„Kaltinamieji davė parodymus, kaltinamieji L. Ašoklienė, jos vyras ir sūnus atsakė į teismo, advokatų klausimus, o į prokuroro klausimus atsakyti atsisakė“, – Eltai sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė.

Anot jos, Ašokliai teigė atsisakantys atsisakyti prokuroro klausimus, nes mano, jog prokuroras yra šališkas jų atžvilgiu.

Anksčiau L. Ašoklienės sutuoktinio Edvino Ašoklio gynėjas prašė teismo nušalinti nuo bylos valstybinį kaltinimą byloje palaikančius prokurorus M. Jurkėną ir Ramūną Pačebutą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

Pasak Panevėžio teismo atstovės spaudai J. Gudelienės, ketvirtasis kaltinamasis byloje Aimutis Tumalavičius pirmadienį sutiko atsakyti ir į prokuroro klausimus.

Kaip skelbta anksčiau, Ašokliai kaltės nepripažįsta, ketvirtas kaltinamasis, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) darbuotojas, A. Tumalavičius kaltę pripažįsta iš dalies.

Panevėžio apygardos teismui perduotoje baudžiamoje byloje kaltinimai korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis pateikti PSPC direktoriui E. Ašokliui, jo žmonai, buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vieno iš skyrių vedėjai ir vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienė, jų sūnui Kazimierui Ašokliui bei E. Ašoklio vadovaujamos gydymo įstaigos darbuotojui A. Tumalavičiui.

Bylos duomenimis, Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. Tumalavičiumi., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis. Į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1,2 tūkst. eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. Tumalavičių, kuris suklastojo dokumentus. Be to, teisėsaugos duomenimis, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.

Nors neretai visuomenė iš teisėsaugos institucijų ir teismų tikisi greito rezultato, tačiau teisingo sprendimo tenka palaukti. Dažna to priežastis – bylų specifika ir jų sudėtingumas.

Paskutiniais statistikos duomenimis, 2017 metais korupcinio pobūdžio bylose už nusikaltimus buvo nuteista 414, išteisinta – 16 asmenų. Per pastaruosius ketverius metus dažniausiai skirtos bausmės už papirkimą – nuteista 340 asmenų.

Be abejo, korupcines bylas siekiama nagrinėti kuo operatyviau, kad būtų išsaugotas visuomenės pasitikėjimas teismais ir valstybe. Nepaisant visko, korupcinių bylų nagrinėjimas užtrunka ir tam įtakos turi ne viena priežastis.

Ikiteisminiame tyrime surinktų įrodymų tyrimas prasideda pirmos instancijos teisme. Jame apklausiami liudytojai ir specialistai, ekspertai ir kiti proceso dalyviai, tiriami kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys. Žinoma, išklausoma ir kaltinamųjų pozicija. Kiekvienas metodas, kuris yra taikomas tokio pobūdžio nusikaltimui atskleisti, galimai varžo žmogaus teises, todėl įrodymų tyrimas ir vėlesnis jų vertinimas privalo atitikti procesines garantijas, kurių reikalauja Konstitucija ir tarptautiniai įsipareigojimai.

Kitas dažnai pasikartojantis korupcinio pobūdžio bylų bruožas – išskirtinis kaltinamųjų ir gynėjų skaičius. Nesunku nuspėti – kuo daugiau proceso dalyvių yra byloje, tuo sudėtingiau suderinti visiems proceso dalyviams tinkamą posėdžio datą. Dažniausiai bandoma atidėti teismo posėdžius dėl proceso dalyvių tikrų ar tariamų ligų bei dėl advokatų užimtumo kitose bylose. Taip pat yra pasitaikę atvejų, kai teismo prašoma atlikti įvairias ekspertizes – nustatyti pagal įrašą, ar tikrai įtariamasis reikalavo kyšio, ar įraše girdimas jo balsas, ar įrašas yra nesumontuotas ir pan.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad korupcinėse bylose ypatingai sudėtinga atskleisti kiekvieną įrodymą. Viena vertus, teisėjas turi atlikti išsamią bylos medžiagoje užfiksuotų faktų analizę, o tam reikia ne tik strateginio žvilgsnio, bet ir kiek įmanoma daugiau laiko. Kita vertus, Lietuvos teismai vadovaujasi tarptautiniais standartais. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad negalima provokuoti proceso dalyvių – visuomet reikia turėti pagrindimą, kodėl tam tikru atveju buvo imtasi operatyvinės veiklos prieš įtariamąjį.

Už korupcinius nusikaltimus įstatymai numato tiek laisvės atėmimo su galimybe jo vykdymą atidėti, tiek realaus laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto, jeigu asmuo yra teisiamas pirmą kartą, paprastai skiriama bauda arba kitokio poveikio priemonės.

Pažymėtina, jog teistumas, kaip baudžiamosios atsakomybės elementas, užkerta kelią eiti pareigas valstybės tarnyboje, taigi ir daryti naujus tokio pobūdžio nusikaltimus naudojantis valstybės tarnautojo pareigomis. Aktualu ir tai, kad viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas ir turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

Įdomu:

Metai 2016 m. 2017 m.

Nuteista Išteisinta Nuteista Išteisinta

Kyšininkavimas 35 8 24 1

Prekyba poveikiu 14 4 15 -

Papirkimas 432 6 340 1

Piktnaudžiavimas 23 16 35 14