems pavieniui aprinkti šiukšles, o dar geriau – nustoti šiukšlinti, tada nebus ko ir tvarkyti.

Didieji projektai

Šiais metais kauniečių vėl laukia iššūkiai ir teks apsišarvuoti kantrybe, nes ne vienoje Kauno vietoje atsiras naujų statybos aikštelių.

"Vienas ryškesnių projektų – prasidėsianti "Mokslo salos" statyba. Tarptautiniame architektūriniame konkurse nugalėjusi vizija netrukus taps realybe. Finansavimas jau užsitikrintas, rengiamas rangos darbų konkursas. Jau turime statybos leidimą ir Nemuno saloje iškilsiančiam 50 m ilgio, dešimties takų baseinui su SPA zona. Kaip tik su premjeru ir vidaus reikalų ministre dėl šio objekto finansavimo vyksta derybos", – "Kauno dienai" pasakojo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šiemet taip pat bus pradėta tilto į Nemuno salą statyba, kuri bus baigta kitąmet. Pavasarį bus paskelbta ir Ąžuolyno rekonstrukcijos pradžia. Istoriniame parke žadama atnaujinti apšvietimo sistemą, įrengti naujas vaizdo stebėjimo kameras. Atsiras ir mažosios architektūros objektų – suoliukų, informacinių stendų, atitvarų. Bus pagerinta esamų takų ir aikštelių danga, naujai įrengiamas dviračių takas, tualetas, atnaujinamos esančios skulptūros, remontuojamas tiltelis ir atraminė sienutė. Numatyta įrengti ir vaikų žaidimų, edukacines bei sporto aikšteles.

Projektas finansuojamas iš ES fondų ir savivaldybės biudžeto lėšų. Jo vertė – apie 5 mln. eurų.

Kauno vicemeras Andrius Palionis atkreipė dėmesį į kitą projektą – Aleksoto inovacijų pramonės parką, esantį buvusioje aviacijos gamyklos teritorijoje. "Teritorijoje jau pradedami infrastruktūros įrengimo darbai (gatvės su inžineriniais tinklais), rengiamas angaro rekonstrukcijos projektas. Jis nesibaigs šįmet, bet bus vienas reikšmingiausių projektų mieste netolimoje ateityje", – pridūrė jis.

Gatvių rekonstrukcija

Tačiau ne vien naujų objektų statybų vajus užlies Kauną, nemažai darbų bus vykdoma ir miesto gatvėse. Šįmet miestas imsis vienos pagrindinių miesto arterijų – Taikos prospekto.

Taikos prospektas bus tvarkomas etapais, bet vis tiek ši eismo arterija taps iššūkiu vairuotojams.

"Pirmiausia bus kapitališkai remontuojama atkarpa nuo Ateities plento iki Pramonės prospekto, vėliau – nuo Savanorių prospekto iki A.Baranausko gatvės", – pasakojo vicemeras A.Palionis.

Pasak jo, šį rudenį turėtų prasidėti Vilniaus gatvės rekonstrukcija. Ši pagrindinė Senamiesčio gatvė turėtų pasikeisti neatpažįstamai. Anksčiau skelbta, kad Vilniaus gatvėje bus nuimta tašytų akmenų danga ir, pakeitus požemines komunikacijas, grąžinta. Rekonstrukcijos metu planuojama atnaujinti viršutinę šviestuvų dalį, paliekant apatinę dalį nepakitusią. Planuojama atnaujinti kanalizacijos sistemą, įrengti normalų gatvės pagrindą ir sutvarkyti mažosios architektūros elementus.

"Vilniaus gatvės rekonstrukciją tikimės pradėti rudenį, kai baigsis lauko kavinių sezonas. Lygiagrečiai bus ruošiamas Rotušės aikštės techninis projektas. Dar vienas šių metų tikslas – užbaigti Santakos parko rekonstrukciją", – teigė A.Palionis.

Išgražėjusi Laisvės alėja verčia savivaldybės atstovus atkreipti dėmesį ir į jos prieigas.

"Remonto sulauks Kęstučio, L.Sapiegos, S.Daukanto gatvės. Kartu bus tvarkomi ir šaligatviai. Šįmet planuojame startuoti ir kapitališkai atnaujinant Muzikinio teatro prieigas. Kitaip sakant, turime gražią rekonstruotą Laisvės alėją, tad ir jos prieigos privalo būti sutvarkytos", – pastebėjo mero pavaduotojas.

Miesto sodelyje turėtų būti paklota tokia pat danga, kaip ir Laisvės alėjoje.

Dėmesys rajonams

Kelininkai imsis ne tik didžiųjų miesto arterijų, bet įžengs ir į mažesnes Kauno gatves.

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, bus tvarkomos Mosėdžio, Tyrulių, Gurguolių, Dūkšto, Naujadvario, Kanalo, Pagirėnų, Griškabūdžio gatvės, Bruknių ir Aktinidijų takai.

A.Baranausko, Ukmergės, S.Žukausko, J.Basanavičiaus, Linkuvos gatvėse, Raudondvario plente, taip pat Pramonės ir Šiaurės prospektuose bus atnaujinami šaligatviai.

"Kompleksiškai pėsčiųjų takai bus atnaujinti Šilainių ir Eigulių kvartaluose. Šilainiuose – prie Vėtrungės gatvės, Eiguliuose – prie Sukilėlių, Ukmergės, P.Plechavičiaus gatvių", – pasakojo A.Pakalniškis.

Toliau bus plečiamas dviračių takų tinklas. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas pažymėjo, kad šįmet bus užbaigtas Panerių gatvės takas. Naujas dviračių takas bus tiesiamas Tvirtovės alėjoje, Nuokalnės, Eigulių iki Jonavos gatvėse (apie 1,8 km). Prie Taikos prospekto bus įrengiamas atskiras dviračių takas, kuris tęsis apie kilometrą.

Artėja pabaiga

Nemažai darbų prasidėjo dar praėjusiais metais, tad šiemet planuojama skelbti jų pabaigtuves ir pakviesti kauniečius pasimėgauti naujomis erdvėmis.

"Per pastaruosius kelerius metus nemažai nuveikta, bet dar toli gražu ne viskas. Miestas ir toliau tęs svarbius projektus. Jau įsibėgėjo darbai ledo arenos statybos aikštelėje, sporto halės rekonstrukcija. Tęsime ir įvairių miesto erdvių, taip pat ir gatvių tvarkymą. Pagrindinis tikslas yra, kad žmonėms būtų patogu ir patrauklu gyventi Kaune", – teigė V.Matijošaitis.

Nors Laisvės alėjos nebejuosia tvoros, rekonstrukcijos darbai atkarpoje nuo A.Mickevičiaus gatvės iki Senamiesčio pradžios dar nebaigti, tad šiemet bus sudėlioti paskutiniai akcentai.

Miestas tikisi, kad nestrigs Kauno sporto halės rekonstrukcija ir jau šiais metais ji galės lankytojams atsiverti visiškai atsinaujinusi. Be to, šiais metais šalia Lampėdžio ežero bus užbaigta irklavimo bazės statyba (pastatas), taip pat bus tęsiami irklavimo trasos įrengimo darbai.

Gerins socialines paslaugas

Jau keletą metų Kaune veikia Nakvynės namai. Šiemet bus atliktas jų kapitalinis remontas. Taip pat laukia dar vienas projektas, kurio metu bus sutvarkytas bendrabučio tipo namas ir pritaikytas įvairių socialinių poreikių turinčių kauniečių gyvenimui.

"Nuo pat Nakvynės namų įsteigimo pradžios pastatas nebuvo iš esmės renovuotas, jame nėra tinkamai pritaikytos įeigos neįgaliesiems. Norime sutvarkyti pastatą taip, kad būtų užtikrintos orios gyvenimo sąlygos, asmenims su negalia jose būtų lengviau judėti.

Nakvynės namai – tikrai reikalinga ir pasiteisinusi paslauga, nes praėjusiais metais neturėjome nė vieno lauke mirtinai sušalusio benamio. Tai ne tik laikinas stogas virš galvos, bet ir intensyvi socialinė pagalba, atkuriant tiek socialinius, darbinius įgūdžius, tiek ir kovojant su priklausomybėmis, kurias įveikusių yra tikrai ne vienas, o net vienas yra tapęs tokios organizacijos vadovu", – pasakojo Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Dar vienas socialinių poreikių gerinimo projektas vykdomas Lampėdžių g. 10. Tai bendrabučio tipo pastatas, kuris apsivilks naują drabužį, ir jame taip bus galima užtikrinti kokybiškesnes socialines paslaugas.

"Pastatą ketinama pritaikyti skirtingus poreikius turintiems asmenims. Tai bus savarankiško gyvenimo namai visiems, kuriems dėl tam tikrų laikinų ar tęstinių sunkumų reikalinga epizodinė specialisto pagalba. Pagrindinis šio projekto tikslas – pažeidžiamiems kauniečiams padėti įgyti pagrindinius socialinius, darbinius ir kitus įgūdžius.

Šiuose namuose bus siekiama, kad, kiek įmanoma, jame gyvenantys asmenys būtų savarankiški, jeigu ko nemokėtų – būtų išmokyti, ko negalėtų padaryti – jiems būtų suteikta pagalba. Tikimasi padėti ir šalia gyvenantiems, ugdyti bendruomeniškumo jausmą. Tikimės, kad šis projektas startuos dar šįmet, o įsibėgės kitąmet", – vylėsi R.Šnapštienė.

Per pastaruosius kelerius metus nemažai nuveikta, bet dar toli gražu ne viskas.

Kauno vadovai pažymėjo, kad dėmesio sulauks ne tik infrastruktūros gerinimo, bet ir švietimo bei kultūros projektai.

"Ne nuošalyje lieka ir kultūrinė dalis – vis didesnį pagreitį įgauna pasirengimas 2022-iesiems, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, ir ne tik Lietuva, bet ir pasaulis pamatys, kad mūsų miestas yra pilnas kultūros", – teigė miesto meras.

Kiti specialistai tikino, kad šiais metais bus plečiamas vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, nuolatinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinklas, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose steigiami ambulatoriniai kabinetai.

Miestas toliau finansuos mokytojų rengimo programos studijas. Spręsdama mokytojų trūkumo problemą, Kauno savivaldybė ėmėsi motyvacinių priemonių, kad būtų užtikrintas reikiamas skaičius pedagogų, todėl miestas finansuoja aukštųjų mokyklų dėstytojams vienų metų edukologijos studijas, kad šie įgytų pedagogo kvalifikaciją.

„Jau rodos žinia, kad „Kaunas tvarkosi!“ nieko nenustebinsi, tačiau Kauno miesto centre esančios „Kiemo galerijos“ kiemo gyventojai suglumo geltonąjį ženklą liepos mėnesio viduryje išvydę savo kieme“, – toks laiškas pasiekė portalo kauno.diena.lt redakciją. 

Anot rašiusiųjų šį laišką, gyventojai kuždasi, kas čia, kaip čia, bet niekas nežino.

„Kraipo galvas, svarsto, ar čia Kauno miesto savivaldybė pagaliau nusprendė pašalinti pavojingus griuvėsius iš lankytinos miesto vietos. Ženklas atrodo lyg ir oficialus Kauno savivaldybės atliekamų darbų simbolis, o gal čia kažkas užsiima saviveikla?“ – klausiama laiške. 

Tuose griuvėsiuose turėjo būti įvairių gražių dalykų padaryta.

Stebėjosi, ką reiškia dekoratyvinė lenta, skelbianti apie renkama paramą, aukas. „Nuo kada savivaldybė renka aukas privačiuose kiemuose? Kaip jos panaudojamos? Kas čia tuo užsiima? Kas gi čia vyksta Kauno miesto galerijoje?“ – domėjosi gyventojai.

Kiemo galerijos įkūrėjas Vytenis Jakas portalui kauno.diena.lt teigė, kad savivaldybė su tuo neturi nieko bendro. „Šitą ženklą radau gatvėje, parsinešiau namo. Visokiais būdais bandau apsaugoti tuos griuvėsius, kad turistai neliptų. Turime tiek problemų su tais turistais, kad jie užknisa, jau nežinau, ką daryti, gal vartus reikės dėti“, – pasakojo V. Jakas, kaip ženklas su užrašu „Kaunas tvarkosi!“ atsidūrė Kiemo galerijoje.

Jis pasakojo, kad jaunimas lipa nežiūrėdami į grandinėmis užtvertus praėjimus. „Vis tiek jie lipa į griuvėsius, į lovą, į vonią, nežinau, kaip gintis“, – apie aukštai  lauke įkurdintus objektus, į kuriuos pažvelgta su menine išraiška, pasakojo V. Jakas.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Kiemo galerijos iniciatorius ir įkūrėjas pasakojo, kad jis su bendraminčiais yra rašę ne vieną projektą, kaip būtų galima sutvarkyti griūvančius kiemo Ožeškienės g. statinius, tačiau finansavimo negauta.

„Tuose griuvėsiuose turėjo būti įvairių gražių dalykų padaryta“, – aiškino menininkas ir visuomenininkas. Toje vietoje galėtų būti sukurta bendruomenės erdvė. „Būtų labai nuostabu, jeigu tokia atsirastų, ir galėtume kažkokius dalykus ne tik sau, bet ir miestui daryti.  Mūsų tikslas ir yra dalytis. Dalytis idėjomis, požiūriu į bendruomeniškumą, bendravimo kokybę“, – vardijo V. Jakas.

Įgyvendinimą apsunkina tai, kad dalis statinių yra penkių savininkų nuosavybė, o likęs turtas – bešeimininkis. Didžiausia, anot jo, bėda yra ta, kad nėra suformuotas sklypas. Tik tuomet bus galima kalbėti apie kokius nors remontus ar statybas. Dalis kaimynų nenori prisidėti prie sklypo suformavimo išlaidų, tad visa tai kol kas yra pakibę ore.

„Aš asmeniškai, ką galiu, tą darau“, – sakė visuomenininkas.

„Taip gerai tas dramblys ant tų griuvėsių įsitaisęs...“ – gėrėjosi V. Jakas, nenorintis, kad statiniai būtų griaunami, nors, anot jo, iš seniūnijos gautas jau ne vienas raginimas su grasinimais baudomis tą padaryti. Jis patikslino, kad įspėjama, kad gyventojai turi renovuoti, susitvarkyti arba nugriauti.

Reaguodamas į tokius seniūno laiškus V. Jakas su bendraminčiais ir užtvėrė griuvėsius, pakabino įspėjamuosius ženklus, kad toliau eiti yra pavojinga.   

„Turime daug idėjų, kaip ten viską sutvirtinti, kas ten galėtų būti, tik neturime lėšų“, – konstatavo V. Jakas. 

Didieji metų darbai

Kaunas nemažina gatvių remonto darbų tempų, todėl specialistai neslepia, kad dalis jų nebus užbaigti šiemet.

"Šiais metais užbaigsime įrengti dviračių takus Savanorių prospekte ir Veiverių gatvėje. Šioje gatvėje taip pat nuo Europos prospekto beveik iki Vytauto Didžiojo tilto dar šiemet planuojame atnaujinti važiuojamąją kelio dangą. Savanorių prospekte taip pat pakeista dalis važiuojamosios kelio atkarpos. Darbai baigti keliaujant nuo centrinės miesto dalies iki sankryžos su Taikos prospektu", – "Kauno dienai" teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pasak jo, jau sutvarkyta ar tai bus padaryta artimiausiu metu – A.Šapokos, J.Pabrėžos, Vilties gatvės. Iš pagrindų atnaujinta  K.Donelaičio gatvė.

Atveš granitą

Dar vienas didelis šių metų pavasarį prasidėjęs projektas – Laisvės alėjos rekonstrukcijos antrasis etapas. Didžiule statybų aikštele virtusioje pagrindinėje pėsčiųjų gatvėje neliko senųjų plytelių, pakeistos požeminės komunikacijos, tačiau darbų pabaigos dar nematyti. Tiesa, žadama dar  šiais metais pradėti kloti naujas granito plokštes.

"Šiuo metu Laisvės alėjos atkarpose tarp I.Kanto ir Maironio bei S.Daukanto ir  A.Mickevičiaus gatvių (II ir IV etapai) baigiami įrengti gatvės pagrindai, montuojami lietaus surinkimo latakai bei atliekami medžių įrėminimo darbai. Atsižvelgiant į dirbti tinkamas oro sąlygas, šiose atkarpose dar šiemet planuojama pradėti ir granito dangos klojimo darbus. Granito plokštės Lietuvą iš Kinijos turėtų pasiekti gruodį", – pasakojo Laisvės alėjos rekonstrukciją vykdančios AB "Kauno tiltai" Gatvių tiesimo aikštelės vadovė Jolanta Varkalienė.

Ji tikino, kad lygiagrečiai vyksta ir senosios dangos ardymo darbai, jie įpusėjo Laisvės alėjoje tarp Vilniaus ir I.Kanto gatvių (I etapas), šioje atkarpoje jau įrengti lietaus nuotekų tinklai, baigiami rekonstruoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai.

"Netrukus bus pradėtas Laisvės alėjos rekonstravimo III etapas tarp Maironio ir  S.Daukanto gatvės. Šioje atkarpoje iš pradžių bus ardoma buvusi danga, įrengiami lietaus nuotekų surinkimo latakai, rekonstruojamos požeminės komunikacijos, atliekama pastatų pamatų hidroizoliacija, montuojamos medžius įrėminančios konstrukcijos, įrengiami gatvės pagrindai. Laisvės alėjos pabaigoje esanti sankryža su Senamiesčiu bus rekonstruojama jau kitais metais", – kalbėjo J.Varkalienė.

Atsižvelgiant į dirbti tinkamas oro sąlygas, dar šiemet planuojama Laisvės alėjoje pradėti granito dangos klojimo darbus.

Jos teigimu, Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai vyksta sklandžiai, tačiau darbus šiek tiek pristabdė netikėtai aptikti radiniai – senųjų monetų lobis bei akmeninis grindinys, taip pat per rekonstrukciją rasti vandentiekio tinklų neatitikimai.

"Pagal sutartį rekonstrukcija turi būti atlikta per dvejus metus, bet mes spaudžiame rangovus ir tikimės, kad kitais metais jie viską užbaigs", – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A.Pakalniškis.

Nespėjo suderinti projektų

Vasaros pabaidoje žadėta, kad jau rugsėjį Žemaičių gatvės įkalnėje automobilių eismas bus uždarytas ir darbus pradės kelininkai, tačiau dabar planuojama šiuos darbus perkelti į 2019 metus.

"Dabar vyksta pirkimo procedūra, surasime rangovą, tačiau darbus vykdysime kitais metais. Planavome darbus pradėti dar šiemet, tačiau užtrukome su įvairiomis derinimo procedūromis. Šiemet eismas vyks įprasta tvarka, o kitąmet, greičiausiai kol vyks darbai, teks įkalnę uždaryti. Liūtys buvo pridariusios bėdų, bet kol kas avarinę būklę sutvarkėme ir pagrindinius darbus perkelsime kitiems metams", – sakė A.Pakalniškis.

Anot jo, dabar  Žemaičių gatvės įkalnę planuojama pradėti tvarkyti kitų metų kovą.

"Žemaičių gatvė yra viena iš paskutinių miesto centre, primenančių senuosius Kauno laikus. Šios gatvės rekonstrukcija yra gan didelis iššūkis, nes darbų metu kelininkams teks užduotis specialia technologija sutvirtinti slenkantį kalno šlaitą.

Taip pat bus atskirtos buities ir lietaus nuotekų sistemos, įrengti gatvės ir šaligatvio pagrindai, paklotas naujas asfaltas, įrengti nauji šaligatviai ir apšvietimas", – anksčiau apie minėtos gatvės tvarkymo darbus pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Darbai Senamiestyje

Kauno planuose – ir pagrindinės Senamiesčio gatvės rekonstrukcija. A.Pakalniškis kol kas negalėjo atsakyti, kaip vyks Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbai. Svarstomi du remonto scenarijai – arba tvarkyti visą Vilniaus gatvę vienu metu, arba dalimis.

"Kalbėsimės su verslininkais, kaip jie įsivaizduoja šį procesą, nes galime projektą įgyvendinti per dvejus metus. Gali būti per vienus metus padaryta viskas, arba suskaidyta į kelias dalis", – patikslino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

BNS skelbė, kad, rekonstravus Vilniaus gatvę, šioje gatvėje didžiausia naujovė bus granitiniai šaligatviai bei akmenimis grįstos gatvės viduryje planuojama 1,2 m granito juosta, kuri bus skirta dviratininkams. Dalyje gatvės bus įrengta lietaus kanalizacija, kurios iki šiol tenai nebuvo. Taip pat bus restauruojami apšvietimo stulpai ir mažosios architektūros elementai.

"Didžiausi darbai lauks perklojant akmenis, kadangi dabar po kiekvienos žiemos jie išsikilnoja, o taip yra dėl to, kad akmenys sudėti ant seno asfalto. Įrengus naują, tvirtą pagrindą, šią problemą galėsime užmiršti ilgam", – komentavo V.Šiliauskas.

Kapitalinio gatvės remonto projekte nurodoma, jog Vilniaus gatvėje planuojama pasodinti 19 naujų medžių, įrengti naujų šviestuvų, kurie bus perkelti nuo grindinio ant šaligatvių, grindinyje vietomis turėtų atsirasti šviečiantys įspėjamieji taškai.

Pagrindinei Senamiesčio gatvei rekonstruoti planuojama skirti apie 3 mln. eurų. Ją tikimasi užbaigti iki 2019 m. pabaigos arba 2020-ųjų pradžios.

Kitų metų planai

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A.Pakalniškis "Kauno dienai" tikino, kad šiemet naujų projektų pradėti nebeketinama. Kol kas derinami projektai ir ieškoma, kas galės tai įgyvendinti, o realūs darbai perkeliami į pavasarį.

"Dabar vykdome pirkimus ir darbus pradėsime pavasarį, nes jau geriau pradėti kitais metais, nei dabar, ir po to strigti, kai prasidės šalčiai", – pažymėjo specialistas.

Dar nėra patvirtintas kitų metų Kauno biudžetas, nežinome, koks bus Automobilių kelių direkcijos skirtas finansavimas, tačiau žinome apie objektus, kuriuos būtina tvarkyti.

A.Pakalniškis tikino, kad mieste, kartu su kitomis savivaldybės įmonėmis, vyksta nemažai jungtinių projektų. Tokiose gatvėse pirmiausia reikia sutvarkyti požemines komunikacijas, o po to klojama nauja danga, todėl paprastai darbai užtrunka ilgiau. Tikimasi kitąmet ne vienoje Kauno vietoje užbaigti tęstinius darbus.

"K.Sprangausko, J.Petruičio, Kalvarijos Vyčio Kryžiaus, Brastos gatvėse "Kauno vandenys" už europines lėšas vykdo lietaus nuotekų įrengimo darbus, tad kitais metais mes planuojame sutvarkyti pačias gatves. J.Čapliko gatvėje taip pat vyksta tęstiniai darbai, greičiausiai visų šiemet neužbaigsime", – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Tačiau 2019 m. Kauno laukia ir daug didesnių projektų įgyvendinimas. Kitąmet bus užbaigta Ateities plento rekonstrukcija, tad ši miesto arterija bus paplatinta iki keturių eismo juostų. Taip pat bus sutvarkytas ir Ateities plento viadukas.

Kitais metais statybų aikštele, be minėtos Vilniaus gatvės, virs ir Taikos prospektas bei Tvirtovės alėja. Pokyčių lauks ir Šv.Gertrūdos, Šauklių ir Jonavos gatvės žiedinė sankryža. Veiksmo netrūks ir kitoje Neries pusėje. Šiuo metu jau yra parengtas ir ekspertų vertinamas naujasis P.Vileišio transporto mazgo projektas, jo įrengimo darbus taip pat planuojama pradėti kitąmet. Dėl naujojo transporto mazgo reikia sutvarkyti Brastos gatvę, kuri taps svarbia arterija, vedančia link planuojamo statyti Kėdainių tilto.

Greta atnaujintos Brastos gatvės, P.Vileišio (Vilijampolės) tilto prieigose bus įrengtos dvi žiedinės sankryžos, o po tiltu eis nauja jungtimi. Šis sprendimas turėtų taip pat padėti pažaboti miesto centre susidarančias eismo spūstis. Pagal projektą numatyta, kad vairuotojai, atvažiuojantys nuo centro pusės, galės be didesnių stabdymų, kirtę tiltą važiuoti Jurbarko gatve, o norėdami važiuoti link Brastos gatvės ar Neries krantinės vairuotojai turės įveikti žiedines sankryžas.

"Žinoma, dar nėra patvirtintas kitų metų Kauno biudžetas, nežinome, koks bus Automobilių kelių direkcijos skirtas finansavimas, tačiau žinome apie objektus, kuriuos būtina tvarkyti, todėl apie juos kalbame bei įtraukiame į Kauno gatvių tvarkymo programą", – kalbėjo A.Pakalniškis.

Pokyčiai akivaizdūs

Bet ar tikrai, vykstant permainoms, neįmanoma jų įgyvendinti kiek įmanoma nuosekliau ir nors iš dalies išvengti chaoso?

Kaunas dabar gyvena tikrai įdomiais laikais. Buvusio apsnūdimo neliko nė ženklo. Viskas verčiama aukštyn kojomis, taigi iš pagrindų atnaujinama ne tik Laisvės alėja, užtvaros ir eismo ribojimai – Savanorių prospekte, pagrindinėje miesto transporto arterijoje. Tas pats Dainavoje, daugelyje Žaliakalnio vietų, Aukštuosiuose Šančiuose, o Centras apskritai – nei praeisi, nei pravažiuosi.

Perkasta net senutė Vilijampolė – atnaujinama kanalizacija, ardomi seni šaligatviai. Buvęs prastos reputacijos, Kauno Harlemu vadinamas mikrorajonas, atrodo, keisis iš esmės.

Aukštieji Šančiai, anksčiau taip pat neblizgėję šlove, po rekonstrukcijos, kai gatvėse nutiesti šaligatviai, gali tapti vienu prestižinių Kauno mikrorajonų, geidžiamu kąsneliu investuotojams, nekilnojamojo turto vystytojams.

Tai puiku. O kauniečiai, net nepaisydami suintensyvėjusio eismo, prasidėjus naujiems mokslo metams, iš esmės pasiryžę pakęsti neišvengiamus nepatogumus.

Per didelis kąsnis

Iš esmės, bet ne absoliučiai. Ir ne visi nepatogumai visiškai neišvengiami.

Greta kauniečių pagyrų miesto valdžiai jau pasigirdo ir priekaištų. Turiu omenyje ne politinius oponentus, o kauniečius.

Kaip anekdotas nuskambėjo žiniasklaidoje Dainavos gyventojo paviešintas faktas, kaip rekonstruojama Partizanų gatvė. Čia kelininkai iš pradžių išasfaltavo pėsčiųjų taką, tada išpjovė asfaltą, sudėjo trinkeles, o paskui vėl jas išėmė.

Iki šių metų gegužės buvo žadėta nutiesti dviračių taką palei Nemuną, nuo Vytauto bažnyčios iki "Akropolio". Tačiau toje trasoje tik pradėta rausti kasti, o vėliau padaryta pertrauka. Ir iki šiol riogso išgriautas takas.

Atrodo, kad Kauno tvarkytojai atsiriekė per didelį kąsnį, kurio neįstengia apžioti. Rangovai, įmonės, laimėjusios konkursus tvarkyti Kauno gatves stokoja darbo jėgos. Kitaip, nei buvo tikėtasi, emigracijos išretintų lietuvių darbininkų gretų ukrainiečiai neįstengia pakeisti. Jų į Lietuvą atvažiavo per mažai. Tiksliau, pasiliko ne patys geriausi specialistai ir darbininkai, kaip parodė neseniai Kaune įvykusi tragedija, kai susikivirčiję ukrainiečiai statybininkai santykius aiškinosi peiliais, o konfliktas nusinešė dviejų žmonių gyvybes.

Vadovaujantis barbės devyndarbės vadybos principais, galima vėl likti prie suskilusios geldos.

Taip yra todėl, kad net ukrainiečių, atvykusių iš skurdžios, karo draskomos šalies, mūsų atlyginimų ir gyvenimo sąlygų santykis netenkina.

Pasigenda nuoseklumo

Antai kaimyninėje Lenkijoje dirba per milijoną ukrainiečių – atlyginimai ten ne ką didesni nei Lietuvoje, bet kai maisto kainos įkandamos, gyvenimas pakenčiamas ir ukrainiečiai toliau į Vakarus jau taip nesiveržia, kaip iš Lietuvos.

Žinoma, emigracijos ir atlyginimų problemos yra stambaus masto reiškiniai, todėl Kauno valdžia jei ir gali jiems turėti įtakos, tai tik iš dalies.

Tačiau gali atsižvelgti į emigracijos, ekonomikos raidos tendencijas ir pagal jas planuoti rekonstrukcijos darbus, jų strategiją Kaune.

Suprantama, ne už kalnų savivaldos rinkimai, reikia kuo geriau pasirodyti prieš rinkėjus. Bet nejaugi miestą valdantys politikai taip nepasitiki savimi, kad mano, jog kauniečiai nepamatys gerų darbų, jei visko nepadarys staiga ir neatnaujins viso Kauno perimetro akimirksniu?

Iš tiesų, kauniečiams labiau patiktų, jei miestas būtų tvarkomas nuosekliau, užbaigiant vieną darbą iki galo, tada imantis kito, sutvarkius iki galo vieną mikrorajoną, imtis kito. Nes vadovaujantis barbės devyndarbės vadybos principais, galima vėl likti prie suskilusios geldos.

Šią savaitę Kaunas tvarkosi:

• Toliau vyksta Gedimino ir K. Donelaičio gatvių kapitalinis remontas.

• Savanorių prospekte baigti važiuojamosios dalies asfaltavimo darbai atkarpoje tarp Utenos/K. Petrausko sankryžos ir Aklųjų sankryžos. Gausios darbininkų pajėgos toliau vykdo asfaltavimo bei šaligatvių įrengimo darbus.

• Kleboniškio miške toliau tiesiamas dviračių takas.

• Pilnu tempu vyksta pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas Veiverių gatvėje.

• Vyksta paruošiamieji darbai M. K. Čiurlionio gatvės nuo Tunelio gatvės iki tilto, asfaltavimui. Asfaltavimą planuojama pradėti rugpjūčio mėn.

• Kleboniškio miške tęsiami dviračių tako tiesimo darbai.

• Ruošiamasi M. K. Čiurlionio gatvės nuo Tunelio gatvės iki tilto – asfaltavimui. Darbus planuojama pradėti rugpjūčio mėnesį.

• Vyksta Ramybės parko takų tvarkymo darbai. Ardoma sena danga, kurią pakeis nauji ir patogūs pėsčiųjų bei dviračių takai.

• Popiežiaus vizitui tvarkomas ne tik Santakos parkas, bet ir prie Kauno pilies esančios gatvelės (Santakos, Papilio, Muziejaus).

• Tiesiant dviračių ir pėsčiųjų takus Baltų prospekte. Tvarkomi bortai ir įrenginėjama trinkelių danga.

• Vyksta Aušros, Breslaujos, Brastos gatvių tvarkymo darbai.

• Prasidėjo Rietavo gatvės remontas.

• Šilainiuose, Santarvės parke įrengta lietaus nuotekų sistema ir vyksta takų tiesimo darbai.

• Toliau vyksta Savanorių pr. požeminės perėjos remontas.

Šią savaitę Kaunas tvarkosi:

• Prasideda Aušros gatvės ruožo nuo Žemaičių gatvės iki funikulieriaus tvarkymo darbai. Jų metu kelininkai atnaujins šaligatvius ir važiuojamosios gatvės dalies dangą.

• Vilijampolėje netrukus bus išasfaltuota itin prastos būklės Pagėgių gatvė.

• Nuo kitos savaitės pradžios prasideda Rietavo gatvės remontas.

• Pradėtas į šiuo metu rekonstruojamas Prancūzų ir Verkių gatves vedančios Breslaujos gatvės remontas. Žemuosiuose Šančiuose kelininkai išasfaltavo A. Vytarto gatvę.

• Centrinių miesto gatvių remontas juda į pabaigą. Šią savaitę planuojama užbaigti remontuojamos Maironio gatvės atkarpos darbus. Įpusėjo ir Gedimino, K. Donelaičio gatvių kapitalinis remontas.

• Gausios kelininkų pajėgos mestos į Savanorių prospektą, kur dirbama tiek šaligatvio, tiek važiuojamosios dalies erdvėse. Kol asfaltavimui trukdo lietus, kelininkai darbuojasi įrenginėdami ilgiausią pėsčiųjų ir dviračių taką Kaune.

• Ruošiantis popiežiaus vizitui tvarkomas ne tik Santakos parkas, bet ir prie Kauno pilies esančios gatvelės (Santakos, Papilio, Muziejaus).

• Gričiupio seniūnijoje asfaltavimui ruošiama S. Šalkauskio gatvė.

• Įrenginėjant Veiverių dviratininkų ir pėsčiųjų taką kelininkai pluša ruože nuo Kreivosios gatvės iki Europos prospekto.

• Šilainiuose, Santarvės parke įrengta 640 metrų lietaus nuotekų tinklo, toliau tęsiami drenažo įrengimo darbai.

• Tiesiant Baltų prospekto dviračių ir pėsčiųjų taką, atkarpoje tarp Žemaičių plento ir Rasytės gatvės klojami vejos bortai.

• Kleboniškyje vyksta 1,2 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų tako atnaujinimo darbai. Šiuo metu klojami skaldos pagrindai, kiek vėliau bus pradėtas tako asfaltavimas.

• Brastos gatvėje vykdomi šaligatvio pagrindų, gatvės ir vejos bortelių įrengimo darbai.

„Vilkija tvarkosi“, – rėkia juodas užrašas geltoname fone vienoje pagrindinių miestelio sankryžų, vedančių į bažnyčią, parduotuvę arba turgų.

Nors kartą pravažiavęs per Kauną bet kuris Lietuvos gyventojas suklustų ūmai atsidūręs kokiame tolimesniame Kauno priemiestyje.

Nieko panašaus. Akivaizdu, kad Vilkija perėmė laikinosios sostinės tradicijas apie vykstančius darbus įspėti ir maloniai atsiprašyti už keliamus laikinus nepatogumus.

Svarbu, jog tai būtų ne tik skambūs pareiškimai, bet ir realūs darbai, nuo kurių bus geriau visiems šalies gyventojams.

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus atstovai pripažįsta pastebėję, jog pastaraisiais metais Lietuvos miestai ir miesteliai pradėjo intensyviai tvarkytis, o tvarkydamiesi apie tai papildomai informuoti gyventojus.

Pavyzdžiui: „Širvintos gražinasi“, „Šiauliai atsinaujina“, „Tauragė tvarkosi“. Visgi kauniečiai puošiasi geltonais lyderio marškinėliais pakantumą nepatogumams skatinančių skelbimų panaudojime.

„Dėl to tikrai nepykstame, atvirkščiai, džiaugiamės, jog Kauno komunikacija tampa pavyzdžiu, į kurį lygiuojasi kitų miestų savivaldybės.  Svarbu, jog tai būtų ne tik skambūs pareiškimai, bet ir realūs darbai, nuo kurių bus geriau visiems šalies gyventojams“, – savivaldybės poziciją išdėstė Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas Arnoldas Bukelis.