„Mes scenarijus jau turime, dabar, kurį aktyvuosime, priklausys nuo komisijos išvados, nes, mūsų žiniomis, jos yra daug apimančios. Labai tikimės pamatyti aiškią veiksmų kryptį“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė K. Šliužas.

„Mes laukiame labai konkrečios formuluotės iš komisijos, kuri duos aiškią rekomendaciją, o pastaroji turi pavirsti Vyriausybės nutarimu, kurį mes vykdysime“, – pridūrė jis.

Anot LTG valdybos pirmininko, jis tikisi, kad po Vyriausybės apsisprendimo trąšų tranzitas per Lietuvą bus sustabdytas greičiau nei iki kitų metų balandžio, kai įsigalios JAV sankcijos ir „Belaruskalij“ valdomai trąšų eksportuotojai „Belaruskaja kalinaja kompanija“.   

„Vienareikšmiai atsakyti negaliu, bet daryčiau prielaidą, kad tai gali atsitikti greičiau“, – sakė K. Šliužas.

„Vienas iš dalykų, kuris negresia jokiomis sankcijomis įmonei, tai yra tiesiog pranešti antrai pusei, kad per 12 mėnesių sutartis gali būti nutraukta, tačiau tai tikrai nėra tas laiko tarpas, kuris atitinka visų lūkesčius, todėl ieškome sprendimų, kaip tą būtų galima padaryti greičiau“, – pridūrė LTG valdybos pirmininkas.

K. Šliužas paėjusią savaitę teigė, jog pagal šiuo metu galiojančią teisinę aplinką „Belaruskalij“ trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo kitų metų balandžio 1 dienos. Po šio pareiškimo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė esantis nustebęs tokiais pasisakymais.

K. Šliužas ketvirtadienį taip pat pripažino, kad LTG valdyba iki šiol nesvarstė galimybės dėl 2018 metų sutarties su „Belaruskalij“ ir šių metų spalį pasirašytų pakeitimų kreiptis į vyriausybinę strateginius įmonių sandorius tikrinančią komisiją.

„Valdyba tokios galimybės nesvarstė, kadangi sutartis yra galiojanti. Dėl galimų pakeitimų vadovybės sprendimas buvo nesikreipti, kadangi jie nebuvo esminiai“, – sakė K. Šliužas.

LTG valdybos pirmininko teigimu, geležinkeliams nutraukus sutartį bendrovė per metus netektų apie 60 mln. eurų pajamų.

„Ėjo kalba apie 60 mln. eurų pajamų netekimą, maždaug“, – sakė K. Šliužas.

Nuo sausio 3-osios postą paliekantis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų ji prarastų apie 60-70 mln. eurų pajamų, be to, įmonei per metus reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų infrastrukūros išlaikymui. 

Jis negalėjo pasakyti, kokių nuostolių LTG patirtų, jei dėl sutarties nutraukimo „Belaruskalij“ ar jo produkcijos pirkėjai pateiktų ieškinius teismams.   

„Šiandien konkretaus skaičius įvardyti negalėčiau, bet jis yra gana reikšmingas bendrovės ateičiai“, – aiškino K. Šliužas.

M. Bartuška yra teigęs, kad nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ įmonei grėstų šimtų milijonų eurų ieškiniai ir net bankrotas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę sakė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ derino avansinius mokėjimus su Baltarusijos bendrove, o sutarties pakeitimai galėjo būti pasirašyti, kad sankcijos nesutrikdytų tranzito.

Anot jo, avansiniai mokėjimai už trąšų vežimą po gruodžio 8-osios – iki 2022-ųjų kovo mėnesio – neįkrito patys – jie buvo suderinti prieš juos pervedant su „Lietuvos geležinkeliais“.

M. Skuodis tikino, kad spalį pakeitus sutartį su „Belaruskalij“ buvo ne tik pereita prie avansinių mokėjimų, bet ir padaryti kiti pakeitimai – kai kurie jų sumažino galimybes nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu strigtų mokėjimai.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad visus atsakymus į klausimus, susijusius su kalio trąšų tranzitu, Vyriausybė turi turėti iki sausio 31 dienos. 

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija antradienį paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė – tai ji turi padaryti per 15 dienų, tikėtina, kad tai įvyks sausio pradžioje.

Lietuvos Vyriausybė siekia nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų tranzito, gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms šiai Baltarusijos įmonei.

„Iš to teisinio režimo, kuris galioja šiandieną, galima teigti, kad Jungtinių Valstijų sankcijos, kurios buvo priimtos gruodžio 1-2 dieną, ir įsigalioja po 120 dienų, balandžio 1-ąją, mūsų turimu teisiniu vertinimu, ko gero, tai yra ta data, po kurios būtų itin sunku, ne tai kad bet kokiam kitam žaidėjui nevykdyti vežimo, nes nepamirškime, kad vežimo paslaugą gali teikti ne tik „Lietuvos geležinkeliai“, – antradienį sakė K. Šliužas.

„Tai galiu pasakyti, kad labiausiai tikėtina pagal dabar galiojančias sankcijas ir įstatymus balandžio pirma, labiausiai tikėtinas scenarijus“, – pridūrė jis.

Balandžio 1 dieną įsigalioja gruodžio pradžioje paskelbtos JAV sankcijos „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotojai „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK).

Valdyba laikosi pozicijos, kad „Belaruskalij“ krovinių srautas per Lietuvos teritoriją gali būti sustabdytas tik turint tam tvirtą teisinį pagrindą, kuris dabar, remiantis Lietuvos ir JAV teisininkų išvadomis, nėra pakankamas.

„Galime užtikrinti, kad krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai tam reikalingas teisinis pagrindas bus sukurtas“, – sakė valdybos pirmininkas.          

Pasak K. Šliužo, jei atsirastų naujos sankcijos ar Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, kurį inicijavo Susisiekimo ministerija, tuomet tranzito nutrūkimo data būtų „gerokai ankstesnė“.

Jis taip pat sakė kad teisinį pagrindą trąšų nepatekimui į Lietuvą galėtų sukurti ir tai, jei viena iš sutarties šalių negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, atlikti mokėjimų.

„Jeigu mes pamatytume tam tikras aplinkybes, dėl kurių viena ar kita sutarties šalis negali vykdyti savo įsipareigojimų, tokių kaip pavyzdžiui, mokėjimai, galimai tai irgi būtų vienas iš žingsnių, kurie galėtų sukurti tam teisinį pagrindą“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, jeigu sprendimus dėl tranzito nutraukimo priims patys „Lietuvos geležinkeliai“, didelė tikimybė, jog trąšų pervežimą galės perimti kitos įmonės.

Tačiau, pasak K. Šliužo, priėmus teisinius sprendimus nacionaliniu lygiu, to tikimybė taptų labai maža, o ES lygiu – neegizstuojanti.

K. Šliužas taip pat sakė nemanantis, kad „Lietuvos geležinkeliai“ toliai ieškos būdų priimti „Belaruskalij“ mokėjimus po to, kai baigsis avansais sumokėtos lėšos.

„Jeigu atsiras kažkoks rinkoje žaidėjas, kuris tai gali padaryti, pirmas dalykas, tai mus labai nustebins, antras dalykas, turbūt darytume tam tikras korekcijas savo rizikų valdymo plane bei planuodami kitus teisinius žingsnius“, – sakė valdybos pirmininkas.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Terminas pateikti dokumentus baigėsi pirmadienio vidurdienį.

„Norą dalyvauti rektoriaus rinkimų konkurse pareiškė stiprūs kandidatai. Toks dalyvių skaičius reiškia kokybės ženklą. Tikime, kad iki naujųjų mokslo metų universitetas turės naują vadovą,“ – pranešime spaudai teigė KTU tarybos narys, Rektoriaus rinkimų komisijos pirmininkas ir „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas.

KTU senatas turės įvertinti, ar pretendentų mokslinė veikla atitinka keliamus reikalavimus. Numatoma, kad senato pateiktą kandidatų sąrašą birželio 14 dieną tvirtins taryba.

Patvirtintas konkurse toliau dalyvausiančių kandidatų sąrašas bus publikuojamas kartu su informacija apie Atvirą Tarybos posėdį, kuriame kandidatai prisistatys universiteto bendruomenei.

KTU rektoriausrinkimai paskelbti pernai gruodį, kai iš šių pareigų atsistatydino Petras Baršauskas, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui pripažinus, kad jo habilitacinis darbas turi plagiato požymių.

Šiuo metu KTU rektoriaus pareigas laikinai eina Jurgita Šiugždinienė.

„Tai yra gera metų pradžia, tikimės, kad (rezultatai, - ELTA) bus daugiau į gerąją pusę. Jeigu, palyginti su pernai, daugiau buvo visų sandorių užbaigimas, jungimas ir geras spurtas įvyko antroje metų pusėje, tai dabar tuo geru tempu pradedame šiuos metus. Lūkesčiai yra tikrai teigiami“, - spaudos konferencijoje teigė „Telia Lietuvos“ vadovas Kęstutis Šliužas.

Jis teigė, kad šiemet tikisi išlaikyti tiek pajamų, tiek ir pelno augimą.

Bendrovė pranešė, kad jos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), neįskaičius vienkartinių sąnaudų, pirmą šių metų ketvirtį išaugo 8,6 proc., iki 31 mln. eurų. Laisvieji pinigų srautai lyginamuoju laikotarpiu išaugo daugiau kaip du kartus - iki 5,4 mln. eurų.

Pasak bendrovės, sausio-kovo mėnesiais sparčiausias pajamų augimas pagal paslaugas buvo fiksuojamas iš įrangos pardavimo (22,3 proc.), mobiliojo ryšio (11 proc.), taip pat televizijos (7,7 proc.) ir IT paslaugų (7,8 proc.).

Anot pranešimo, pirmą šių metų ketvirtį „Telia“ klientų skaičius augo visose pagrindinių paslaugų kategorijose: reguliaraus mokėjimo mobiliojo ryšio vartotojų skaičius išaugo 3,6 proc. - iki 1,093 mln., išmaniosios televizijos (IPTV) - 10,3 proc., iki 215 tūkst., šviesolaidinio interneto - 6,8 proc., iki 268 tūkstančių.

Šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su pernai sausiu-kovu, mobiliojo ryšio klientų, anot „Telia“, išaugo 17 tūkst. Metų pradžioje daugiau kaip 90 proc. visų „Telia“ mobiliųjų duomenų buvo persiųsti 4G ryšiu.

Anot K. Šliužo, matyti, kad sparčiau auga reguliaraus mokėjimo klientų augimas, o išankstinis apmokėjimas šiek tiek parranda savo populiarumą.

Pasak K. Šliužo, duomenų vartojimas vis labiau auga, todėl „su tuo susijęs ir įvairių „protingų“ įrenginių augantis pardavimas“.

„Telia Lietuva“ skaičiuoja, kad mobiliųjų duomenų vartojimas piko metu sudaro tik apie 3 proc. viso duomenų srauto, tad galimybių šiam segmentui toliau plėstis yra, nors jį ir riboja radijo dažnių apribojimai. Anot K. Šliužo, Lietuvos vartotojai kol kas nepasiekė mobiliųjų duomenų vartojimo lubų.

„Nelabai matosi tų duomenų lubų. Iš tų žmonių, kurie kokius pusantrų metų naudoja, elgsenos galima daryti projekciją, tačiau didėja kartais toliau, be to, atsiranda daugiau galimybių tuos duomenis naudoti“, - sakė K. Šliužas.

Per pirmus tris šių metų mėnesius „Telia“ investicijoms iš viso skyrė 13,6 mln. eurų, arba 5,4 proc. daugiau negu prieš metus. Didžioji dalis investicijų, iš viso 10,3 mln. eurų, buvo skirtos šviesolaidinio interneto infrastruktūros ir mobiliojo ryšio tinklo pajėgumų plėtrai. Likusi dalis lėšų buvo investuotos į bendrovės IT sistemų tobulinimą, diegiant vieningą klientų aptarnavimo ir verslo valdymo sistemą.

Anot K. ŠLiužo, investicijos šiemet išliks panašaus lygio kaip ir praėjusiais metais - apie 50 mln. eurų.

„Investicijų lygis bus palyginamas su pernykščiu, didesnės investicijos pirmą ketvirtį gal daugiau sezoninis dalykas, nes gan neblogas oras plėsti optiką. (...) Mes virš penkiasdešimt milijonų laikydavome tą lygį, tai tokį ir norėtume laikyti“, - teigė bendrovės vadovas.

„Telia“ už 2017 metus ketina išmokėti 40,8 mln. eurų dividendų, arba 0,07 euro akcijai. Pernai įmonės audituotos pajamos siekė 370,1 mln. eurų, pelnas - 51,8 mln. eurų.

Kaip pranešė KTU, universiteto taryba ketvirtadienį priėmė sprendimą pratęsti konkurso terminą iki gegužės 28-osios, matant susidomėjimą ir siekiant pritraukti daugiau dalyvių.

KTU tarybos narys, rektoriaus rinkimų komisijos pirmininkas Kęstutis Šliužas teigia, kad versle aukščiausio lygio vadovų paieška užtrunka nuo pusmečio iki metų.

„Mūsų pirminis planas paraiškų teikimui skirti du mėnesius buvo optimistinis. Matydami susidomėjimą, nusprendėme šį terminą pratęsti, nes norime suteikti šansą dalyvauti konkurse visiems potencialiems kandidatams ir išrinkti patį geriausią“, – pranešime cituojamas rinkimų komisijos pirmininkas, „Telia Lietuva“ vadovas K. Šliužas.

Pasak jo, turint omenyje ambicingus KTU tikslus, „kokybė yra svarbiau nei skuba“.

Universitetas neinformavo, kiek pretendentų iki šiol yra pateikę paraiškas. Konkursui organizuoti buvo pasitelkta personalo paieškos ir atrankos bendrovė „J. Friisberg & Partners”.

Viešame tarptautiniame konkurse KTU rektoriaus pareigoms užimti gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo laipsnį arba pripažinti menininkai, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties.

KTU rektoriaus rinkimai paskelbti pernai gruodį, po to, kai iš šių pareigų atsistatydino Petras Baršauskas. Jis pasitraukė Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui pripažinus, jog jo habilitacinis darbas turi plagiato požymių. Šiuo metu KTU rektoriaus pareigas laikinai eina Jurgita Šiugždinienė.

Atvirumas, komunikavimas nieko neslepiant ir kalbant aiškiai bei greitas sprendimų priėmimas – tokius kertinius sėkmingos integracijos aspektus išskiria bendrovių „Omnitel“ ir „Teo“ jungimosi iššūkius patyręs „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas.

„Geriau greičiau priimti sprendimą ir galbūt pamatyti, jog jis nėra geras ir jį iškart taisyti, negu nepriimti sprendimų ar tempti laiką tikintis, jog tas pats sprendimas kitą savaitę taps geresniu nei praėjusią“ – pagrindines galimas klaidas įvardina K. Šliužas.

Pasak jo, natūralu, kad pasikeitimai įmonėse, darantys tiesioginę įtaką darbuotojams, žmonėms kelia daugybę klausimų: „Kas bus su manimi?“, „Kokių resursų reikės, norint judėti į priekį?“, „Ar aš sugebėsiu?“, – vardino „Telia Lietuva“ vadovas. K. Šliužas įsitikinęs, jog vienintelis būdas išsklaidyti darbuotojų nerimą – atvirai, aiškiai ir nuolat komunikuoti apie visus laukiančius pokyčius. Ir tai yra labai svarbu kalbant tiek apie verslo įmones, tiek ir apie įvairias organizacijas, institucijas.

„Svarbiausia, tiek jungiant įmones, tiek, pavyzdžiui, aukštąsias mokyklas, išsikelti tikslus, dėl kurių tai yra daroma, žinoti kryptį, kuria einama ir tai aiškiai ir paprastai komunikuoti. Tada lengviau planuoti tolimesnius žingsnius ir pasiekti sėkmingą rezultatą“, – antrina Jonas Kvedaravičius, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio vadovas Lietuvoje.

Gyvi susitikimai vietoj intraneto ir el. laiškų komunikacijos

K. Šliužas pabrėžia, jog vykstant dideliems pokyčiams tiesioginis ir intensyvus bendravimas su darbuotojais, vykstantis ne tik elektroniniais laiškais ar įmonės intranetu, yra itin svarbus.

„Telia“ vadovas teigia, jog komunikuodamas darbuotojams apie būsimą bendrovių jungimąsi turėjo labai daug gyvų susitikimų, važiavo per visus miestus ir miestelius, kuriuose įmonė turi darbuotojų, tam, kad jie patys tiesiogiai galėtų užduoti rūpimus klausimus.

„Labai atvirai komunikavome apie tai, kas jau yra nuspręsta, ką spręsim ateityje, o ko ateityje ir visai nespręsime. Jeigu atsakymo tuo momentu neturėdavome, tiesiai šviesiai sakydavau, kad šito dar nežinau“ – patirtimi dalinosi K. Šliužas.

Po optimizacijos dirba patogiau ir efektyviau

Komunikaciją, kaip pagrindinę priemonę siekiant pozityvaus darbuotojų įsitraukimo į pokyčius, išskiria ir „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, kalbėdamas tiek apie energetikos įmonių grupės optimizavimo procesus, tiek apie „LESTO“ ir „Lietuvos dujų“ jungimąsi į bendrą skirstymo tinklų įmonę. Vienas iš Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacijos iniciatorių atidžiai seka ir aukštojo mokslo reformos, kuria siekiama optimizuoti Lietuvoje aukštųjų mokyklų tinklą, įgyvendinimą.

Dabar, jau optimizavus veiklas, darbuotojai gali dirbti kokybiškiau, efektyviau ir tiesiog patogiau.

Pasak pašnekovo, optimizuojant „Lietuvos energijos“ valstybės valdomos energetikos įmonių grupės struktūrą dėl darbuotojų įtraukimo į pokyčių valdymo procesus ir sėkmingos komunikacijos, į pasikeitimus dažniausiai reaguota teigiamai. Be to, tai buvo puiki galimybė ir darbuotojams įgyti naujų patirčių.

„Optimizavus įmonių grupės struktūrą darbuotojai turėjo puikią galimybę įgauti įmonių jungimo/veiklų gryninimo kompetencijų, įgyti naujos patirties, kilti karjeros laiptais dalyvaujant vidinėse atrankose. Dabar, jau optimizavus veiklas, darbuotojai gali dirbti kokybiškiau, efektyviau ir tiesiog patogiau“, – teigiamus optimizacijos aspektus darbuotojams vardino D. Misiūnas.

Mažėjo ne specialistų, o vadovų skaičius

Vienas pagrindinių nerimą keliančių aspektų darbuotojams, įmonei ruošiantis naujam etapui, – baimė netekti darbo. Tačiau tiek „Omnitel“ ir „Teo“, tiek „LESTO“ ir „Lietuvos dujų“ susijungimų atvejais, pasak pašnekovų, pirmiausia mažėjo vadovų skaičius.

„Telia Lietuva“ vadovas K. Šliužas akcentuoja, jog pasikeitimai, susiję su žmogiškųjų išteklių mažėjimu, buvo labiau iššaukti kompetencijų poreikio ar poreikio keisti kompetencijas, o ne iš siekio sumažinti etatų skaičių, taigi ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas ryškiausiai atsispindėjo pirmiausia vadybiniame lygmenyje.

Be to, K. Šliužo teigimu, aiškus įmonės ateities planų komunikavimas taip pat labai pasitarnavo patiems darbuotojams išsigryninti, ar jiems tinka pasikeitusios aplinkybės, įmonės vizija ir ar verta joje likti.

Patys apsisprendžia, ar prisitaikys prie pokyčių

„Telia Lietuva“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Čepienė taip pat pripažįsta, jog natūralu, kad dalis žmonių, vykstant pokyčiams įmonėje, nusprendžia keisti darbovietę.

„Darbuotojai dažnai patys apsisprendžia, ar jiems pavyks prisitaikyti prie pokyčių, o kartais ta baimė būna ir perdėm nepagrįsta, dėl jos dalis žmonių nebesieja savo ateities su įmonės veikla“, – pasakojo B. Čepienė.

Vis dėlto, pasak B. Čepienės, didelio darbuotojų nerimo jungiantis „Omnitel“ ir „Teo“ nebuvo juntama, nes pokyčiai jiems nebuvo naujiena: „Juk tai verslas – visą laiką reikia peržiūrėti esamą situaciją, įvertinti konkurencinę aplinką ir pan. Darbuotojai prie to yra įpratę, todėl pokyčiai vyksta gana sklandžiai“.

Ekonominę naudą darbuotojai pajus ateityje

Pasak K. Šliužo, susijungimas ir atlyginimai tiesioginio ryšio neturi – tai labiau lemia rinkos dėsniai, tačiau pripažįsta, kad efektyviau pradėjusiai dirbti įmonei atsiveria didesnės galimybės investuoti ir į darbuotojus.

Beje, „Telia Lietuva“ pirmojo 2017 m. ketvirčio pajamos, Vz.lt duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 3,3 proc. iki 85,3 mln. eurų.

Tai, kad verslas auga, nebūtinai tokia proporcija turi augti ir atlyginimai.

„Tai, kad verslas auga, nebūtinai tokia proporcija turi augti ir atlyginimai. Jeigu daugiau uždirbame, atitinkamai reikia ir daugiau investuoti, pavyzdžiui, į naujus produktus ar į darbuotojų kvalifikaciją“, – sako K. Šliužas.

„Jungiantis įmonėms svarbiausia buvo suvienodinti sąlygas. „Reikėjo sužiūrėti ir inventorizuoti visus neatitikimus ir juos suvienodinti, kad žmonės nesijaustų diskriminuojami, o pačioms sąlygoms, atlyginimų dydžiui susijungimas neturėjo įtakos, tai nustato rinka“, – pridūrė „Telia Lietuva“ vadovas.

B. Čepienė taip pat pabrėžia, jog už tikslų vykdymą kiekvienais metais, nepriklausomai nuo struktūros ar kitų pokyčių, darbuotojai sulaukia atitinkamų finansinių įvertinimų, kuomet atsižvelgiama į rezultatus, Lietuvos darbo rinką, konkurencinę rinką ir pan.

„Darbuotojai žino, dėl kokių priežasčių jiems didėja ar nedidėja atlyginimas, vadovai tai iškomunikuoja, o pagrindinė ekonominė nauda darbuotojams iš įmonių susijungimo, manau, matysis dar ateityje“, – kalbėjo B. Čepienė.

Atsiveria naujos karjeros galimybės

„Kompetencijų ir patirties augimas, naujos galimybės, proga parodyti lyderystę, karjeros perspektyvos“, – tokius įmonių veiklos optimizavimo proceso metu atsirandančius teigiamus aspektus išskiria „Lietuvos energijos“ vadovas D. Misiūnas.

Panašiai ateities galimybes, atsiveriančias darbuotojams po susijungimo, apibūdina ir K. Šliužas: „Susijungimas daugiau įtakos turėjo ateities augimo galimybėms, kadangi kompanijos, verslo galimybės prasiplėtė, užduotys padidėjo, todėl norintiems ir galintiems augti žmonėms padaugėjo karjeros galimybių“.

Be to, kaip pastebi B. Čepienė, jeigu iš darbuotojo reikalaujama kompetencijų, kurių anksčiau nereikėjo, jam sudaromos galimybės to išmokti – nuolat vyksta įvairūs mokymai, darbuotojai siunčiami į kursus ir pan.

Vis dėlto, D. Misiūno teigimu, didžiausi iššūkiai tenkantys darbuotojams vykdant įmonių veiklos optimizavimo procesus yra „atvirumas pokyčiams ir naujovėms, pozityvus požiūris ir įsitraukimas bei neapibrėžtumo laikotarpis, kai supranti, kad esama situacija keičiasi ir neramu, kaip bus ateityje“.

Pasak Kęstučio Šliužo, šiandien "Telia Lietuva" gali būti laikoma technologijų partnere, verslo ir privatiems klientams galinti pasiūlyti įvairiausias paslaugas. Anot jo, rinkoje bus įdomu stebėti, kaip elgsis konkurentė "Bitė Lietuva" po to, kai jos savininkė "Providence Equity Partners" perėmė TV3 grupę.

Interviu BNS K.Šliužas teigė, kad mobiliojo ryšio rinkoje didžiausiu iššūkiu įmonėms bus tarptinklinio ryšio mokesčio panaikinimas, o 5G ryšio technologijoje laukiama tarptautinės bendruomenės susitarimo dėl bendro standarto ir tikimasi, jog Rusija ir Baltarusija atlaisvins tam reikalingą infrastruktūrą.

- Vasario pradžioje baigėsi daugiau nei metus trukusi įmonės pertvarka - prie "Teo LT" buvo prijungtos "Omnitel" ir "Baltic Data Center", nauja įmonė pervadinta į "Telia Lietuvą". Ar viskas įvyko sklandžiai?

- Taip, reorganizacija ir tuo, kas įvyko nuo 2015 metų spalio iki šių metų vasario, esu labai patenkintas todėl, kad mums per labai trumpą laiką pavyko labai daug padaryti. Dabar rinkoje paskelbta apie eilę susijungimų, ir reikia laukti gana ilgai, kol bus galima kažką konkretaus daryti. Mūsų atveju to nebuvo ir aš manau, kad čia viena iš gerų prielaidų, kad mums pavyko atskirti teisinį-procedūrinį procesą nuo operacinio.

Operaciniame lygmenyje mes nėrėme stačia galva nuo pirmos dienos. 2015-ųjų spalį paskelbėme apie sujungimą ir jau lapkričio viduryje turėjome vadovų komandą, o nauja struktūra įsigaliojo nuo kitų metų sausio. Operacine prasme mes struktūrą valdėme kaip vieną kompaniją. Siekėme, kad pagrindiniai sprendimai būtų priimami kuo greičiau, kad organizacinė nežinomybė truktų kuo trumpiau, nes organizacijoje tai veikia neigiamai.

Kitas geras žingsnis buvo, kad pernai vasario viduryje mes savo viduje pristatėme "Telia" prekės ženklą ir to tikslas buvo suvienyti žmones į vieną kompaniją. Mums buvo daug lengviau gerąja prasme pamiršti praeitus šlovingus laikus ir susifokusuoti į tai, kodėl darome jungimąsi, kokių tikslų siekiame ir ką dar reikia padaryti. Manau, kad jeigu būtume to neturėję, jei vis dar būtume sėdėję senuose pastatuose, tai susiformavę stereotipai būtų ilgiau gyvenę ar dėl nežinomybės netgi paaštrėję.

Dabar integracija baigėsi ir mes grįžome prie įprastinio verslo. Mes nuolat stebime klientų pasitenkinimą, kiekvienas judesys yra fiksuojamas.

- Kaip tas klientų pasitenkinimas atrodė tą dieną, kai buvo baigta reorganizacija ir pakeistas pavadinimas?

- Geras klausimas, reikėtų pažiūrėti. Bijau, kad buvo labai aukštas. Taip ir norėjome, bet, žinote, su tais aukštais dalykais - prie gero priprantama, o po visai trumpo laiko tam tikri dalykai yra duotybė ir tada padaryti sekantį žingsnį yra sudėtinga. Lūkesčiai labai greitai susikuria ir tada labai lengva juos pamesti.

- Tarp jūsų klientų yra tokių, kurie gana ilgą laiką naudojasi jūsų paslaugomis, jie galbūt buvo pripratę prie "Omnitel" ar "Teo LT" prekės ženklų. Ar nebuvo gaila jų atsisakyti, ar nesibaiminote dėl žmonių sentimentų?

- Man atrodo, kad tai yra gera proga pasakyti, kad savo turiniu pasiekėme tiek, kad net formą reikia kitą turėti. Aš manau, kad tai yra gerai, nes tai reiškia, kad judame į priekį, ir klientai gali turėti kitus lūkesčius.

Manau, kad naujo prekės ženklo vizualus vaizdas yra pakankamai netoli nuo senojo "Omnitel" ženklo ir čia sukoreliuoti yra pakankamai lengva. "Teo LT" atveju tai neturi nieko bendra ir rinkodarine prasme čia reikės įdėti daugiau pastangų. Tą mes žinojome ir tą virsmą mums dar reikės kurį laiką komunikuoti ir kartoti, nes tai nėra labai akivaizdu.

- Pirmąjį mėnesį apie pasikeitimus buvo informuojama gana intensyviai, tačiau pastaruoju metu kampanija kiek aprimo. Ar galima sakyti, kad ji jau baigėsi?

- Natūralu, kad reikėjo daryti pakankamai didelį šūvį, kad tas virsmas neliktų nepastebėtas, kad žinomumas būtų didelis. Buvo labai intensyvios dvi savaitės, toks pikas buvo sąmoningas, o paskui pamatėme, kad galima grįžti prie įprastinio komunikavimo apie produktus, akcijas, kasdienę įmonės veiklą.

- Dabar įmonės pavadinimas ir prekės ženklas labiau siejasi su visa grupe, skandinaviškomis šaknimis. Ar tai jums yra palanku?

- Lengviau turėtų būti klientams, nes jiems tampa aiškiau, ko jie gali tikėtis, kokie gali būti jų lūkesčiai keliaujant. Šiaurės ir Baltijos šalys yra pagrindinė mūsų klientų kelionių kryptis, tad logiška čia turėti vieną veidą. Kitas dalykas, mums patiems yra efektyviau komunikuoti vieną prekės ženklą. Dėl aiškaus skandinaviško ryšio, manau, kad visada tokiai kompanijai yra gerai turėti aiškias šaknis. Manau, kad žiūrint į praeitį "Teo LT" atveju buvo šioks toks dvilypiškumas.

- Prieš kurį laiką buvote užsiminęs apie "Teo LT" ir "Omnitel" sinergijas. Žvelgiant retrospektyviai, ar esate patenkintas šių dviejų įmonių bendradarbiavimu?

- Taip, esu, tas pasiteisino, nes tų sinergijų mes radome daugiau nei tikėjomės. Natūralu, kad jungiantis didžiausias dėmesys buvo ne naujų paslaugų pristatymui, bet prioritetas buvo fiziškai pradėti veikti kaip viena komanda ir išvengti takoskyrų. Neseniai pristatėme kelis naujus produktus ir čia tik pradžia, nes tas technologijas galima jungti įvairiausiais būdais.

- Kokias naujoves planuojate pristatyti šiemet?

- Tų neišnaudotų galimybių yra begalė, bet kol kas nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių. Manau, kad yra daug būdų duoti daugiau vertės klientams, palengvinti gyvenimą verslo klientams. Mūsų tinklas yra tam paruoštas, tačiau dar trūksta, kad gamintojai atsinaujintų savo operacines sistemas.

- Kada, jūsų prognozėmis, Lietuvos klientai gali tikėtis 5G ryšio?

- Didžiausia 5G ryšio nauda bus verslui, todėl kad su 5G galima visai kitaip optimizuoti ir valdyti savo verslo procesus. Dabar orientacinė data yra 2020, bet tam dar reikia keletių dedamųjų.

Europos šalys, kurios neturi išorinių ES sienų, jau yra nusprendusios savo antžeminės televizijos dažnius dedikuoti 5G. Kadangi mes turime išorinę ES sieną, tad mūsų reguliatoriui dar reikia susitarti su atitinkamų šalių reguliatoriais.

Kita dedamoji yra ta, kad tarptautiniu mastu dar nėra aiškiai įvardinto standarto. Yra įvairių nuomonių, scenarijų, bet tai yra daugiau pasvarstymai, todėl investuoti proaktyviai yra rizikinga.

- Dėl standarto tarptautinė bendruomenė greičiausiai susitars, bet kaip dėl kaimynų? Yra tekę girdėti, kad Rusija ir Baltarusija nėra linkusi atlaisvinti antžeminės televizijos dažnių. Ar būdami specifinėje geografinėje padėtyje mes nerizikuojame atsilikti nuo kitų ES šalių, diegiant 5G?

- Natūralu, kad ta rizika yra didesnė, bet tikiu, kad mūsų reguliatorius daro gerą darbą. Anksčiau padarydavo, tad nėra prielaidų galvoti, kad dabar nepadarys. Manau, kad pavyks susitarti laiku. Bet jeigu dėl kažkokių priežasčių kažkas vyktų lėčiau, tai galbūt rizikuotume ryšio funkcionalumu pasienio regionuose.

- Ar tai apimtų ir Vilnių?

- Nežinau, gal ir neapimtų. Labai priklauso nuo paties standarto.

- Ar nesibaiminate, kad įtampa tarp ES ir Rusijos gali lemti, jog minėtų dažnių atlaisvinimas 5G ryšiui gali tapti vienu iš derybinių svertų tarpusavio santykiuose?

- Aš manau, kad mes tada ieškotume techninio sprendimo vienaip ar kitaip tą padaryti, galbūt nesinaudojant pilnu spektru, o tik jo dalimi. Manau, kad tuomet visi ieškotume plano B.

- Kaip vertinate dabartinę konkurencinę aplinką, ar tvirtai jaučiatės, nes juk konkurentai irgi nesnaudžia, nuolat siekia iš lyderių atsikovoti dalį rinkos?

- Konkurencija yra geras dalykas ir smagu, kad ta konkurencija pradeda pereiti į kitą kokybinį lygį, galvojama kaip klientui duoti kažką kokybiškai naujo, o ne duoti tą patį, bet už mažesnę kainą. Manau, čia yra gera tendencija, nes tokius dalykus yra sunkiau nukopijuoti, tai sudaro galimybes operatorių klientams plačiau naudotis naujomis technologijomis.

Dabar žiūrėsime, kokių žingsnių imsis "Bitė Lietuva" po to, kai "Providence" ("Bitė" grupės akcininkėJAV fondų valdymo bendrovė "Providence Equity Partners" - BNS) įsigijo TV3 grupę. Žiūrėsime, kaip jie matys Baltijos šalių sinergijas, pardavimų kanalų sinergijas. Panašus žingsnis jau brendo ir buvo pakeliui, kai "Providence" buvo be 5 minučių "Starman" (Lietuvoje valdančios televizijos paslaugų tiekėją "Cgates" - BNS) akcininkė ir buvo planuojami tam tikri dalykai, bet tas planas nesuveikė ir dabar bus kažkas naujo, įdomaus. Iš "Tele2" pusės matome šiek tiek didesnį norą nei anksčiau dirbti su stambiais verslo klientais.

- Ar televizijos paslaugų rinkoje įžvelgiate didesnių pokyčių?

- Šioje rinkoje mes smagiai augame, bet natūralu, kad apie ateitį reikia galvoti ne tada, kai pradedi kristi, o kai viskas gerai ir turi resursų investuoti. Mes galvojame apie tą sekantį žingsnį, nes matome, kaip keičiasi vartojimas. Galvojame, kas bus po kelių metų ir ar dabar turimos platformos po 2-3 metų bus vis dar tinkamos vartoti.

Technine prasme reikia galvoti apie konsolidavimą - turime antžeminę televiziją, kuri yra vakar dienos technologija ir kai kuriuose regionuose proaktyviai klientams siūlome pereiti prie interneto televizijos. Sukurtume daugiau pridėtinės vertės, jei antžeminės televizijos dažnius skirtume 5G ryšiui.

- Šių metų viduryje visoje ES bus panaikintas tarptinklinio ryšio mokestis. Ar jau nuteikėte savo klientus, kad jiems pabrangs paslaugos užsienyje?

- Nuteikti dar nenuteikėme, bet čia yra gana didelis iššūkis visam sektoriui. Idėja yra labai gera, bet yra vienas niuansas - Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje turime vienas mažiausių kainų ES, visi operatoriai turi gana žemas tarptinklinio sujungimo kainas su kitais operatoriais ir jos yra žemesnės nei sureguliavo Europa.

Užsienyje keliaujančių žmonių dalis nuolat auga, bet tas skaičius nėra itin didelis, tad kyla klausimas, ar geresnis kelias pabranginti paslaugas visiems po truputį, ar tik tiems, kurie keliauja. Šiuo metu esame tarp kūjo ir priekalo, dabar įdėmiai skaitome, kas parašyta europiniuose reglamentuose, ir bandome rasti kompromisą.

- Ar gerai suprantu, kad realiausias variantas bus pasiūlyti keliaujantiems klientams papildomą paslaugų paketą?

- Svarstome įvairius variantus. Pirmiausiai mums reikia suvienodinti europinio reikalavimo interpretavimą, nes yra tam tikrų dviprasmybių. Laiko liko nedaug ir likus mėnesiui iki direktyvos įgyvendinimo jau reikės pasakyti aiškiai. Kol kas šiame etape klaustukų yra daugiau nei norėtųsi.

- Kokius tikslus po reorganizacijos jums kaip vadovui kelia akcininkai?

- Kadangi dabar turime visas technologijas vienoje vietoje, tai akcininkai nori, kad parodytume savo potencialą.

-Šiandien "Telia Lietuvos" paslaugos apima televiziją, internetą, mobilųjį ryšį, kitas IT paslaugas. Kaip jūs pats trumpai apibūdintumėte bendrovę? Kas šiandien yra "Telia Lietuva"?

- (Ilgai galvoja) Turbūt dviem žodžiais būtų galima kalbėti apie naujos kartos telekomunikacijų verslą. Technologijų partneris? Tikriausiai kažkas būtų link technologijų partnerio.

- Ačiū už pokalbį.

*************

Vasario pradžioje Švedijos telekomunikacijų koncerno "TeliaCompany" valdoma integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų bendrovė "TeoLT" baigė mobiliojo ryšio operatorės "Omnitel" ir bendrovės "Baltic Data Center" (BDC) prisijungimą ir persivadino į "Telia Lietuva".

Praėjusių metų sausį "TeoLT" iš koncerno "Telia Company" už 220 mln. eurų įsigijo 100 proc. "Omnitel" akcijų. Vėliau bendroves buvo nuspręsta sujungti.

Praėjusių metų pabaigoje bendrovėturėjo 1,327 mln. mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų - 3,7 proc. mažiau nei 2014 metų pabaigoje. Fiksuotojo ryšio paslaugų vartotojų skaičius per metus smuko 4,5 proc. iki 447 tūkst., plačiajuosčio interneto vartotojų padaugėjo 5,7 proc. iki 390 tūkst., o televizijos paslaugų vartotojų skaičius išaugo 13,4 proc. iki 212 tūkstančių.

Pasak jo, yra tikimybė, kad po reorganizacijos gali nelikti "Omnitel" prekės ženklo, taip pat keisis bendrovės pavadinimas.

"Lauksime sprendimų iš valdybos, kadangi sekantis žingsnis yra gauti valdybos ir akcininkų sprendimus. (Reorganizacija - BNS) gali atsitikti per kitus metus. Dėl "Omnitel" prekės ženklo dar derinsime, klausimas bus ir dėl apsijungusios įmonės pavadinimo", - penktadienį žurnalistams spaudos konferencijoje sakė K.Šliužas.

Paprašytas patikslinti, ar po reorganizacijos gali nelikti "Omnitel" prekės ženklo ir keisis įmonės pavadinimas, K.Šliužas teigė kol kas nenorintis "spekuliuoti jokių variantų".

Pasak bendrovės vadovo, iki šių metų pabaigos ketinama apsispręsti ir dėl naujo bendrovės biuro pastato.

"Procesas jau finišo tiesiojoje. Manau, kad iki metų pabaigos turėsime sprendimą. (...) Potencialiai turime porą variantų, su kuriais dabar intensyviai deramės", - kalbėjo K.Šliužas.

Pasak jo, įmonė ketina keltis į naujai statomą pastatą.

"Naujos statybos užtrunka laiko. Jokių greitų judesių negali būti. Tas pastatas dar nepradėtas statyti, kol kas yra projektinė dokumentacija", - sakė "Teo LT" ir "Omnitel" vadovas.

Šiuo metu "TeoLT" nuomojasi 8 tūkst. kv. metrų ploto biurų patalpas verslo centre "Vilniaus verslo uostas". BNS žiniomis, 2014 metais pastatą įsigijus Švedijos investuotojai "East Capital", nuomos sutartis buvo pratęsta dar 5 metams.

"Omnitel" ir BDC reorganizavimo sąlygoms įmonės akcininkai pritarė birželio pradžioje. Po reorganizavimo abi įmonės baigs savo veiklą.

Sausio pradžioje "Teo LT" iš koncerno "Telia Company" už 220 mln. eurų įsigijo 100 proc. bendrovės "Omnitel".

"Teo LT" akcijos kotiruojamos "Nasdaq" Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

"Teo LT" pajamos padidėjo

"Teo LT" bendros konsoliduotos pajamos per šių metų devynis mėnesius sudarė 253,5 mln. eurų ir, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 3,1 procento, praneša bendrovė.

Pelnas išaugo 7,1 proc. ir pasiekė 34,696 mln. eurų.

Konsoliduota Ebitda, neįskaičius vienkartinių sąnaudų, buvo 88,6 mln. eurų ir, palyginti su pernai pirmų devynių mėnesių Ebitda, padidėjo 8,8 proc.

Antradienį Vilniaus oro uoste susirinkę žinomi muzikos, verslo, sporto atstovai pakvietė visus išvykstančius ir parvykstančius susitikti liepos 10 – 13 dienomis Lietuvoje. „Anties“ lyderis ir architektas Algirdas Kaušpėdas, atlikėja Jurga Šeduikytė, Lietuvos Olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, verslininkai Kęstutis Šliužas ir Nidas Kiuberis, Omano Sultanato garbės konsulė Boleta Senkienė drauge pristatė šią vasarą vyksiantį antrąjį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą. Pristatymo dalyviai šiuolaikiškai įsiamžino nuotraukoje – asmenuke bei simboliškai pasirašė ant balionų, kviečiančių į renginį.

Renginio iniciatorius ir organizatorius Kęstas Pikūnas teigia, kad renginio idėja yra gimusi iš poreikio ir bendravimo trūkumo tarp jaunų žmonių. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininko pareigas einantis K. Pikūnas pasidžiaugė, kad visų partnerių ir renginyje dalyvaujančių žmonių pagalba festivalis vyksta ir auga.

„Man labai gerą ir gyvą įspūdį paliko pirmas susitikimas. Manau, kad festivalio sėkmė priklauso nuo paties jaunimo, kuris dalyvauja, nes būtent jie, ne pranešėjai ar svečiai, kuria gerą atmosferą.  Jaunimas dabar yra nepaprastai sąmoningas, jie nori bendrauti ir kurti Pasaulio Lietuvą“  - renginio pristatyme kalbėjo architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime bus skaitomi pranešimai, vyks diskusijos aktualiomis verslo, politikos, kultūros ir mokslo temomis. Su šių sričių ekspertais bus nagrinėjami nacionalinio saugumo, aukštojo mokslo, inovacijų įtakos verslui, asmeninio verslo steigimo, Lietuvos vaidmens pasaulyje, meno kūrėjų ir elektroninės erdvės santykio, visuomenės tolerancijos klausimai. Renginyje vyks susitikimų sesijos su sportininkais, keliautojais, restoranų verslo kūrėjais, teisininkais, rašytojais, teatro ir kino režisieriais, sėkmingą karjerą padariusiais lietuviais.

„Aš mėginsiu neprarasti žaismingumo ir suprasdamas, kad bendrauju su jaunimu, pateiksiu pranešimą apie zombių gyvenimą. Po pranešimo panelinėje diskusijoje panagrinėsime plačiau, kas yra tie išoriniai ir vidiniai zombiai ir kaip su jais reikėtų tvarkytis“, - pasakojo A. Kaušpėdas, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime skaitysiantis pranešimą „Zombiai puola Lietuvą“.

Omano Sultonato garbės konsulė Lietuvoje Boleta Senkienė, skaitysianti pranešimą eksporto tema, pajuokavo, kad iš Omanų Sultonato lietuvių atvyks turbūt ne daug, tačiau pabrėžė tarptautinių pažinčių svarbą verslui. Verslo dalyje pranešimą apie pramonę sakysiantis „TEO LT“ generalinis direktorius Kęstutis Šliužas pažymėjo dalinimosi patirtimi reikšmę.

„Pats prieš šešis mėnesius grįžau į Lietuvą ir matau didelį skirtumą tarp to, kas buvo anksčiau. Lietuvių, pasklidusių po pasaulį šiuo metu yra daug, pasidalinimas patirtimi tarp žmonių, kurie gyvena ne Lietuvoje, yra labai svarbus. Bendravimas padeda išvengti dviračio išradinėjimo, o platesnio konteksto matymas padeda geriau įvertinti tai, ką turime ir kuo galime didžiuotis“, - teigia K. Šliužas.

Liepos 10 – 13 dienomis vyksiančiame verslo, kultūros, politikos ir mokslo festivalyje vyks Karjeros mugė, kurioje savo veiklą pristatys kelios dešimtys Lietuvos įmonių. Konkurso būdu bus atrinkti įdomiausi mokslo ir inovacijų, kultūros, verslo, visuomeninių ir pilietiškumo projektai, kurie bus pristatomi renginio metu.

„Lietuviams reikalingos įkvepiančios istorijos, todėl man asmeniškai ir mūsų verslui toks susitikimas turi didelę prasmę. Niekad nebuvom verslas, kuris siekia tik piniginio rezultato, mums svarbu daryti naudingus dalykus savo šaliai, juolab, kad esame lietuviškas verslas. Lietuva, žinoma, nepasižymi kava taip, kaip sportu, tačiau kava yra rišantis pokalbį elementas, ypatingai tokiame renginyje, kur jaunimas susitinka ne tik pramogauti“, - kalba vienas iš „Coffee Inn“ tinklo įkūrėjų Nidas Kiuberis.

Susitikimo organizatorė Ieva Davydenko atkreipė dėmesį, kad šiemet bus dar daugiau dėmesio skiriama veikloms, padėsiančioms užmegzti kontaktus pagal interesų sritis ir skirtingas šalis.

„Manau, kad didžiausias šio susitikimo privalumas yra tas, kad kai tu kuri, jautiesi labai vienišas. Bet kai kuriantys žmonės susitinka vienoje vietoje, jie pasijunta ne vieniši. Galbūt šiam susitikimui pavyks atkurti jaunimo širdyse Lietuvą. Yra svarbu, kad kitose šalyse gyvenantys lietuviai jaustųsi svarbūs Lietuvai ir laukiami. Buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, dabar turime atkurti pasitikėjimą mūsų valstybe“, - mintimis dalinosi Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime muzikinį pasirodymą surengsianti Jurga Šeduikytė.

Renginyje didžiojoje hipodromo scenoje taip pat koncertuos Leon Somov ir Jazzu, „Skamp“, „Liūdni slibinai“, „Biplan“, Gjan, „Golden Parazyth“, „Keymono“, „Garbanotas bosistas“. Sporto mėgėjų lauks krepšinio, futbolo ir tinklinio turnyrai. Šiemet renginyje taip pat bus rengiamas pasaulio lietuvių bėgimas.

Pristatyme dalyvavusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė neabejoja, kad jaunimas yra viena pagrindinių sporto auditorijų. Pasak jos, sportas skatina pasididžiavimo savo tauta jausmą, o sportiniai žaidimai ir rungtys padeda bendrauti ir susipažinti.

„Kitose šalyse į varžybas atėję palaikyti lietuviai būna labai išsiilgę savo šalies ir bendravimo. Dažnai jie nepaleisdavo net poilsio nuo varžybų metu.  Norėtųsi, kad tokių žmonių kuo daugiau būtų Lietuvoje, tačiau žmogus turbūt taip jau sukurtas, kad keliautų ir pažintų“, - apie susitikimus su lietuviais kitose pasaulio šalyse atsiminimais dalinosi Edvinas Krungolcas.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime taip pat bus pristatyti pastarųjų dvejų metų lietuviški filmai, veiks kūrybinės dirbtuvės. Meninkas Ray Bartkus, pirmais metais su renginio lankytojais rankomis originaliai išpiešęs Lietuvos vardą, šiemet kurs įspūdingą šviesos instaliaciją. Iš 70 kilogramų lempučių ant Visuomenės harmonizavimo parko kalno bus išdėstytas pakilimo takas.