Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai – kasmet šalyje apie 50 proc. mirčių įvyksta būtent dėl šių ligų. Ir nors mūsų šalyje jau beveik dešimtmetį veikia nemokama prevencinė kardiologinė programa, ja pasinaudojo tik 40 proc. visų, kuriems ji skirta. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad nemokami tyrimai atliekami ne tik valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir privačiose klinikose. 

„Sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis statistika šalyje – liūdinanti. Pavyzdžiui, prieš kelis metus nuo šio tipo ligų mirė 365 tūkst. žmonių, iš jų – apie 50 proc. vyrų ir kiek daugiau nei 60 proc. moterų. Žinoma, kasmet statistika gerėja, tačiau tikrai ne taip greitai, kaip to norėtųsi, – sako prevencinės kardiologinės programos pradininkas Lietuvoje prof. Aleksandras Laucevičius. – Liūdniausia, kad žmonės neišnaudoja jiems suteikiamų galimybių. Daugiau nei 95 proc. pirminės sveikatos priežiūros centrų Lietuvoje yra prisijungę prie prevencinės programos – žmogui tereikia parodyti iniciatyvą, ateiti ir nemokamai pasitikrinti. Labai norisi pabrėžti, kad tyrimai atliekami ne tik valstybinėse gydimo įstaigose, bet ir privačiose klinikose, kuriose galima išvengti ilgų eilių.“

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa skirta 40-55 metų vyrams ir 50-65 metų moterims. Programa susideda iš kelių etapų. Pirmiausia, visi norintys joje dalyvauti, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris atlieka būtinus laboratoriniai tyrimus. Jais nustatomas gliukozės bei lipidų kiekis kraujyje, atliekama elektrokardiograma. Jeigu pacientas atitinka rizikos kriterijus – jam diagnozuotas metabolinis sindromas (būdingi tokie simptomai, kaip centrinio tipo nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius, dislipidemija (didelis kraujo riebalų kiekis) ir kt.) ir (arba) cukrinis diabetas – užpildoma dalyvavimo prevencinėje programoje anketa ir pacientas gauna siuntimą atlikti antros pakopos tyrimus. Atvykus į kardiologijos padalinį, pacientui atliekama daug išsamių kardiologinių tyrimų, išrašoma kompensuojamųjų vaistų, šeimos gydytojams teikiamos rekomendacijos dėl tolesnės paciento priežiūros.

Šiuo metu nėra daug valstybinių gydymo įstaigų, atliekančių antrąjį patikros etapą, todėl pacientai dažnai susiduria su ilgomis eilėmis. Prof. A. Laucevičiaus svarsto, kad tai galėtų būti viena iš priežasčių, kodėl žmonės taip pasyviai tikrinasi. „Daugeliui atrodo, kad privačiose klinikose viskas mokama ir labai brangu. Šiuo atveju išsamius kardiologinius tyrimus pagal prevencinę programą finansuoja Valstybinės ligonių kasos, todėl jie visiems, turintiems siuntimą, be išimties yra nemokami. Be to, privačiose klinikose pacientais rūpinasi tokie pat geri specialistai, kaip ir valstybinėse klinikose, o tyrimų rezultatai gaunami per kelias dienas“, – sako prof. A. Laucevičius.

Pagal prevencinę kardiologinę programą antros pakopos tyrimai valstybinėse gydymo įstaigose šiuo metu aktyviau atliekami tik Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, Alytaus apskrities ligoninėje, Kaune – Dainavos ir Centro poliklinikose. Situaciją iš dalies gelbėja patikras atliekančios privačios klinikos: Vilniuje – „Kardivita“, Kaune –„Elite Medicale“, Klaipėdoje– „Kardiovita“, Šiauliuose – klinika „Pirmoji viltis“. Į privačias klinikas gali kreiptis pacientai iš visos Lietuvos. Svarbiausia, turėti šeimos gydytojo siuntimą, kuris atitiktų prevencinės programos kriterijus.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligomis suserga vis jaunesni žmonės. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra padidėję kraujo riebalai (dislipidemija), rūkymas, aukštas kraujospūdis, nutukimas, žemas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, stresas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir t.t. Tai veiksniai, su kuriais susiduriama kasdien, todėl profilaktiškai bent kartą per dvejus metus turėtų pasitikrinti visi. Svarbiausia, nelaukti, kol pasirodys pirmieji simptomai.

Kuperozę visiškai išgydyti sudėtinga, bet prevenciškai būtina stiprinti kraujagyslių sieneles. Tai galima padaryti vitamino C ir rutino pagalba. Grynas vitaminas C – viena veiksmingiausių priemonių, gerinanti odos regeneraciją, sauganti odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.

Pamatę žmogų pirmiausia atkreipiame dėmesį į jo veidą.  Gražią veido išvaizdą didžia dalimi lemia tinkama odos priežiūra, gyvenimo būdas bei bendra organizmo būklė.  Tačiau net 70 proc. moterų susiduria su problema – jų veido kraujagyslės yra išryškėjusios. Kraujagyslių išsiplėtimas, dar vadinamas kuperoze - tai ženklas, kad ne tik veido, bet ir kitų kūno dalių kraujagyslių bei kapiliarų sienelės prarado elastingumą.

Kalti estrogenai

Dažnai moterys skundžiasi išryškėjusiais melsvai rausvais kapiliarais nosies, skruostų bei dekolte srityse. Ši problema dažniau kamuoja moteris nei vyrus, nes moteriškieji hormonai estrogenai turi įtakos kraujagyslių sienelių silpnėjimui. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis, dėl kurios ant veido ir kūno atsiranda raudonis ar akiai nepatrauklus kraujagyslių tinklelis. Kuperozė gali tęstis mėnesiais ar netgi metais, ji gali išlaikyti savo intensyvumą arba keisti jį. Didėjant kraujo priplūdimui, kapiliarai plečiasi, nesusitraukia iki jų normalios būsenos.

Savarankiškai panaikinti neįmanoma

Kuperozė gali išryškėti pamažu arba paūmėti staiga.  Nors išsiplėtusios kraujagyslės nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų, neretai jos bjauroja ne tik išvaizdą, bet ir nuotaiką bei gyvenimo kokybę.  Be to, nesiimant jokių priemonių, kraujagyslės gali plėstis dar labiau. Specialistai tvirtina, kad savarankiškai panaikinti išsiplėtusių kraujagyslių neįmanoma.  Tačiau yra keli būdai, stabdantys jų plėtimąsi ir bent laikinai išsprendžiantys šią problemą.

Atsako dermovenerologė Natalija Jasaitienė:

– Kuperozė – jautrios odos problema, kai paviršinis išsiplėtusių kapiliarų tinklas tampa matomas. To priežastys gali būti įvairios, bet pagrindinės: kolagenų skaidulų silpnumas, odos tankumo suma žėjimas. Taip pat įvairūs išoriniai veiksniai: aštrus maistas, gazuotų gėrimų ir karštų patiekalų vartojimas, saulės ekpozicija, plečiančių vaistų naudojimas, aukštas kraujo spaudimas, mechaniniai pažeidimai, taip pat odos nudegimai.

Būtinas prevencinis gydymas

Kuperozę visiškai išgydyti sudėtinga, bet prevenciškai būtina stiprinti kraujagyslių sieneles. Tai galima padaryti vitamino C ir rutino pagalba. Grynas vitaminas C – viena veiksmingiausių priemonių, gerinanti odos regeneraciją, sauganti odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Todėl nuolat vartojant vitaminą C, oda tampa lygesnė ir gaivesnė, stiprėja kapiliarai ir raudonis mažėja. Taip pat patartina vartoti kitą vitaminą - rutiną, kuris neleidžia išsiplėsti kraujagyslių sieneliei ir išbėgti kraujui. Kuperozės atveju taikomas lazerinis gydymas, kuris naikina kapiliarų tinklą ir sumažina difuzinį paraudimą. Patartina vartoti maskuojamąją kosmetiką. Ji ne tik mažina paraudimą, bet jautrumą. Jeigu žmogus prisilaikys dietos, nevartos gazuotų gėrimų ir saugosis kitų provokuojančių faktorių, kuperozės gydymas bus labai veiksmingas.

Naikinama lazeriu

Gydomąsias procedūras geriausia atlikti rudenį arba žiemą. Po gydymo odą reikia saugoti nuo žalingų veiksnių, ypač kruopščiai saugoti nuo saulės spindulių ir nepamiršti stiprinti kapiliarų. Gydymas neturi būti per stiprus ar agresyvus, kad nebūtų komplikacijų. Vis dėlto verta įsidėmėti, kad lazeris geriausia priemonė naikinant kuperozės pasekmes. Tuo tarpu norint panaikinti kuperozės priežastis reikia prižiūrėti save: reguliuoti kraujospūdį stengtis sveikai maitintis ir vengti veiksnių, sukeliančių šią ligą.

Kuperozės simptomai:

odos paraudimas,

odos mazgeliai,

kraujosruvos,

niežulys,

odos „degimo“ pojūtis,

odos pūliavimas,

odos dilgčiojimas.

Taip pat svarbu paminėti, kad didesnį polinkį kuperozei turi šviesiaplaukės, jautrią odą turinčios moterys, taip pat sulaukusios 30 metų, rūkančios, geriančios per daug alkoholio ar kavos, naudojančios hormoninę kontracepciją. Rizika padidėja ir po gimdymo.