Neobarokinio stiliaus klebonija pastatyta 1924 m., projekto autorius – Aleksandras Gordevičius (1891–1941). Klebojina – vėlyviausias XV a. II pusėje – XX a. I pusėje susiformavusio komplekso statinys. Pirmasis komplekso statinys buvo Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia, kurios kilmė nėra susijusi su Kauno benediktinėmis ir kuri pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1493 m.

1503 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506) privilegija ši bažnyčia, dar vadinta Antakalnio koplyčia, atiteko Kauno parapijai. 1621 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza (1566–1632) Kauno pavieto maršalkos Andriaus Skorulskio prašymu inicijavo Kauno benediktinių vienuolyno steigimą ir prašė Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus (1572–1630) paskirti benediktinėms tuo metu apleistą Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčią. Benediktinės iš Nesvyžiaus atvyko į Kauną apie1622 m., bažnyčia joms perduota 1627 m.

KPD ir Kultūros vertybių registro nuotr.

1655–1661 m. Rusijos kariuomenei okupavus Kauną, benediktinės miestą paliko, okupacijos metus praleido palivarkuose. 1864 m. caro valdžios įsakymu nebeleista į vienuolyną priimti naujokių. 1905 m. vienuolyne atidarytas noviciatas. 1911 m. prasidėjo vienuolyno bendruomenės skilimo etapas. Nauja vienuolyno vyresnioji skatino tik lenkiškos kultūros puoselėjimą vienuolyne. Tačiau 1919–1924 m. prasidėjo atsigavimo laikotarpis, vienuolinį gyvenimą atnaujinti benediktinėms padėjo vyskupas Jurgis Matulaitis (1871–1927). Dvasinį vienuolyno būvį sustiprino vyskupas, bendruomenės kapelionas Teofilius Matulionis (1873–1962), kuris 1938 m. įvedė Švč. Sakramento adoraciją. 1948 m. Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia ir Benediktinių vienuolynas buvo uždaryti. Bažnyčia perduota Respublikinei bibliotekai, o vienuolėms liepta išsikraustyti. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. 1992 m. bažnyčia atšventinta ir atidaryta visiems tikintiesiems, benediktinės grįžo į vienuolyną. 2014 m. greta Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palaidotas kunigas, monsinjoras, dėstytojas, teologijos daktaras, Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios rektorius, benediktinių vienuolyno kapelionas Vytautas Sidaras (1925–2014).

Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių komplekso klebonijos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22363) stogo ir fasadų tvarkybos (restauravimo) darbai vykdomi lėšomis, skirtomis iš Lietuvos Respublikos Paveldotvarkos programos, kurią kuruoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Prie tvarkybos darbų prisideda ir Kauno miesto savivaldybė. Numatoma darbų pabaiga – 2023 m. lapkritis.

Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno ansamblis reikšmingos pagalbos iš Kauno miesto savivaldybės, jos atstovės Rasos Markauskaitės teigimu, sulaukia jau trečius metus iš eilės. Šiemet klebonijos fasadų atnaujinimui per Paveldotvarkos programą numatyta skirti beveik 41 tūkst. eurų, tačiau antradienį vyksiančiame Kauno miesto tarybos posėdyje bus svarstomas lėšų padidinimo klausimas. Sulaukus tarybos narių pritarimo, klebonijos pastato fasado tvarkybos darbams skiriama suma išaugtų iki 176 tūkst. eurų.

„Yra kuo didžiuotis, – viduramžiais Kaunas buvo vienu labiausiai klestinčių prekybinio tranzito taškų. Istorikai turi versiją, kad būtent XV a. čia iškilo ir iki šių dienų išliko pirmoji Kauno bažnyčia, gavusi pirklių globėjo Šv. Mikalojaus pavadinimą. Ji buvo skirta į nekrikštytą Lietuvą atvykstantiems vokiečių pirkliams. Restauruodami Seserų benediktinių vienuolyno kompleksą ne tik išryškiname unikalias šio paveldinio objekto spalvas, didingumą, bet ir atkreipiame dėmesį į turtingą Kauno praeitį. Šv. Mikalojaus paminėjimai ir simboliai aptinkami Kauno heraldikoje bei seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose apie miestą, todėl jis neatsitiktinai tapo oficialiu mūsų miesto globėju“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Anot jo, tarp Benediktinių, Šv. Gertrūdos, P. Eimučio ir Šauklių gatvių išsidėstęs Kauno seserų benediktinių vienuolyno ansamblis nusipelnė tokio pat dėmesio kaip ir brandžiojo baroko pažiba – Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno kompleksas. Senamiestyje įsikūręs ansamblis – klebonija, viena seniausių miesto gotikinių bažnyčių, vienuolynas, galerija, pagalbiniai pastatai (buvusi ledainė ir oficina) – yra kultūros paminklas ir valstybės saugomas objektas. Čia taip pat galima pamatyti XVII a. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės paveikslą, ant XVII a. drobės nutapytą Jėzaus „Pietą“. Akį patraukia ir Šv. Mikalojaus bažnyčią puošiantys įspūdingi Liudo Truikio ir Vytauto Bičiūno vitražai. Itin vertingais laikomi bažnyčios tinkliniai ir žvaigždiniai interjero skliautai bei neeilinis aštuonkampis bokštas.

ELTA yra skelbusi, jog Seserų benediktinių vienuolyno komplekse tvarkybos darbai pradėti 2019 metais. Čia restauruota religinių pastatų ansamblį juosianti 351 metrų tvora. Poros šimtų metų senumo mūras buvo itin prastos būklės, todėl jos atnaujinimui iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto buvo skirta per 37,5 tūkst. eurų. Tvarkant tvorą, atidengti nauji elementai – langinės, arkutės bei nišos su barokiniais motyvais. Taip pat atnaujinti barokiniai vartai ir virš jų rymantys bareljefiniai angeliukai. Pernai restauratoriai persikėlė dirbti į Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksą. Už 90 tūkst. eurų buvo sutvarkyti ir sutvirtinti klebonijos pamatai ir vietomis apiręs cokolis. Taip pat teritorijoje įrengtas drenažas, kad pastatai būtų apsaugoti nuo drėgmės.

Pasak savivaldybės, Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno ansamblio atnaujinimas – tik dalis istorinėje Kauno teritorijoje vykstančių darbų. Jais siekiama kurti dar patrauklesnes ir patogesnes erdves gyventojams bei miesto svečiams.

Šįkart paminėta kultūros paveldui priklausančios tvoros su vartais seniausios dalies, siekiančios daugiau kaip 200 metų, tvarkymo pabaigtuvės ir autentiško kryžiaus virš vartų sugrįžtuvės.

Atsiradęs autentiškas kryžius grįžo į savo buvusią vietą ant vartelių viršaus, o atkurtasis kryžius, kurį pagal išlikusius senus Benediktinių vienuolyno pagrindinio įėjimo piešinius pagamino žinomas kryždirbys Ričardas Grekavičius, bus kabinamas šventoriaus pusėje, pažymėdamas istorinės tvoros restauravimo datą. Pastarasis kryžius, vienuolių teigimu, primins restauravimo vargus.

351 metrą besitęsiančią tvorą reikėjo remontuoti, nes dalis jos buvo labai prastos būklės. Prasčiausia situacija – ties P. Eimučio ir šv. Gertrūdos gatvėmis, kur plytos išbyrėjusios, dalies tvoros nėra, kita – suskeldėjusi, byranti. Tvora kai kuriose vietose pavojingai sviro link tako, kuriuo kasdien naudojasi nemažai žmonių.

„Pagaliau po ilgų restauracijos ir renovacijos darbų, kurie tęsėsi nuo 2017 m., angeliukai vėl žvelgs nuo vienuolyno kalnelio į Kauno senamiestį“, – sakė sesuo Gabrielė.

Angeliukai po remonto grąžinti ant tvoros. Kalbėdamos apie atnaujintus centrinius vartus seserys juokavo, kad dabar jie galės vadintis „Angelų vartais“. „Visi bus kviečiami per juos įeiti į ansamblio vidų ne tik pasigrožėti tvora, bet ir Kauno miesto globėjo šv. Mikalojaus bažnyčios bokštu bei užeiti pasimelsti į pačią XV a. bažnytėlę“, – kvietė sesuo Gabrielė.

Ji vardijo, kad už tokį džiaugsmą vienuolynas dėkingas Kauno miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui ir visiems paramos vienuolynui akcijos draugams: Kauno rotušei, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui, Kauno miesto muziejui, informaciniams rėmėjams „Kauno dienai“ bei Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, rangovui bendrovei „Kaminta“ ir statybos darbų vadovui Pauliui Bareišai, visiems nuoširdiems darbininkams ir restauratoriams, nenuilstančiai architektei Violetai Beigienei, visai komandai bei tiems, kurie aukojo ir prisidėjo prie to, kad šis unikalus ansamblis gražėtų, taip pat ir tiems, kurie savo tylia malda tikėjo šiuo stebuklu.

Visi geradariai ir aukotojai surašyti į Geradarių knygą ir įtraukti į vienuolyno istoriją, kuri atverčiama prie pal. Teofiliaus Matulionio altoriaus kiekvieną mėnesio penktadienį, kai už geradarius aukojamos Šv. Mišios.

Meldžiamasi šiam vieno seniausių mieste vienuolyno kompleksui priklausančioje išskirtinėje Šv. Mikalojaus bažnyčioje, kuri šioje vietoje pastatyta XV a. antroje pusėje.

„Tikrai jaučiame didžiulę padėką, nes pasikeitus rangovams išaugo sąmata, o be to, tvoroje buvo atrasti visiškai netikėti dalykai, tokie kaip langinė, arkutės ir pan., kas dar labiau padidino restauravimo darbų sąmatą“, – skaičiavo sesuo Gabrielė.

Skaičiuojama, kad visos tvoros renovacijos sąmata siekia daugiau nei 1 mln. eurų. Kauno miesto savivaldybė iš Paveldotvarkos programos remontui yra skyrusi 37,5 tūkst. eurų.

Jeigu norite prisidėti prie Kauno benediktinių ansamblio tvoros remonto bei kitų komplekso objektų tvarkymo, lėšų galite paaukoti jas pervesdami į Kauno seserų benediktinių viešosios įstaigos „Domus Laudis“ banko sąskaitą, nr. LT55 7044 0600 0796 1450, AB SEB banke.

Seserys ir Šv. Mikalojaus bažnyčia visuomet laukia maldininkų, o Šv. Mišios čia aukojamos kasdien: darbo dienomis – 18 val., šeštadienį – 8 val., sekmadienį – 10 val. Kiekvieną dieną iš čia seserų malda per „Marijos radiją“ tiesioginėmis bangomis pasiekia visą Lietuvą.