Išpirks šimtus sklypų
Iš sąstingio išjudintas kelio Garliava–Prienai rekonstrukcijos projektas reikalauja ne tik techninių sprendimų, bet ir kitokio pobūdžio pastangų – įtikinti šalia gyvenančius žmones, kad jie ne tik nenukentės, bet turės ir naudos.
Šiuo metu vyksta bene sudėtingiausias projekto įgyvendinimo etapas – žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri į akistatą suvedė visuomenės interesą įgyvendinančius kelininkus ir asmeninį interesą atkakliai ginančius šalia būsimo kelio esančių sklypų savininkus.
Rekonstruojant visą kelio ruožą, teks išpirkti 284 privačius žemės sklypus: 127 – Kauno rajone, 157 – Prienų rajone, iš viso – apie 40 ha. Pabrėžiama, kad už žemę bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę.
Bus patogiau
Prasidėjusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra jau kelia šurmulį ir nerimą. Malšinti emocijas tenka ne tik kelio projektuotojams, žemėtvarkininkams, bet ir politikams.
Į Prienų rajone esančiame Išlauže vykusį susirinkimą, kuris subūrė kelias dešimtis žemės savininkų, atvykę Seimo nariai Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, Andrius Palionis ir Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas gyventojus patikino, kad visos procedūros vyks atsakingai, atsižvelgiant į savininkų interesus.
A.Kupčinskas atkreipė dėmesį į savininkams sukurtas kai kurias palankias aplinkybes.
Pranašumai: susirinkime dalyvavęs Seimo narys A.Kupčinskas atkreipė dėmesį į savininkams kai kurias palankias aplinkybes. (Laimučio Brundzos nuotr.)
„Pasistengėme ir prieš dvejus metus balsavome už Vyriausybės programą, kad pajudėtų kelio Kaunas–Garliava–Prienai–Alytus rekonstrukcijos darbai. Yra ministro įsakymai dėl žemių paėmimo, ir tai kelia daugiausia klausimų, bet prieš savaitę su kolegomis balsavome dėl naujo Žemės ir nuosavybės paėmimo įstatymo projekto, kur yra nuostata, kad nebereikia mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė A.Kupčinskas.
Seimo nario tvirtinimu, pagalvota ir apie tai, ką daryti su už projekto zonos liekančiais nedideliais privačių sklypų ploteliais.
„Jei lieka 6 ar 10 a lopinėlis, su kuriuo nebus ką daryti, jis irgi turi būti paimtas rinkos kaina“, – apie sumanytas naujas įstatymo nuostatas kalbėjo A.Kupčinskas.
Svarbaus ir intensyvaus transporto kelio rekonstrukciją šimtmečio projektu pavadinęs A.Palionis pabrėžė, kad projektas svarbus ir vietos bendruomenei, ir šaliai, nes reikšmingai pagerins kelių tinklo kokybę.
„Norime supratimo: jei kils kažkokių nepatogumų bendruomenei, atsiras ir patogumai“, – patikino A.Palionis.
Reikšmingumas: Seimo nario A.Palionio tvirtinimu, rekonstruojamo kelio svarbą sunku pervertinti. (Laimučio Brundzos nuotr.)
Matininkų vizitai
Susirinkime paaiškėjo, kad kai kuriuos savininkus suglumino prasidėję žemės sklypų kadastriniai matavimai – matininkų darbo ypatumai.
„Gavome pranešimą, kad gegužės 10 d. matininkai mūsų sklype atliks matavimus. Bet iš tiesų matininkai mano teritorijoje pasirodė balandžio 26 d. – netikėtai pamačiau pro langą. Kažką matavo, nieko nepaaiškino. Kas čia vyksta? Ar tai ne savivaliavimas? Ar mums neruošiami kokie nors spąstai?“ – nerimavo sklypo savininkė.
Panašiomis istorijomis susirinkime pasidalijo dar keli žmonės. Buvo tvirtinama, neva kažkuris žemės savininkas net sulaukė žodinio perspėjimo, kad iki liepos vidurio reikės pasitraukti iš savo valdų.
Emocingai pasisakę žemės savininkai kritikavo pradėtą įgyvendinti projektą ir tvirtino nieko gero nesitikintys.
Tikino, kad grėsmių nėra
Susirinkime dalyvavęs Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Saulius Mockevičius patikino, kad matininkų veiksmai gyventojų interesams nekelia jokių grėsmių.
Pasak S.Mockevičiaus, gali būti, kad žemėtvarkininkai žemės savininkams pateikė nepakankamai išsamią informaciją.
„Taip neturėtų būti, kad žmogus pro langą pamato jo kieme kažką vaikščiojant. Aš irgi supykčiau. Tokiu atveju labai svarbi komunikacija. Suprantame, kad žmonėms brangi kiekviena pėda“, – sakė S.Mockevičius.
Nuosavybė: Nacionalinės žemės tarnybos vadovas S.Mockevičius patikino, kad projekto įgyvendintojai puikiai supranta, jog savininkams brangi kiekviena žemės pėda. (Laimučio Brundzos nuotr.)
Jis paaiškino, kad ateidami į sklypą anksčiau, nei buvo nurodyta pranešime, matininkai elgiasi teisėtai.
„Procedūrose numatyta, kad matininkas atlieka parengiamuosius darbus, ir tai nėra joks nusižengimas. Jei iki oficialios paženklinimo datos buvo atvykęs matininkas ir kažką pasižymėjo, tai nėra procedūrinis pažeidimas. Reiktų suprasti, kad procesas sudėtingas“, – atkreipė dėmesį S.Mockevičius.
Gyrė būsimą sankryžą
Susirinkime dalyvavęs Prienų rajono meras A.Vaicekauskas ragino žemės savininkus susitelkti į vietos bendruomenių nariams svarbiausias aktualijas.
„Dabar reikia koncentruotis į tuos dalykus, kuriems mes galime daryti įtaką: reikia šnekėti dėl jungiamųjų kelių, kurie labai svarbūs važiuojant dviračiais, išvažiuojant iš kiemų, negalime leisti, kad liktų kokių nors spragų. Prie Išlaužo suplanuota puikiausia sankryža – užsukančių į Išlaužą, manau, bus daugiau nei dabar, tad verslo sąlygos tikrai nepablogės; tai juk bus ne greitkelis, kuriuo automobiliai prašvilps nesustodami“, – atkreipė dėmesį meras.
Svarbu: Prienų rajono meras A.Vaicekauskas ragino susitelkti į bendruomenių narių kasdienybei svarbiausius projekto aspektus. (Laimučio Brundzos nuotr.)
Atlikus kelio rekonstrukciją, leistinas greitis padidės nuo 70 iki 90 km/val. Gyventojai nuogąstavo, kad dinamiškesnis transporto srautas kels daugiau triukšmo.
„Kai kuriose vietose gali būti pastatytos ir triukšmą slopinančios sienelės. Apie tai bus sprendžiama vėlesniais projekto įgyvendinimo etapais“, – patikino Susisiekimo ministerijos atstovas.
Kažką matavo, nieko nepaaiškino. Kas čia vyksta? Ar tai ne savivaliavimas? Ar mums neruošiami kokie nors spąstai?
Pagerins eismo sąlygas
Susisiekimo ministerijos pranešime pabrėžiama, kad, įgyvendinus rekonstrukcijos projektą, eismo sąlygos kelyje bus geresnės: numatoma, kad per parą juo važiuos apie 11 500 automobilių.
Anot specialistų, kelerių pastarųjų metų statistika rodo, kad eismo intensyvumas rekonstruoti planuojamame kelyje didėja – 2003 m. per parą važiuodavo apie 7 400, 2012 m. – apie 8 400 automobilių. Per penkiolika metų transporto srauto intensyvumas padidėjo 40 proc.
Planuojama, kad eismo intensyvumas šiame ruože ir toliau didės.
