Šypsena nuo Lietuvos 100 km bėgimo rekordininkės Gitanos Akmanavičiūtės veido nedingo nei finišo tiesiojoje, nei ją kirtus. Kaunietė maratoną įveikė per 2 val. 50 min. 34 sek. bei 1 min. 9 sek. pagerino nuo 2019-ųjų ukrainietei Irinai Masnyk priklausiusį varžybų rekordą. G.Akmanavičiūtės rezultatas – geriausias jos karjeroje.

„Iš tikrųjų labai norėjau ant tos taurės savo pavardę įsirašyti (juokiasi – aut. past.). Vis neišeidavo, vis kažkas sutrukdydavo ir nebėgdavau. Labai tikėjausi, kad nebus per karšta, nes forma gera, – komentavo maratono nugalėtoja G.Akmanavičiūtė. – Mačiau iš treniruočių, kad lengvai pavyks pagerinti asmeninį rekordą. Sau buvau išsikėlusi tikslą švieslentėje pamatyti 2 val. 50 min., nežiūrint į sekundes.“

Kauno maratono feisbuko nuotr.

Vos po trijų savaičių geriausia Lietuvos ultra bėgikė sieks šalies rekordo 100 km nuotolyje. Pasak G.Akmanavičiūtės, specifinis pasiruošimas bekelės varžyboms (trail – angl.) padėjo jai pasiekti geresnių rezultatų ir maratone.

„Žiemą intensyviai ruošiausi bekelės bėgimui Gran Kanarijoje: surinkau daug kilometrų, daug sukilimo. Po Gran Kanarijos varžybų porą mėnesių intensyviai padirbėjau greičio treniruotėms ir matome – rezultatas puikus“, – džiaugsmo neslėpė G.Akmanavičiūtė.

Antrą vietą iškovojo Zita Kosač (2 val. 54 min. 43 sek.), trečiąją – Viktorija Kalvelytė (3 val. 11 min. 33 sek.).

Tarp vyrų ilgiausioje „Kauno Akropolio maratono“ distancijoje nugalėtoju tapo Modestas Dirsė (2 val. 28 min. 30 sek.), kuris 1 min. 41 sek. pranoko ukrainietį Vitalijų Kuznecovą bei 6 min. 41 sek. – NATO kariškį Iwaną Kammingą.

„Pirmą pusę gal šiek tiek bėgau per greitai, nors planas buvo pradėti greičiau, su pusės maratono bėgikais. Pasiruošimas buvo geras ir dėl to tikėjau, kad galiu bėgti jų tempu. Po pirmo rato vedlys truputį ne ten nuvedė, ukrainietis apsilenkė, o man užspaudė šoną – bėgau už jo iki kol atsistačiau. Nuo tada ir keitėmės: jis bandė pagreitėti, dėti sprintukus, bet nepaleidau ir taip vienas kitą patampėme. Likus 6 km nubėgau į priekį, bet galvojau, kad mane dar gaudys“, – pasakojo M.Dirsė.

Lengvaatletis yra laimėjęs abu svarbiausius Lietuvos maratonus – rudenį jis buvo greičiausias Vilniuje. Tiesa, pergalę Kaune jam iškovoti buvo sunkiau.

Kauno maratono feisbuko nuotr.

„Sunkiau Kaune, nors greitis buvo minute lėtesnis. Pirma pusė per greita, išbalansavimas pirmo rato gale, todėl antroje pusėje buvo kova su savimi. Mintyse sakiau, kad reikia laimėti ir kovoti iki galo“, – valią trasoje pademonstravo M.Dirsė.

„Hollister pusmaratonio“ rungtyje geriausiai sekėsi estei Laurai Maasik (1 val. 16 min. 59 sek.), pranokusiai Gintarę Gečienę (1 val. 27 min. 52 sek.) bei čekę Janą Grygarovą (1 va. 29 min. 52 sek.). Aukštą penktą vietą iškovojo į Paryžiaus paralimpines žaidynes besitaikanti Aušra Garunkšnytė (1 val. 32 min. 20 sek.).

Analogiškoje vyrų rungtyje stipriausias buvo Andrius Preibys (1 val. 13 min. 2 sek.), kuris 52 sek. aplenkė Vaidą Ramanauską bei 1 min. 19 sek. – bronzą iškovojusį Justiną Čekanauską.

„Po 12 kilometrų pavyko padidinti tempą ir pabėgti nuo varžovų. Trasoje dairytis nesidairiau, bet prieš apsisukimą pasižiūrėjau, kur yra varžovai ir mačiau, kad turėčiau finišuoti pirmas, – apie pergalingas varžybas pasakojo A.Preibys. – Pirmą kartą bėgu Kauno maratone. Viskas gerai, man nebuvo per karšta, viskas super. Ar išvysite mane čia bėgantį maratoną? Galbūt, galbūt...“

„Kauno Akropolio maratono“ metu taip pat vyko „Activus 400 m“ vaikų bei „Toyota 1,5 km“ šeimų bėgimai. „SDG 5 km“ distancijoje triumfavo Jonas Beleška (16 min. 52 sek.) bei Vilmantė Stašauskaitė (18 min. 23 sek.), o „Hella Forvia 10 km“ nuotolyje – Povilas Pečiukonis ir Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė. Įdomu tai, kad pastarieji du bėgikai finišo liniją kirto drauge ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavusios maratonininkės Kaune neaplenkė joks vyras.

Kauno maratono feisbuko nuotr.

„Esu bėgusi gal kokiame dešimtyje Kauno maratonų – visada čia smagu bėgti. Rezultatą vertinu gerai. Oras geras, nors gal kiek karšta ir vėjuota. Nesitikėjau, kad finišuosime kartu su Povilu, bet likus keliems kilometrams pamatėme, kad dviese dirbti lengviau ir pabandėme tą daryti iki galo“, – sakė V.Žūsinaitė-Nekriošienė.

Tarp beveik 1000 šios distancijos dalyvių į geriausiųjų 80-uką prasibrovė ir šiemet karjerą baigęs krepšininkas Mantas Kalnietis.

„Tai pirmas mano toks blynas ir reikėjo viską perkelti per mėnesį. Pabandžiau užsiregistruoti, pasportuoti, pasitreniruoti, bet čia kaip krepšinio aikštelėje – jei nesitreniruosi, tai labai gerai ir nebus. Aišku, esu patenkintas, kad baigiau. Turėjau tikslą kovoti su savimi. Buvo toks noras įtilpti į 45 minutes, o antrąjį tikslą – nubėgti per 47 min. – įgyvendinti pavyko. Dabar tikslas treniruotis ir kitais metais pasiekti pirminį tikslą“, – teigė M.Kalnietis.

11-ajame „Kauno Akropolio maratone“ dalyvavo net 34 šalių atstovai.

Jėgas įvairiose distancijose išbandys 34 valstybių atstovai, tarp kurių bus atvykėlių iš tolimiausių pasaulio kampelių kaip Prancūzijos Gviana, Japonija ar Venesuela, praneša organizatoriai.

Beje, bėgikai iš egzotinių šalių gali užfiksuoti istoriškai greičiausius laikus – dalies Kenijos bėgikų asmeniniai pasiekimai geresni už Kauno trasos rekordus.

„Mūsų tikslas buvo pagerinti 2019 metų rekordą, kada dalyvių skaičius buvo 4500. Panašu, kad šiemet to įgyvendinti nepavyks, bet esame labai netoli. Smagu, kad likus kelioms dienoms iki renginio pavyko išparduoti jau dvejų distancijų registracijas – vadinasi, poreikis yra didelis“, – komentavo „Kauno Akropolio maratono“ projektų vadovas Gytis Šumskas.

Tarp dalyvių kauniečiai išvys ir prieš trejus metus išgarsėjusią nigerietę Dayo Akinbodę, kuri siaučiant pandemijai maratoną įveikė savo namų balkone. Beje, svarbiausiose Laikinosios sostinės bėgimo varžybose dalyvaus net 200 NATO kariškių.

„NATO kariai visada noriai dalyvauja Kauno maratone. O tie kariškiai, kurie nebėga, patys įrengia vandens stotelę ir visaip palaiko bėgimo dalyvius. Labai smagu, kad NATO kariai taip stipriai įsitraukė į visą renginį“, – teigė G.Šumskas.

Tuo tarpu agresorių valstybių Rusijos bei Baltarusijos bėgikams varžytis Kaune ir toliau draudžiama.

„Vieningai sakėme, kad esame prieš karinius veiksmus Ukrainoje, todėl Rusijos ir Baltarusijos piliečiai negali dalyvauti „Kauno Akropolio maratone“, nebent jie turi leidimą gyventi Lietuvoje. Nediskriminuojame pagal tautybę, bet rusams ir baltarusiams dalyvauti neleidžiame“, – sakė G.Šumskas.

Praėjusiais metais Kaune sužibėjo Remigijus Kančys, visą maratono distanciją įveikęs per 2 val. 17 min. 17 sek. – greičiau nubėgti 42,195 km Lietuvoje vykusiose varžybose nėra pavykę jokiam lietuviui.

Šiemet R.Kančys Laikinosios sostinės gatvėmis nebėgs, tačiau maratoną bandys įveikti jo auklėtinė, Lietuvos 100 km bėgimo rekordininkė Gitana Akmanavičiūtė bei pirmojo Kauno maratono nugalėtoja Sada Bukšnienė.

Tarp dalyvių galima išvysti Londono olimpinių žaidynių dalyvį gimnastą Roką Guščiną, o 10 km bėgs Rio de Žaneiro žaidynėse Lietuvos garbę gynusi maratonininkė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.

„Su dideliais užmojais judame į priekį ir norime įtraukti vis daugiau bėgimo entuziastų, ypač iš užsienio. 11-asis „Kauno Akropolio maratonas“ yra atsinaujinęs tiek vizualiai, tiek kitais aspektais“, – dalyvauti kvietė G.Šumskas.

Bėgikų startas ir finišas vyks Kauno Rotušės aikštėje. Maratono ir pusmaratonio varžybų pradžia – sekmadienį 8.30 val.