Žinių patikrino tikslas – įsivertinus mokinių žinias ir gebėjimus, padėti siekti geresnių mokymosi rezultatų.

Rezultatai liudija, kad ketvirtokams labiau sekasi matematika nei skaitymas: matematikos rezultatų vidurkis šiais metais pagerėjo, o skaitymo, kaip ir visoje Lietuvoje, krito.

Kauno rajono ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis yra 66,9 proc. (už šalies vidurkį aukštesnis 2,3 proc.), skaitymo – 58,1 proc. (2 proc. didesnis nei Lietuvos).

Ketvirtokų pasiekimai buvo įvertinti ne tik taškais. Kiekvienam dalyviui priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepasiektas patenkinamas).

Kauno rajone skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 12,4 proc. (šalyje – 10,5 proc.), pagrindinį – 72,9 proc. (69,6 proc.), patenkinamą – 12,7 proc. (16,8 proc.) ketvirtokų. Nepasiektu patenkinamu lygiu buvo įvertinti 2 proc. pakaunės mokinių, Lietuvoje – net 3,1 proc.

Matematikos patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 12,4 proc. (Lietuvoje – 11,2 proc.), pagrindinį – 79,4 proc. (77,5 proc.), patenkinamą – 7,6 proc. (9,7 proc.) ketvirtokų. 0,6 proc. Kauno rajono mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, Lietuvoje – 1,6 proc.

Per patikrinimą nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, mokiniams penktoje klasėje bus sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skirta ne mažiau kaip 20 papildomų konsultacijų.

Nuo kitų mokslo metų Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas taps privalomas.

Kaip trečiadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis šiais metais siekia 64,5 proc., pernai jis siekė – 61,9 proc., o skaitymo rezultatų vidurkis – 56,1 proc., pernai – 62,3 procento.

Pasiekimų patikrinime dalyvavo per 26 tūkst. ketvirtokų – 92 proc. visų ketvirtoje klasėje besimokančių šalies mokinių.

Jau antrus metus iš eilės ketvirtokų pasiekimai įvertinti ne tik taškais, kiekvienam dalyviui priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis – nepasiektas patenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

Skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 10,5 proc., pernai – 8,8 proc. ketvirtokų, pagrindinį lygį – 69,6 proc. (2023 metais – 70,6 proc.), patenkinamą lygį pasiekė – 16,8 proc. (2023 metais – 19 proc.). Nepasiektu patenkinamu lygiu buvo įvertinti 3,1 proc., pernai –1,5 proc. mokinių.

Matematikos patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 11,2 proc., pernai – 14,8 proc. ketvirtokų, pagrindinį lygį – 77,5 proc. (2023 metais – 72,2 proc.), patenkinamą – 9,7 proc. (2023 metais – 11,6 proc.) Patenkinamo lygio nepasiekė 1,6 proc., pernai – 1,4 proc. mokinių.

Nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio mokiniams penktoje klasėje bus sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas. Numatyta, kad jiems bus skirta ne mažiau kaip 20 papildomų konsultacijų ne didesnėse nei 5 mokinių grupėse.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai ketvirtoje klasėje vykdomi kasmet nuo 2012 metų.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), organizuojančios mokinių patikrinimus, duomenimis, savo gebėjimus galės įsivertinti beveik 28 tūkst. ketvirtos klasės mokinių.

Kaip ir ankstesniais metais, Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP) vykdomas elektroniniu būdu. Praėjusią savaitę ketvirtokams atliktas teksto suvokimo patikrinimas.

Tuo metu aštuntokai kitą savaitę atliks lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo testą, o vasario pabaigoje tikrinsis matematikos gebėjimus. NMPP pasibaigs paskutinę dieną gimtosios kalbos (lenkų, rusų, baltarusių) skaitymo testu aštuntokams. 

Ketvirtokų ir aštuntokų NMPP pasiekimai bus įvertinti ne tik taškais. Kiekvienam dalyviui bus priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis (nepasiektas patenkinimas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Priklausomai nuo rezultatų, mokiniams perėjus į aukštesnę klasę galės būti sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 4 ir 8 klasėje vyksta kasmet nuo 2012 metų.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuva užima aštuntą vietą. Vis dėlto Lietuvos pateikiamose suvestinėse šalis užima septintą vietą.

Taip nutiko todėl, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš tyrimo eliminavo Rusiją, kuri užėmė ketvirtą vietą.

„Praėjusiais metais buvo nuspręsta, laikantis ir Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijų, skelbiant šituos rezultatus eliminuoti Rusiją. Tą padarė ne tik Lietuva, bet ir Latvija, galbūt ir daugiau šalių. Mes manome, kad Rusiją minėti švietimo tyrime, žinant, kad ši šalis bombarduoja ir griauna mokyklas Ukrainoje, būtų nemoralu“, – BNS sakė švietimo ministrės atstovas Dainoras Lukas.

„Lietuva laikosi nuoseklios politikos ir rekomenduoja visoms kitoms šalims šalinti Rusiją iš bet kokių tarptautinių organizacijų, tarp jų ir susijusių su švietimu, mokslu ir sportu“, – pridūrė jis.

2021 metais vykusiame tyrime dalyvavo 65 šalys. Lietuvos mokinių pasiekimai šiame tyrime geriausi per du dešimtmečius – nuo tada, kai šalis dalyvauja šiame tyrime.

Lietuvos rezultatai (552 taškai) aukštesni už PIRLS skalės vidurkį (500 taškų) ir yra geresni palyginti su šalies PIRLS 2016 rezultatu (548 taškai).

Geriausių rezultatų pasiekė Singapūras (587 taškai), Airija (577 taškai), Honkongas (573 taškai).

Šalia Lietuvos yra Šiaurės Airija (566 taškai), Anglija (558), šiek tiek žemiau – Suomija (549 taškai) ir Lenkija (549 taškai), JAV (548 taškai).

Lietuvos mokiniai vienodai gerai skaito ir grožinius, ir informacinius tekstus.

Lietuvoje mergaitės (563 taškai) pasiekė aukštesnių rezultatų nei berniukai (542 taškai) – skirtumas 21 taškas. Minimalų pasiekimų lygmenį pasiekė 97 proc. (tarptautinis vidurkis – 94 proc.), vidutinį – 86 proc. (tarptautinis vidurkis – 75 proc.), aukštą – 54 proc. (tarptautinis vidurkis – 36 proc.) ir aukščiausiąjį 14 proc. (tarptautinis vidurkis – 7 proc.) Lietuvos ketvirtokų.

„Lietuvos mokiniai vienodai gerai skaito ir grožinius, ir informacinius tekstus. Grožinių tekstų skaitymo rezultatų vidurkis – 552 taškai, informacinių tekstų skaitymo rezultatų vidurkis – 553 taškai. Lietuvoje nuo 2016 metų informacinių tekstų skaitymo vidurkis toks pats – 553 taškai, grožinių – 3 taškais padidėjo“, – sako Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) Generalinės asamblėjos narė Rita Dukynaitė.

Remiantis tyrimu, mokinių rezultatams įtakos turi ne tik mokykla, bet ir jų šeimų aplinka. Lietuvoje 37 proc. tėvų nurodė mėgstantys skaityti, 16 proc. – nemėgsta. Atitinkamai skyrėsi jų vaikų rezultatai: 589 ir 544 taškai.

Kaip ir anksčiau, pasiekimai pagal vietovę, kurioje yra mokykla, išlieka panašūs: aukščiausių rezultatų pasiekiama Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų mokyklose, žemiausių – mokyklose, įsikūrusiose mažiau nei 3 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse. Aukščiausių ir žemiausių vidutinių rezultatų skirtumas – 39 taškai.

Šiais metais skaitymo rezultatų vidurkis siekia 62,4 proc., kai pernai – 55,1 proc. Ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis pernai siekė 64,3 proc., o šįmet – 61,9 proc.

„Šių metų ketvirtokų pasiekimų patikrinimai atskleidė, kad skaitymo ir matematikos rezultatai yra praktiškai vienodi“, – NŠA pranešime cituojama agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Matematikos patikrinime patenkinamą lygį pasiekė 11,6 proc. ketvirtokų, pagrindinį lygį – 72,4 proc., aukštesnįjį lygį – 14,5 proc. Patenkinamo lygio nepasiekė 1,5 proc. mokinių.

Skaitymo patikrinime patenkinamą lygį pasiekė 19,8 proc. ketvirtokų, pagrindinį lygį – 70,4 proc., aukštesnįjį lygį – 8,2 proc., nepasiektu patenkinamu lygiu buvo įvertinti 1,6 proc. mokinių.

Šių metų ketvirtokų pasiekimų patikrinimai atskleidė, kad skaitymo ir matematikos rezultatai yra praktiškai vienodi.

Šįmet atitinkamu pasiekimų lygiu ketvirtokų pasiekimai vertinti pirmą kartą.

Atsakydami į anketos klausimus apie matematikos patikrinimą, 63 proc. jį laikiusių ketvirtokų pažymėjo, kad laiko jį atlikti užteko, 22 proc. atsakė, kad laiko užteko vidutiniškai. 10 proc. ketvirtokų matematikos patikrinimą įvertino kaip lengvą. 61 proc. mokinių nuomone, jis buvo vidutinio sunkumo.

Pasak pranešimo, matematikos patikrinime mokiniams geriausiai sekėsi reiškiniai, lygtys, nelygybės ir statistika, sudėtingiausi buvo geometrijos ir matavimo uždaviniai.

Skaitymo rezultatai parodė, kad ketvirtokams geriausiai sekėsi rasti informaciją, o prasčiausiai – interpretuoti bei daryti tiesiogines išvadas.

„Pagal mokinių intelektinius gebėjimus matematikos patikrinime geriausiai buvo įvertintos mokinių žinios ir supratimas, o skaityme – geras įgūdžių taikymas“, – nurodė NŠA.

Anot NŠA vadovės, mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai skirti įsivertinti savo žinias.

Mokiniams, kurie nepasiekė patenkinamo pasiekimų lygio, penktoje klasėje yra numatomos papildomos konsultacijos.

Nacionalinius pasiekimų patikrinimus šiais metais laikė 28 tūkst. mokinių arba 95 proc. visų ketvirtoje klasėje besimokančių šalies moksleivių.

Seimas pernai gruodį įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus ketvirtokams ir aštuntokams, o nuo 2025 metų įvedė slenkstį dešimtokams, norintiems tęsti mokslą gimnazijoje.

„Tai yra naujovė. Šie vaikai iš tikrųjų yra bandomieji triušiai, su kuriais atliekamas eksperimentas: testuojamas ir laikas, ir iš esmės visi egzaminai“, – sakė Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas Valerij Krasockij.

„Girdėjome ir iš tėvų tokius atsiliepimus, kad testas neparodo realaus vaizdo. Ir kad tokiam mažam vaikui tikrai yra labai sunku per tokį trumpą laiką išspręsti tiek daug uždavinių“, – teigė „Corepetitus“ komandos vadovė Evelina Zapriagajeva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaikų skatinimas kuo greičiau atlikti užduotis piktina ne tik tėvus, bet ir švietimo ekspertus.

„Draugas klausia, ką manau apie ketvirtokų matematikos žinių testą, kuriame buvo 36 uždaviniai per 45 minutes. Be to, kai kurie uždaviniai iš dar nesimokytų temų. Draugui atsakau – mano nuomone, tai yra pedagoginis nusikaltimas. Tokie testai tikrina ne matematikos supratimą ar samprotavimą, dėl kurio madingai svaigstama ministerijoje, bet, priešingai, tikrina užduočių atlikimo greitį, nors tokio kriterijaus išvis nėra ir negali būti. Toks testavimas kenkia ankstyvajai mokymosi motyvacijai ir vaiko orumui“, – savo nuomonę išsakė ir buvusi prezidento patarėja švietimui Virginija Būdienė.

Ką manau apie ketvirtokų matematikos žinių testą, kuriame buvo 36 uždaviniai per 45 minutes? Tai yra pedagoginis nusikaltimas.

„Nėra atsakyta nei tėvams, nei švietimo bendruomenei, kodėl viskas yra taip skubinama. Kodėl iš tų vaikų laužiame tokį neįprastai didelį greitį. Ar jūs esate girdėję, kad iš mokslininkų būtų reikalaujama skubiai, žaibo greičiu sukurti kažkokį išradimą“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testus visi šalies ketvirtokai atliko sausio pabaigoje.

„Visi tėvai, kurie turi vaikus ketvirtokus, supranta, kad net suaugusiems jau tampa sudėtinga išspręsti 4–5 klasės matematikos užduotis, o ką kalbėti apie pačius mokinius. Atitinkamai, kuo mažiau laiko skiriama užduočiai išspręsti, tuo didesnis vaikui stresas“, – komentavo V. Krasockij.

„Yra tikrai daug vaikų, kurie moka ir supranta šį dalyką, bet kai iš jų reikalaujama greičio, patiria milžinišką įtampą. Ir būtent dėl to suklumpa, neatsako arba atlieka užduotį prasčiau nei galėtų“, – sakė G. Sarafinas.

Už mokinių žinių patikrinimus atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – NŠA) su priekaištais nesutinka ir pabrėžia, kad šiuo metu galiojanti ketvirtos klasės moksleivių testavimo tvarka keičiama nebus.

Kuo mažiau laiko skiriama užduočiai išspręsti, tuo didesnis vaikui stresas.

 

„Tie nuogąstavimai yra nekintantys. Kiekvienais metais sulaukiame tiek pozityvių, tiek nerimą keliančių vertinimų. Tačiau sudarant užduotis atsižvelgiama ir į mokinių amžiaus tarpsnį, ir į tai, kokie jų gebėjimai tikrinami“, – konstatavo NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

Agentūra tvirtina, kad po žinių patikrinimo mokinių buvo klausta, ar užteko laiko užduotims atlikti. Esą dauguma vaikų atsakė teigiamai. Tiesa, pradinukų vaikai sako ką kita.

„Vaikai irgi nėra labai laimingi dėl tos patikros. Bet kokia patikra, pats žodis „egzaminas“ jiems jau siejasi su stresu“, – kalbėjo V. Krasockij.

Praėjusiais metais ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis siekė vos 64,3 proc. Prasti rezultatai skatina tėvus ieškoti vaikams matematikos korepetitorių.

„Ypač tai pastebėjome šiais metais, kai mokyklose buvo atliktas standartizuotas testas“, – savo pastebėjimus išsakė E. Zapriagajeva.

Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvauja 4 ir 8 klasių mokiniai. Ketvirtokai atlieka skaitymo ir matematikos testus. Aštuntokai – lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo bei matematikos testus.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiemet patikrinime dalyvaus daugiau nei 58 tūkstančiai mokinių iš 750 šalies mokyklų.

Kaip pranešė agentūra, šiais mokslo metais NMPP metu bus įvertinti 29481 ketvirtos ir 28481 aštuntos klasės moksleivių gebėjimai. Pernai NMPP dalyvių skaičius buvo gerokai didesnis, nes jame dalyvavo ir šeštokai.

Gruodį priimtomis Švietimo įstatymo pataisomis patikrinimų šeštoje klasėje atsisakyta, o NMPP ketvirtoje ir aštuntoje klasėje nuo 2024–2025 mokslo metų taps privalomas.

Šiais metais NMPP ketina dalyvauti 95 proc. visų ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių. Praėjusiais metais NMPP dalyvavo 85 proc. visų ketvirtokų ir 93 proc. visų aštuntokų.

„Ruošiantis šių metų patikrinimui įgyvendinome kelias naujoves: paankstinus patikrinimo laiką, iš anksto paskelbėme matematikos, lietuvių kalbos ir gimtųjų kalbų – baltarusių, lenkų, rusų – užduočių formatus. Tai padėjo mokytojams pasitikslinti, kokio pobūdžio užduotys bus pateiktos per patikrinimą“, – pranešime cituojama NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Tai padėjo mokytojams pasitikslinti, kokio pobūdžio užduotys bus pateiktos per patikrinimą.

Taip pat pakeista NMPP organizavimo tvarka: dabar mokyklos pačios skirsto mokinius į srautus ir grupes. Pasak vadovės, tai padės efektyviau vykdyti nacionalinį pasiekimų patikrinimą, atsižvelgti į mokymo proceso ypatumus, skirtingų klasių poreikius.

Kaip ir ankstesniais metais NMPP bus vykdomas elektroniniu būdu. Pirmieji savo žinias ir gebėjimus tikrinsis ketvirtokai: sausio 24–25 dienomis jie atliks skaitymo, o sausio 31 – vasario 1 dienos – matematikos testą.

Aštuntokai vasario 7–8 dienomis atliks lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo testą, o vasario 21–22 dienomis tikrinsis matematiką. NMPP pasibaigs vasario 24 dieną gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų,) skaitymo testu. Jį atliks 2652 aštuntokai.

Šiemet pirmą kartą ketvirtokų ir aštuntokų NMPP pasiekimai bus įvertinti ne tik taškais – kiekvienam dalyviui bus priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis, t. y. nepasiektas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

Nuo kitų mokslo metų aštuntokams per NMPP nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, devintoje ar pirmoje gimnazijos klasėje bus sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas. Numatyta, kad jiems bus skirta ne mažiau kaip 20 papildomų konsultacijų ne didesnėse nei penkių mokinių grupėse.

Šiais metais NMPP užduoties formos taip pat pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupėms – silpnaregiams, su klausos sutrikimais, turintiems autizmo spektrą, įvairiapusių raidos sutrikimų ar nežymių intelekto sutrikimų.

NMPP dalyvių gebėjimo vertinimo sistema nesikeičia: visos užduotys bus įvertintos automatiškai, elektroninė vertinimo sistema kiekvienam mokiniui užduoties atlikimo lange pateiks išsamų įvertinimą taškais.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 4 ir 8 klasėje vyksta kasmet nuo 2012 metų, siekiant suteikti objektyvią informaciją mokykloms, jų steigėjams apie ugdymo proceso rezultatus.

Abiturientų brandos egzaminų sesijos, prasidėjusios šią savaitę, rezultatų teks ilgokai palaukti, jaunesnių mokinių patikrinimo įvertinimai jau aiškūs. 

Kauno miesto savivaldybės atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad mokyklas Kaune lankantys vaikai ir jaunuoliai užduotis įveikė geriau nei likę šalies mokiniai, nors vidurkis nėra labai geras.

„Šių metų Kauno miesto savivaldybės dešimtokų lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai 3,1 procento, o matematikos 2,6 procento aukštesni už Lietuvos  vidurkį“, – komentavo savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Martinkienė.

Lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimo maksimalus galimas taškų skaičius buvo 60, šalies taškų vidurkis – 29,5, o Kauno miesto savivaldybės – 32,5 taško.

Matematikos pasiekimų patikrinimo maksimalus galimas taškų skaičius – 45, šalies taškų vidurkis 25,0, o Kauno miesto savivaldybės – 27,6 taško.

Prieš dvejus metus Kauno miesto savivaldybės lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu aukščiausius įvertinimus (9-10 balų ) gavo 20.02 procento dešimtos klasės mokinių, visos Lietuvos aukščiausi įvertinimai (9-10 balų ) – 14,45 proc. 

2019 metų Kauno miesto savivaldybės matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu aukščiausius įvertinimus (9-10 balų) gavo 17,64 procento dešimtos klasės mokinių, visos Lietuvos aukščiausi įvertinimai (9-10 balų ) – 10,29 proc. 

Šiųmetiniai ketvirtokai pirmą kartą tokio tikrinimo užduotis ir uždavinius sprendė prie kompiuterio ekranų, dėl ko nebegalėjo viršyti testui skirto laiko – sistema nebeleisdavo įvesti atsakymų. Anksčiau mokiniai, mokytojams leidžiant, dar galėdavo baigti užduotis. Pavyzdžiui, matematikos teste per 45 min. reikėjo įveikti 40 užduočių.

Kiek jų nespėjo su dideliu užduočių kūrėjų ritmu ir nespėjo net perskaityti visų užduočių, savivaldybės atstovė nepateikė, nes tokia informacija saugoma atskirai mokyklose.

Anot R. Martinkienės, Kauno miesto savivaldybės ketvirtokų, šiemet dalyvavusių elektroniniame nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime, lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai 2,3 procento, o matematikos 1,1 procento aukštesni už Lietuvos  vidurkį.

Kauno miesto savivaldybės surinktų taškų vidurkis skaitymo 23,0 iš 31 (šalies – 21,9), matematikos 29,5 iš 40 (šalies – 27,0) taškų. 

R. Martinkienė pridūrė, kad „dešimtokai kovo mėnesį atliko bandomuosius elektroninius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo testus, todėl atliekant pagrindinio ugdymo pasiekimo testus  gegužės mėnesį, nesklandumų nebuvo“. 

Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinime dalyvavo ir aštuntokai. Nacionalinė švietimo agentūra akcentavo, kad „visiems mokiniams šis patikrinimas yra turimų žinių įvertinimas, parodantis, kurias žinias ir gebėjimus reikia stiprinti“.

Agentūros direktorė Rūta Krasauskienė pranešime spaudai atkreipė dėmesį, kad ketvirtokų patikrinimo rezultatai nėra naudojami svarstant, ar mokinys galės mokytis penktoje klasėje, lygiai kaip ir aštuntokų rezultatai nelemia perkėlimo į devintąją klasę. Patikrinimas nėra privalomas.

Aštuntokų matematikos surinktas šalies taškų vidurkis siekė 29,6 taško iš 50 maksimalaus galimų taškų skaičiaus, o skaitymo surinktas šalies taškų vidurkis siekė 27 taškus iš 37 maksimalaus galimų taškų skaičiaus. Šių testų atlikimui skirta 60 minučių.

Tiek skaitymo, tiek matematikos užduotys buvo parengtos ir lenkų bei rusų kalbomis mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų mokomąja kalba.  

Ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimų patikrinimą sudarė skaitymo ir matematikos testai, informuoja Nacionalinė švietimo agentūra.

Ketvirtokų skaitymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 24 tūkst. 88 mokiniai, matematikos pasiekimų patikrinime dalyvavo 24 tūkst. 207 mokiniai.

Ketvirtokų matematikos surinktas šalies taškų vidurkis siekė 27 taškus iš 40 maksimalaus galimų taškų skaičiaus, o skaitymo surinktas šalies taškų vidurkis siekė 21,9 taško iš 31 maksimalaus galimų taškų skaičiaus.

Aštuntokų skaitymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 21 tūkst. 762 mokiniai, matematikos pasiekimų patikrinime dalyvavo 21 tūkst. 570 mokinių.

Aštuntokų matematikos surinktas šalies taškų vidurkis siekė 29,6 taško iš 50 maksimalaus galimų taškų skaičiaus, o skaitymo surinktas šalies taškų vidurkis siekė 27 taškus iš 37 maksimalaus galimų taškų skaičiaus.

„Šios klasės pasirinktos neatsitiktinai, nes jas baigus peržengiamas tam tikras mokymosi etapas. Ketvirtokai baigia pradinę mokyklą, aštuntokai – pagrindinės mokyklos pirmąjį etapą. Tačiau svarbiausia, visiems mokiniams šis patikrinimas yra turimų žinių įsivertinimas, parodantis, kurias žinias ir gebėjimus reikia stiprinti“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad ketvirtokų patikrinimo rezultatai nėra naudojami svarstant, ar mokinys galės mokytis penktoje klasėje, lygiai kaip ir aštuntokų rezultatai nelemia perkėlimo į devintąją klasę. Patikrinimas nėra privalomas.

Ketvirtokų kiekvieno testo atlikimui buvo skirtos 45 minutės. Tiek skaitymo, tiek matematikos užduotys parengtos ir lenkų bei rusų kalbomis mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų mokomąja kalba. Aštuntokų testams atlikti skirta 60 minučių. Matematikos užduotis taip pat buvo parengta ir lenkų bei rusų mokomąja kalba.

„Tarptautiniuose TIMSS tyrimuose Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir toliau gerėja ir yra reikšmingai aukštesni už tarptautinius vidurkius. Palyginti su 2015 metų tyrimų rezultatais, Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų, o aštuntokų – ir gamtos mokslų, ir matematikos pasiekimų rezultatai stipriai pagerėjo. Lietuvoje visose srityse padaugėjo ir ketvirtų, ir aštuntų klasių mokinių, pasiekusių aukščiausią tarptautinį pasiekimų lygmenį“, – sako laikinai einantis pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Tarptautiniai kas ketverius metus vykstantys matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimai atlikti 2019 metais, juose dalyvavo 72 šalys ir regionai.

Lietuvos ketvirtokus reikšmingai lenkia 6–8 šalių bendraamžiai

Lietuvos 4 klasės mokinių matematikos rezultatas – 542 skalės taškai. Lietuva užima 12 poziciją iš 58 šalių dalyvių, statistiškai reikšmingai Lietuvos ketvirtokus lenkia 8 šalių bendraamžiai.

Lietuvos 4 kl. mokinių matematikos 2019 m. rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 7 taškais. Į Lietuvos ketvirtokų matematikos pasiekimus panašūs Airijos, Latvijos, Norvegijos (5 kl.), Austrijos ir Nyderlandų mokinių rezultatai.

Sėkmingiausi Singapūro (625 taškai), Honkongo (602 taškai), Pietų Korėjos (600 taškų) ir Taivano (Kinija, 599 taškai) mokiniai, prasčiausiai sekasi Filipinų (297 taškai) ir Pakistano (328 taškai) mokiniams.

Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir toliau gerėja ir yra reikšmingai aukštesni už tarptautinius vidurkius.

Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų rezultatas – 538 skalės taškai. Lietuva užima 10 poziciją iš 58 šalių dalyvių, statistiškai reikšmingai mūsų šalies ketvirtokus lenkia tik 6 šalių mokiniai.

Lietuvos 4 kl. mokinių gamtos mokslų 2019 m. rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 10 taškų. Į Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų pasiekimus panašūs Latvijos, Norvegijos (5 kl.), JAV, Švedijos, Anglijos, Čekijos, Australijos ir Honkongo mokinių rezultatai.

Sėkmingiausi Singapūro (595 taškai) ir Pietų Korėjos (588 taškai) mokiniai, prasčiausiai sekasi Filipinų (249 taškai) ir Pakistano (290 taškų) mokiniams.

Lietuvos aštuntokų rezultatai: Lietuvą lenkia tik 5–6 šalys

Lietuvos 8 kl. mokinių matematikos rezultatas – 520 skalės taškų. Lietuva užima 8 poziciją iš 39 šalių dalyvių, tačiau statistiškai reikšmingai mūsų aštuntokus lenkia tik 6 šalių mokiniai.

Lietuvos 8 kl. mokinių matematikos 2019 m. rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 9 taškais. Į Lietuvos aštuntokų matematikos rezultatus panašūs Airijos, Izraelio, Australijos, Vengrijos, JAV ir Anglijos mokinių rezultatai.

Sėkmingiausi Singapūro (616 taškų), Taivano (Kinija) (612 taškų) ir Pietų Korėjos (607 taškai) mokiniai, prasčiausiai sekasi Maroko (388 taškai), PAR (389 taškai) ir Saudo Arabijos (394 taškai) mokiniams.

Lietuvos 8 kl. mokinių gamtos mokslų rezultatas – 534 skalės taškai. Lietuva užima 7 poziciją iš 39 šalių dalyvių, statistiškai reikšmingai mus lenkia 5 šalys.

Lietuvos 8 kl. mokinių gamtos mokslų 2019 m. rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 15 taškų. Į Lietuvos aštuntokų gamtos mokslų rezultatus panašūs Rusijos, Vengrijos ir Australijos mokinių rezultatai.

Sėkmingiausi Singapūro (608 taškai), Taivano (Kinija) (574 taškai) ir Japonijos (570 taškų) mokiniai, prasčiausiai sekasi PAR (370 taškų) ir Libano (377 taškai) mokiniams.

Geriausi rezultatai – pradinėse mokyklose ir progimnazijose

Geriausius matematikos ir gamtos mokslų rezultatus 4 klasėje pasiekė mokiniai, kurie mokosi pradinėse mokyklose, o 8 klasėje – progimnazijų ir gimnazijų mokiniai. Ketvirtokų, kurie mokosi gimnazijose, rezultatai nesiekia Lietuvos rezultatų vidurkio visose srityje. Ir ketvirtos, ir aštuntos klasės mokinių, kurie mokosi pagrindinėse mokyklose, rezultatai taip pat nesiekia Lietuvos rezultatų vidurkio visose srityse ir yra 16–45 taškais žemesni.

TIMSS tyrimuose 2019 m. Lietuvoje dalyvavo 5 328 ketvirtų klasių mokiniai iš 281 mokyklos ir 5 513 aštuntokų iš 266 mokyklų.

Tyrimas TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) – tai tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas, kas ketverius metus vykdomas daugelyje šalių, esančių beveik visuose pasaulio žemynuose. Tyrimu TIMSS tiriami 4 ir 8 klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai, taip pat surenkama daug aktualios kontekstinės informacijos. Tyrimas padeda šalims dalyvėms stebėti nacionalinio švietimo būklę, ją lyginti su kitų pasaulio šalių švietimu ir remiantis patikima, kiekviename cikle atnaujinama informacija, tobulinti švietimo politiką ir praktiką.