Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad nutarta iki šių metų paskutinio ketvirčio nukelti naujų reikalavimų taikymą apskaičiuojant paciento priemoką už vieno tiekėjo sudėtinius vaistinius preparatus.

Nauji reikalavimai turėjo įsigalioti nuo sausio pradžios, tačiau Ministrų kabinetas davė daugiau laiko šių preparatų kainodarai patikslinti.

Nuo sausio 1 dienos turėjo įsigalioti nauja sudėtinių vaistų paciento priemokos skaičiavimo kainodara – turėjo būti įvesta nauja priemokų riba arba vadinamosios priemokų „lubos“ vieno gamintojo sudėtiniams kompensuojamiesiems vaistams. Šios „lubos“ negalėtų viršyti sudėtinių dalių maksimalių priemokų sumos.

Anot SAM pranešimo, pagal šią kainodarą į naują kainyną nebūtų įrašyti 68 sudėtiniai vaistai, kurių gamintojai nesumažino vaisto kainų taip, kad pacientų priemoka atitiktų naujus reikalavimus. Lietuvoje tokius vaistus vartoja apie 200 tūkst. žmonių.

Vyriausybei trečiadienį patikslinus sudėtinių vaistų kainodaros įsigaliojimo terminą, lieka galioti iki šiol taikoma minėtų preparatų priemokų skaičiavimo tvarka. Ji numato, kad paciento priemoka už sudėtinį vaistą negali viršyti didžiausių priemokų sumos. Didžiausia priemoka nuo pernai metų spalio 1 dienos sudaro 4,71 euro.

Vyriausybė taip pat nustatė, kad ši skaičiavimo tvarka galios sudarant 2021 metų II ir III ketvirčių kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynus.

Kaip rašoma pranešime, teikiamoje informacijoje nurodyti konkrečių farmacijos kompanijų vaistai ir jų kainos Lietuvoje, juos keičiant bendriniais pavadinimais (vaistas1, vaistas 2 ir t. t.) bei referentinėse šalyse, išskiriant 10 pozicijų, kur didžiausi kainų skirtumai.

Lentelėje pateiktiems vaistams 10 farmacijos kompanijų (Teva, Mylan Healthcare, GlaxoSmithkline, Sanofi, Pfizer, Novartis, Astra Zeneca, Novonordisk, Sandoz, Berlin Chemie. Šios farmacijos kompanijos nenorėjo sumažinti kainų 47 vaistiniams preparatams) nesumažino kainų, nors Europos šalims analogiškiems vaistams siūlo kur kas mažesnes, todėl Lietuvos gydytojai netenka galimybės skirti šiuos vaistus pacientams.

Kaip jau buvo skelbta šią savaitę, dėl šios priežasties gydytojai nuo spalio mėnesio negalės skirti naujiems pacientams net 47 vaistų, o juos pratęsti galės tik tiems žmonėms, kuriems tęsiamas gydymas. Naujiems pacientams gydytojai galės siūlyti analogiškus vaistus, kurie tokie pat efektyvūs.

SAM primena, kad šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga oficialiai kreipėsi į farmacinių kompanijų atstovybes Lietuvoje ir į centrines jų būstines, prašydamas iki spalio 8 d. sumažinti vaistų kainas, kad jos būtų panašios į jų siūlomas vaistų kainas kitose Europos šalyse. Tuo tarpu Valstybinei ligonių kasai (VLK) pavesta skubos tvarka organizuoti derybas su šiomis kompanijomis. 

SAM primena, kad iš kainyno, kurį keturis kartus per metus atnaujina VLK, veikliosios medžiagos nėra išbrauktos. Tai reiškia, kad jos bet kada vėl gali būti pradėtos išrašyti naujiems pacientams, jei tik gamintojai susimažins kainas.

„Pirmą kartą į kainyną buvo įtrauktas vaistas naudojamas skubiai pagalbai suteikti, t. y. sunkioms alerginėms reakcijoms (anafilaksijai), sukeltoms tokių alergenų, kaip, pavyzdžiui, maisto, vaistų, vabzdžių ar bičių įgėlimų, taip pat reakcijoms, sukeltoms fizinio krūvio ar nežinomų priežasčių. Taip pat naujai įtraukti vaistai kiaušidžių ir kiaušintakių onkologiniams susirgimams bei lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Pasak VLK atstovo, ir toliau mažėja pacientų priemoka už kompensuojamuosius vaistus. „Pavyzdžiui, jei šių metų sausį vidutinė paciento priemoka, tenkanti vienam kompensuojamųjų vaistų receptui, siekė 4,6 euro, tai šių metų rugpjūtį, rugsėjį – 3,1 euro. Įsigaliojus naujam kainynui, pacientų priemoka dar sumažės“, – teigia E. Stropus.

VLK primena, kad priemoka už daugumos kompensuojamųjų vaistų vieną pakuotę negali viršyti 4,11 eurų, kai vaistas kompensuojamas 100 procentų bazinės kainos. Išimtis – galima didesnė priemoka, jei vaistą gamina tik vienintelis gamintojas, jo vaistas yra nepakeičiamas ir jis nesutiko mažinti Lietuvai taikomos vaisto kainos.

Gyventojams svarbu žinoti, kad išrašydamas receptą gydytojas gali nurodyti tik vaisto veikliąją medžiagą. Tuo tarpu vaistininkas prie kasos esančiame ekrane privalo parodyti pacientui visus vaistus su ta pačia veikliąją medžiaga ir pasiūlyti įsigyti pigiausią.

Lietuvos ir užsienio ekspertai rekomenduoja visuomet rinktis pigiausią vaistą, nes gydo ne vaisto pakuotė ar tabletės spalva, o veiklioji medžiaga. Visiems vaistams su ta pačia veikliąją medžiaga yra keliami tie patys reikalavimai, tad tiek generiniai, tiek originalūs vaistai yra vienodai kokybiški. Pacientas visada gali pasitarti su gydančiu gydytoju dėl pasiūlyto naujo pavadinimo kompensuojamojo vaisto su ta pačia veikliąja medžiaga tinkamumo.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu dažniausiai naudoja kompensuojamuosius širdies ir kraujagyslių ligų, nervų sistemas, virškinimo traktą ir metabolizmą, kraujotakos, hormonus, skeleto-raumenų sistemas veikiančius vaistus.

Iš viso kainyne nuo spalio 17-osios bus įrašyti 1 697 vaistai. Visą vaistų kainyną rasite čia.

Nuo pernai liepos 1 dienos Lietuvoje kainynas sudarinėjamas kas ketvirtį, t. y. 4 kartus per metus. Pasak specialistų, taip siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas už juos. Panaši praktika galioja ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje Kainynas sudarinėjamas kas du mėnesius.

„Tenka konstatuoti, kad pritaikius naują tvarką, sumažėjo gamintojų, o rengtame kainyne neliko beveik ketvirtadalio kompensuojamųjų vaistų, kuriais lėtines bei sunkias širdies ir kraujagyslių, plaučių, centrinės nervų sistemos, onkologines ir kitas ligas gydėsi 200 tūkstančių pacientų. Jiems teks keisti vaistus.“ – naujos tvarkos pasekmes įvertino Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.

Iš viso pirminiame kainyno projekte, paskelbtame šių metų gegužės 11 d., pateikta 1950 vaistinių preparatų. Patvirtintame kainyne liko 1584, nes 366 vaistiniai preparatai neatitiko tvarkos reikalavimų. Daugiau nei 200 vaistinių preparatų, neatitikusių LR Vyriausybės tvarkos, palikti dėl išskirtinumo ir būtinumo pacientams gydytis. 

„Kiekvienos iš septynių kainyno projekto versijų peržiūra pareikalavo iš gamintojų nemažų administravimo kaštų. Tvarkos įgyvendinimo metu atsirado daug išimtinių atvejų, kuriuos prašėme ministerijos spręsti. Daugiau nei 200 vaistų palikti kainyne ministerijos komisijos atskiru sprendimu, pagal kurį gydytojams teks tikrinti, ar pacientui svarbus kompensuojamas vaistas galės būti skiriamas naujam ar tęstiniam gydymui. Tai papildomas darbas medikams, nors buvo siekiama jiems tenkančią vaistų skyrimo naštą mažinti. Išlieka neaiškus ir vaistų tiekimo rinkai užtikrinimo klausimas.“ – pabrėžė Rasa Bričkienė.

„Esame labai susirūpinę, kad patvirtinus naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną, pacientai neteks galimybės gydytis sudėtiniais vaistais. Tai ypač aktualu kardiologiniams ir gretutinėmis ligomis sergantiems vyresnio amžiaus pacientams, kurie vienu metu turės vietoj vienos tabletės gerti kelias. Naujajame kainyne labai sumažėjo ir vaistų pasirinkimas, o tai neigiamai atsilieps pacientui parenkant vaistus individualiam efektyviam gydymui. Prisitaikyti vaistą pacientui užtrunka apytiksliai kelis mėnesius ar pusę metų, o kitiems – net iki metų. Tai neabejotinai paveiks ne tik paciento įpročius, bet ir sveikatą, nes reikės dažnai keisti ir derinti vaistus tarpusavyje“ – pažymėjo Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė. 

Prieš tai asociacija prašė LR Vyriausybės dar kartą nukelti tvarkos įsigaliojimą, atlikti skaičiavimus ir modeliavimą, tačiau teigiamo sprendimo nesulaukė. Susitikimuose su LR sveikatos apsaugos ministerija Vaistų gamintojų asociacija pateikė savo siūlymus, kaip pakeisti priemokos reikalavimus, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną patektų didesnis kiekis vaistų, nediskriminuoti atskirų gamintojų grupių ir taikyti visiems vienodą vaistų grupavimą pagal dozes, pakeisti kainų referavimą.

Be to, kaip ir iki šiol, visos veikliosios medžiagos lieka ir pacientai toliau galės jas rinktis, tik priemokos už jas bus mažesnės.

„Į kainyną yra įtrauktos dvi visiškai naujos veikliosios medžiagos, kurios anksčiau nebuvo kompensuojamos. Šie vaistai skirti gydyti epilepsiją bei hepatitą C, tad šių vaistų kompensavimas yra svarbus pasiekimas ir reali pagalba pacientams“, – sako Sveikatos apsaugos ministras  Aurelijus Veryga.

Šiam kainynui farmacijos kompanijos 1029 vaistams pritaikė nuolaidas pacientų priemokoms. Taip pat buvo mažintos ir bazinės vaistų kainos. Tai leis sutaupyti ne tik pacientams, bet ir 1,7 mln. eurų per ketvirtį Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Už šiuos pinigus bus galima pradėti kompensuoti dar daugiau naujų žmonėms reikalingų vaistų, rašoma pranešime.

Šiame kainyne įrašyti apie 2000 prekinių vaistų pavadinimų, iš jų – 106 nauji pavadinimai.