Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (toliau – LR BP) yra svarbiausias teritorijų planavimo dokumentas Lietuvoje ir pagal jo sprendinius bus planuojama šalies raida ateinančiu dešimtmečiu bei į tai, kad šiuo dokumentu Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarys prielaidas įgyvendinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) plėtrą, dėl kurios jau ne vieni metai vyksta daug diskusijų ir kurios galimas poveikis aplinkai kelia nemažai pagrįstų klausimų, Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė), susipažinusi su LR BP konkretizuotais sprendiniais, teikia šiuos pasiūlymus ir prašo į juos atsižvelgti:

1. Siūlome tikslinti LR BP sprendinius dėl uosto plėtros, nurodant, kad tik įgyvendinus uosto plėtrai būtinas ir su uosto poveikio aplinkai mažinimu susijusias priemones, numatytas dalykinių sąlygų sąvado įgyvendinimo programoje bei išeikvojus plėtros galimybes pietinėje uosto dalyje, pradėti planuoti plėtrą išoriniame uoste. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje LR BP koncepcijoje numatytos galimybės vystyti išorinį giliavandenį uostą tiek Būtingėje, tiek Melnragėje. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-159 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (teritorijos raidos alternatyvai)“ pasirinkta uosto pietinės plėtros alternatyva, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija 2018 m. balandžio 6 d. posėdyje (2018-04-18 protokolo Nr. TAK-3 nutarimas) priėmė nutarimą pritarti Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos parengto dalykinių sąlygų sąvado derybinėms kryptims. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu T2-86 patvirtintos Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos nuostatos, kuriose numatyta uosto plėtra. Todėl pateikiamuose pasiūlymuose LR BP sprendiniams akcentuojama su uosto plėtra susijusi problematika, kurią labiausiai jaučia Klaipėdos miesto gyventojai. LR BP Vakarų Lietuvos partnerysčių grupei, kuriai priskirta Klaipėda, išskirtas plėtros prioritetas: jūros ir sausumos veiklų ryšių stiprinimas ir teritorinė veiklų sklaida. Tačiau konkretūs projektai, kurie gerintų šiuos ryšius, nukeliami tolesniems planavimo laikotarpiams ar apsiribojama tik galimybių studijomis. Pavyzdžiui pietinio aplinkkelio įgyvendinimas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtą programą numatomas tik iki 2035 m., šiaurinis įvažiavimas siejamas tik su išorinio uosto įrengimu, LR BP sprendiniuose centrinis įvažiavimas visai nepaminėtas, geležinkelio aplinkkelio įgyvendinimui numatoma parengti galimybių studiją iki 2030 m. ir pan. O tuo tarpu uosto krovą padvigubinti ir plėsti uosto teritorijas tiek į pietus, tiek į šiaurę numatoma iki 2030 m. Akcentuojame, kad darnios uosto plėtros užtikrinimui būtinos priemonės turi būti laiku įgyvendinamos ir konkretūs pasiūlymai dėl tokių priemonių buvo teikti dalykinių sąlygų sąvade.

2. Siūlome tikslinti LR BP sprendinius dėl centrinio automobilių transporto koridoriaus į uostą, LR BP aiškinamojo rašto 340.5 ir 564 punktus papildant centriniu automobilių transporto koridoriumi į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, kuris iki šiol yra neužbaigtas. Taip pat šiuos punktus papildyti Jakų žiedo rekonstravimo užbaigimo sprendiniu. LR BP numatomas siekis aplenkti gyvenamąsias teritorijas ir planuoti uosto transporto koridorių už miesto – pietinį aplinkkelį – yra teigiamas, tačiau jis neišsprendžia viso krovininių automobilių transporto patekimo į uostą problemų, nes vidinė uosto gatvė nėra suformuota, o kroviniai turi patekti į centrinę uosto dalį per Baltijos pr., kuriam numatyta atitinkama gatvės kategorija.

3. LR BP siūlome papildyti sprendiniu dėl Statybininkų prospekto tęsinio per Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritoriją iki krašto kelio 141 įrengimo artimiausiu metu prioriteto, atsižvelgiant į tai, kad pietinio aplinkkelio įgyvendinimas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtą programą numatomas tik iki 2035 m. Šis Statybininkų prospekto tęsinys būtų laikinas automobilių transporto koridoriaus variantas pietinės uosto dalies aptarnavimui iki pietinio aplinkkelio įgyvendinimo. Savivaldybė yra parengusi visą reikalingą Statybininkų prospekto tęsinio įrengimo techninę dokumentaciją.   

4. Siūlome papildyti LR BP sprendinį dėl taršios krovos iškėlimo, LR BP aiškinamojo rašto 181 punkte nurodant, kad prioritetas teikiamas tvariai uosto plėtrai, o tarši krova iškeliama iš Klaipėdos miesto centrinės dalies ir gyvenamųjų teritorijų gretimybės.

5. Siūlome tikslinti LR BP sprendinį dėl pramoninių teritorijų, LR BP aiškinamojo rašto 335 punkte nurodant, kad kuriama nauja pramoninė teritorija su prieiga prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto už Klaipėdos miesto administracinės ribos (atsižvelgiant į tai, kad 348 punkte numatoma, kad skatinama pramonės ir komercinių teritorijų plėtra už Klaipėdos miesto ties esamais ir planuojamais susisiekimo infrastruktūros koridoriais, bei į tai, kad Klaipėdos mieste nėra pramonės plėtrai tinkamų teritorijų prie jūros ar Kuršių marių, kurios būtų už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ribos, o uosto gretimybėje taip pat nėra žymių tokios plėtros galimybių, kai Klaipėdos rajone, ties pietiniu aplinkkeliu, yra numatyta galima pramoninė plėtra.).

6. Siūlome papildyti LR BP sprendinį dėl uostelio pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, LR BP aiškinamojo rašto 576 punkte nurodant, kad mažųjų ir pramoginių laivų uostelis įrengiamas ir pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, prie Kuršių marių, už Kairių gatvės, bei atitinkamai patikslinti brėžinius „Atsakingai naudojama jūra ir pakrantė“, „Regionai 2030“, „Kultūros politika ir rekreacija“. Šio sprendinio įgyvendinimą numatyti nedelsiant (nes mažųjų laivelių uostelio statyba šioje vietoje numatyta uosto bendrajame plane ir šio uostelio įrengimas pažadėtas Klaipėdos miestui kaip kompensacija už jau dabar uosto plėtrai panaudotas teritorijas. Be to, šio uostelio įrengimas būtų naudingas SGD terminalo saugumo užtikrinimui, nes šiuo metu žvejai iš visos Lietuvos aktyviai žvejoja iš mažųjų laivų ties terminalo teritorija. Šio uostelio įrengimo galimybės realesnės, o laikotarpis turėtų būti artimesnis nei LR BP sprendiniuose numatytojo ties Melnrage.).

7. Siūlome papildyti LR BP sprendinį dėl geležinkeliu gabenamų krovinių maršrutų diferencijavimo, LR BP aiškinamojo rašto 340.1 punkte nurodant, kad į uostą ir iš jo gabenamų krovinių maršrutai turi būti diferencijuojami pagal uosto dalis, ir patikslinti, kad dėl šiaurinės geležinkelio stoties įrengimo nagrinėti teritorijas už Klaipėdos miesto ribų ir saugoti esamą Girulių mišką (nes naujos stoties įrengimas šiauriau Klaipėdos miesto gali išspręsti tik dalį problemų – sudaryti prielaidas mažinti Klaipėdos centrinę stotį, tačiau, nesudarius galimybių krovinius į pietinę uosto dalį iš anksto nukreipti per kitas stotis, liks jų tranzitas per Klaipėdos miestą).

8. Siūlome papildyti LR BP sprendinį dėl geležinkeliu gabenamų krovinių tranzito per Klaipėdos miestą, LR BP aiškinamojo rašto 566 punkte nurodant, kad artimiausiu metu turi būti stiprinamas esamas geležinkelių tinklas, kuriuo galima nukreipti krovinius, kad būtų išvengtas tranzitas per Klaipėdos miestą (nes šiame LR BP sprendinyje nurodoma į geležinkelio aplinkkelį, kurio įgyvendinimas yra už planuojamo laikotarpio, tik galimybių studiją numatoma parengti iki 2030 m., o esamos geležinkelio trasos pastiprinimas greičiau spręstų Klaipėdos mieste krovininio geležinkelio tranzito klausimą.).

9. Siūlome tikslinti LR BP sprendinį dėl krantotvarkos, LR BP aiškinamojo rašto 580 punkte nurodant, kad inžinerinės krantotvarkos priemonės taikomos ne tik iškilus ekstremalioms grėsmėms gyventojų saugumui, bet ir esamai erozijai stabdyti bei nuo galimos erozijos dėl numatomų pasikeitimų krante saugoti ne tik gyvenamuosius būstus, bet ir Klaipėdos miesto poilsio zonas bei paplūdimius (nes jau šiuo metu kranto erozija už šiaurinio molo paveikė tiek, kad buvę antro pasaulinio karo įtvirtinimai atsidūrė vandenyje).

10. Siūlome tikslinti LR BP sprendinį dėl greitojo geležinkelio, LR BP aiškinamojo rašto 109.4 punkte nurodant, kad naujos greitojo geležinkelio linijos, jungiančios Kauną (per Kauną ir Vilnių) ir Klaipėdą, galimybių studiją parengti iki 2025 m., rengiant plačiau įvertinti naudą Klaipėdos regiono plėtrai (nes sprendiniuose siūloma tik iki 2030 m. parengti galimybių studiją ir įvertinti socialinę naudą ir investicijų atsiperkamumą. Klaipėdos miesto ir regiono sujungimas su kitais dviem didžiaisiais miestais greituoju keleivių transportu labai pagerintų sinergiją šalies viduje ir galimybes visos Lietuvos gyventojams naudotis pajūrio krašto teikiamomis paslaugomis.).

11. LR BP siūlome papildyti sprendiniais, kurie sudarytų realias galimybes spręsti kapinių plėtros klausimus regiono ir gretimų, ypač žiedinių, savivaldybių plotmėje (Klaipėdos miesto savivaldybė susidūrė su opia problema – Klaipėdos mieste nėra teritorinių galimybių kapinių plėtrai, o toks poreikis vis didėja. Tačiau kapinių įrengimas sunkiai įgyvendinamas bet kurioje vietoje, o ypač Klaipėdos priemiestinėje zonoje, kurioje sudarytos plačios teritorinės galimybės gyvenamosios statybos plėtrai. LR BP sprendiniai šiuo klausimu padėtų ne tik Klaipėdos, bet ir kitoms savivaldybėms spręsti šios savarankiškos funkcijos įgyvendinimą, kai trūksta teritorijų plėtrai.).

12. Siūlome patikslinti Palangos oro uosto statusą LR BP sprendiniuose, jį nurodant tarptautinio lygmens susisiekimo paslaugas teikiančių objektų sąraše (nes Palangos oro uostas teikia tarptautines susisiekimo paslaugas. Palangos oro uostas yra svarbus Klaipėdos miesto ir regiono pasiekiamumui tarptautiniu mastu, šio statuso pakeitimas į nacionalinio lygmens susisiekimo paslaugas teikiančio objekto statusą sumažintų Klaipėdos regiono tarptautinį konkurencingumą.).

13. LR BP siūlome papildyti sprendiniais dėl sporto infrastruktūros objektų ir nurodyti Klaipėdos mieste regioninį sporto kompleksą su futbolo stadionu (atkreipiame dėmesį, kad LR BP sprendiniuose nėra nurodyti regioniniai sporto objektai, kuriuos būtų tikslinga įtraukti į šį dokumentą kaip reikšmingus visuomenės aktyviam poilsiui ir sveikatinimui. Klaipėdos miesto savivaldybė yra numačiusi vietą regioniniam stadionui su sporto kompleksu, parengusi teritorijos detalųjį planą ir galimybių studiją.).

14. LR BP siūlome papildyti sprendiniais, numatančiais gyventojų skatinimo priemones prisijungti prie savivaldybės centralizuotų inžinerinių sistemų (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo), nes individualiai tvarkomos nuotekos neužtikrina taršos nepatekimo į paviršinius vandens telkinius bei požeminį vandenį.

15. Siūlome patikslinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros schemą LR BP brėžinyje „Atsakingai naudojama jūra ir pakrantė“, nenumatant uosto plėtros teritorijų valstybiniame miške į pietus nuo Klaipėdos miesto ir vietoje, kurioje numatytas mažųjų laivų uostelis prie Kuršių marių (nes patvirtintame Uosto bendrajame plane plėtros miško sąskaita nenumatyta ir numatytas mažųjų laivų uostelis.).

16. Siūlome patikslinti LR BP brėžinį „Kompleksinė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas valstybės poreikiams“ taip, kad strateginiai ir valstybei svarbūs objektai (2, 4, 9, 10, 12) būtų pažymėti jų planavimo vietose (nes parengtame brėžinyje naujų pramoninių teritorijų ir LEZ plėtra parodyta Giruliuose, o Klaipėdos valstybinis jūrų uostas su susisiekimo infrastruktūra už Gargždų miesto į rytus).

17. Siūlome patikslinti LR BP brėžiniuose esamus magistralinės reikšmės kelius ir esamas geležinkelio stotis Klaipėdos mieste (nes esama Klaipėdos centrinė geležinkelio stotis pažymėta Melnragėje, o esamas magistralinės reikšmės kelias nubrėžtas per Klaipėdos senamiestį).

18. Siūlome patikslinti LR BP brėžiniuose kultūros vertybių objektus Klaipėdoje ir nurodyti Žardės ir Purmalių piliakalnius bei Smiltynės gyvenvietę.

19. Siūlome patikslinti LR BP sprendinius, kad jie atitiktų Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 769, numatytą geležinkelio pertvarką, nukreipiant geležinkelį nuo esamos gyvenamosios teritorijos. Savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T2-282 yra patvirtinusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengtą Klaipėdos geležinkelio stoties Pauosčio kelyno specialųjį planą, kuriame suplanuota geležinkelio pertvarka, aplenkianti Girulių gyvenvietę.

20. Siūlome patikslinti LR BP aiškinamojo rašto 156 ir 183 punktus analogiškai 337 ir 355 punktams, kuriuose aiškiai nurodyta steigti naujas kurortines teritorijas Smiltynėje ir Giruliuose bei joms nurodytas prioritetas.

LR BP rengėjų ir Lietuvos Respublikos aplinkos viceministro Mariaus Narmonto surengtas pristatymas Klaipėdoje š. m. rugsėjo 25 d. buvo labai naudingas. Dėkojame už Klaipėdos miestui ir regionui parodytą dėmesį. Tikimės, kad šis raštas patikslins ir papildys pristatymo ir diskusijos metu jau iškeltas problemas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsižvelgs į Savivaldybės pasiūlymus.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.