Pasak portalo, per beveik dvi savaites pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis labiausiai brango „Lidl“ – 31,3 proc. (arba 15,69 euro) iki 71,22 euro, „Maximoje“ – 10,7 proc. (6,08 euro) iki 62,79 euro, „Iki“ – 4 proc. (2,75 euro) iki 71,97 euro, „Norfoje“ – 2,5 proc. (1,55 euro) iki 64,83 euro, „Rimi“ – 1,2 proc. (0,88 euro) iki 71,30 euro.

Kovo pradžioje pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“, brangiausias – „Iki“. Vasario pabaigoje pigiausias krepšelis taip pat buvo „Maximoje“ (56,71 euro), brangiausias – „e-Rimi“ (75,69 euro) ir „Last Mile“ (76,49 euro) – šios internetinės parduotuvės, taip pat  ir „Barbora“, į kovo pradžios kainų palyginimą įtrauktos nebuvo.

„Pricer.lt“ kainų tyrimą paprastai atlieką vieną kartą per mėnesį. Netikėtą kainų palyginimą kovo pradžioje portalas atliko po to, kai į vasario mėnesio kainų palyginimą nebuvo įtrauktas prekybos tinklas „Lidl“.

Pricer.lt teigimu, taip padaryta dėl to, kad prekybos tinklas vasario pabaigoje per kelias dienas net keletą kartų keitė kai kurių pigiausio prekių krepšelio kainas: pirmiausia jas sumažino, vėliau – vėl padidino. Be to, pasak portalo, tų pačių prekių kainos skyrėsi skirtingose „Lidl“ parduotuvėse.

Tai būtų įtvirtinta Mokėjimų įstatymo pakeitimais, kuriuos parengė Finansų ministerija ir Lietuvos bankas (LB). Skaičiuojama, kad jie būtiniausių bankų paslaugų krepšelį leistų atpiginti nuo 1,47 iki 1 euro per mėnesį, o socialiai pažeidžiamiems gyventojams jis negalėtų viršyti pusės kainos.

„Mokėjimų įstatymas dėl paslaugų krepšelio šiuo metu yra teikiamas Vyriausybei. Po Vyriausybės teisininkų pastabų artimiausiu metu jis bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. (...) Abu projektus (dėl paslaugų krepšelio bei fiksuotų palūkanų normų – BNS) tikimės tiek svarstyti, tiek priimti Seimo pavasario sesijoje“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, šiuo metu būtiniausių paslaugų krepšeliu Lietuvoje naudojasi apie 62 tūkst. žmonių.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, siekiama, kad krepšelio apimtis atitiktų 90 proc. šalies vartotojų poreikius.

Preliminariais vertinimais, manome, kad 15 pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikį.

 

„Įstatymu būtų įtvirtinamas (krepšelio – BNS) santykis su minimalia mėnesine alga. Įstatyme būtų uždedamos tam tikros lubos, tam tikru dažnumu Lietuvos bankas įstatyme įtvirtintais pagrindais peržiūrėtų apimtį ir kainą. Bet ta kaina būtų stabilesnė, nuosaikesnė ir atsižvelgtų į pajamų lygio kitimą, pajamų lygį išreiškiant per minimalią mėnesinę algą“, – sakė G. Šimkus.

Pasak G. Skaistės, įstatymo pakeitimais būtų nustatyti krepšelio paslaugų poreikių kriterijai, pagal kuriuos LB nustatytų nemokamų pavedimų ar pinigų išgryninimo operacijų skaičių.

„Preliminariais vertinimais, manome, kad 15 pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikį, bet vis dėlto vertinimą po įstatymo priėmimo turėtų atlikti Lietuvos bankas ir nustatyti konkrečius dydžius“, – teigė G. Skaistė.

Anot G. Šimkaus, krepšelio naudotojai per mėnesį galėtų atlikti apie 15 pervedimų, nemokamai išsigryninti 500 eurų bei naudotis mokėjimų kortele.

Anot ministrės, įstatyme taip pat būtų numatyta sukurti LB administruojamą interneto svetainę, kurioje mažos ir vidutinės įmonės galėtų matyti ir palyginti paslaugų įkainius. 

„Šiuo metu konkurencija yra maža, paprastai smulkūs verslai nueina į vieną banką, gauna vieno banko pasiūlymus ir nekeliauja į kitus bankus ieškoti geresnių pasiūlymų“, – sakė G. Skaistė.

„Mokėjimo krepšelis bus labiau prieinamas visuomenei – krepšelio įkainis siektų 1 eurą ir nesikeistų trejus metus. Vis daugiau žmonių pajamas gauna ne grynaisiais pinigais, todėl pigesnės ir labiau prieinamos bankų paslaugos yra būtinybė, kuri aktuali visiems. O sukūrus įkainių palyginimo svetainę verslui, įmonėms bus lengviau pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančias paslaugas“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.  

Pagal naują siūlymą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalus įkainis trejus metus siektų apie 1 eurą, o socialiai remtiniems asmenims – apie 50 centų. LB patvirtintas krepšelio įkainis nuo 2024 metų pradžios yra atitinkamai 1,47 ir 0,73 euro per mėnesį. Ši kaina nustatoma kasmet ir galioja vienerius metus.

Ministerija ir LB parengė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama skaidrinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą ir sukurti smulkiajam verslui skirtą interneto svetainę, kuri leis pasirinkti tinkamiausią paslaugų teikėją.

Projektu tikslinami kriterijai ir tvarka, kaip turi būti apskaičiuojamas krepšelio komisinis dydis, siejant jį su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA) bei šios sąskaitos paslaugos apimties pokyčiais.

Pasak ministrės, siūlomas reikalavimas papildomai informuoti apie galimybę pasinaudoti šia paslauga skatins gyventojus aktyviau vertinti skirtingus įstaigų pasiūlymus ir pasirinkti palankiausią.

Be to, siūloma įtvirtinti, kad asmenys, kurie naudojasi šia paslauga, galėtų grynųjų pinigų išėmimo ar įmokėjimo paslaugas gauti plačiame bankomatų tinkle – kuo arčiau savo gyvenamosios vietos.

„2024 metams apskaičiuota maksimali krepšelio kaina atitinka ilgametį šios paslaugos kainų vidurkį. 2017 metais, kai buvo pradėta kontroliuoti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį, jo kaina buvo 1,5 euro ir vėlesniais metais keliais euro centais keitėsi į vieną ar kitą pusę“, – pranešime teigė LB.

„Nuo kitų metų įsigaliosiančią kainą lėmė kai kurių bankų kainodaros pokyčiai“, – nurodė bankas.

Socialia remtiniems gyventojams krepšelis kainuos 5 centais daugiau – 73 centus. 

Pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kaina yra „lubos“, kurias bankai ir kitos kredito įstaigos gali taikyti už šią paslaugą – jos gali pasirinkti taikyti ir žemesnę kainą.

Šiuo metu maksimali krepšelio kaina yra 1,37 euro, o socialinės paramos gavėjams – 0,68 euro per mėnesį.

Nauja maksimali kaina apskaičiuota pagal atnaujintą metodiką, pranešė LB.

„Šiais metais įsigaliojus reikalavimui pervesti darbo užmokestį į mokėjimo sąskaitas, o nuo lapkričio 1-os įsigaliojus įstatymui, apribojančiam sandorius grynaisiais iki 5 tūkst. eurų, gyventojams naudojimasis mokėjimo paslaugomis taps vis aktualesnis. Todėl nutarėme užtikrinti, kad ši pasikeitusi aplinkybė būtų įvertinta apskaičiuojant maksimalų įkainį už būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Atnaujintoje metodikoje nustatyta, kad, apskaičiuojant maksimalų įkainį už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, atsižvelgiama į rinkoje esančių mokėjimo paslaugų paketų įkainių vidurkį, įtraukiant ir mokėjimo paslaugų paketus, skirtus asmenims, gaunantiems darbo užmokestį į sąskaitą.

Šiuo metu į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos tokios būtiniausios paslaugos kaip sąskaitos atidarymas ir tvarkymas, el. bankininkystė, saugi sąskaitos valdymo ir prisijungimo prie jos priemonė, gautų mokėjimų įskaitymas, grynųjų įmokėjimas bei išmokėjimas, mokėjimo kortelė ir atsiskaitymai, pervedimai internetu.