„The Athletic“ žurnalistas Mike‘as Monroe dalijasi, kaip prancūzo karjera galėjo pakrypti visai kita linkme.
T. Parkeris „Madison Square Garden“ arenoje nerimastingai spurdėjo savo kėdėje, kur buvo paskirtos vietos užsienio žaidėjams, galintiems išgirsti savo pavardes pirmajame 2001-ųjų NBA naujokų biržos rate. Įžaidėjas iš Prancūzijos matė, kaip komandos viena po kitos renkasi centrus, puolėjus, vieną kitą atakuojantį gynėją, bet praktiškai nė vieno įžaidėjo.
Pirmenybė aukštaūgiams T. Parkerio nejaudino, jis žinojo, kad kelios komandos gali jį pasirinkti dar pirmajame rate. Tarp jų buvo ir San Antonijaus „Spurs“, turėjusi paskutinį, 28-ąjį šaukimą.
Dėl logiškai nepaaiškinamų priežasčių, T. Parkeris prisiminė, kad jis norėjo būti „Spurs“ žaidėju.
„Tikiuosi, jog būsiu San Antonijuje, – prieš beveik du dešimtmečius tėčiui pasakytą citatą prisiminė T. Parkeris. – Neturėjau žalio supratimo apie miestą ir kitus dalykus. Tiesiog turėjau tokią nuojautą.“
Scanpix nuotr.
Biržai įsibėgėjus, pirmajame rate buvo likę 10 šaukimų ir T. Parkeris vis labiau jaudinosi. Netrukus, kai Klivlando „Cavaliers“ 20-uoju šaukimu pasirinko Brendaną Haywoodą, T. Parkeriui buvo pasakyta, jog šis ruoštųsi NBA lygos komisaro, Davido Sterno, rankos paspaudimui.
„Prisimenu, jog moteriškė iš NBA atėjo pasiimti manęs, – sakė T. Parkeris. – Buvo likusios, berods, 3 minutės iki kito šaukimo. Ji atėjo ir pasakė: „Tu būsi kitas. Tave pašauks 19-uoju ar 21-uoju šaukimu.“
21-ąjį šaukimą turėjo Bostono „Celtics“, o T. Parkeris su šia ekipa plušėjo prieš naujokų biržą ir ten buvo palikęs gerą įspūdį. Vis tik tuomet, kai prancūzas jau beveik vilkėjo žalią uniformą, sugrįžo moteriškė iš NBA.
„Ji sugrįžo ir pasakė man sugrįžti. Nežinojau, kas įvyko“, – pasakojo T. Parkeris.
O nutiko tai, jog „Celtics“ paskutinę akimirką pakeitė sprendimą, ką daryti su savo trečiuoju pirmojo rato šaukimu.
Tuo metu „Celtics“ krepšinio operacijoms vadovavo Chrisas Wallace‘as, kuris šias pareigas užėmė pirmą kartą gyvenime ir dalyvavo pirmoje naujokų biržoje. C. Wallace‘as buvo pasirengęs rinktis T. Parkerį, tačiau tam kelią užkirto 84-erių Bostono klubo legenda.
Arnoldas Auerbachas, kuris „Celtics“ vyriausiojo trenerio pareigas užėmė nuo 1950-ųjų iki 1966-ųjų, o nuo 1966-ųjų iki pat 1984-ųjų buvo Bostono ekipos generalinis vadybininkas, išliko komandos prezidentu bei valdybos nariu.
A. Auerbachas nusprendė, jog geresnis sprendimas būtų pasirinkti Šiaurės Karolinos universiteto atakuojantį gynėją Joe Forte‘ą. Kaip sakė vienas iš vykdomojo komiteto narių, A. Auerbachas buvo skeptiškas europiečių įžaidėjų atžvilgiu. Jis taip pat matė didžiąją dalį J. Forte‘o rungtynių, kuomet jis buvo DeMatha katalikų mokyklos žvaigžde, kurią treniravo geras A. Auerbacho bičiulis Morganas Woottenas.
C. Wallace‘as nusileido. Bostonas pasirinko J. Forte‘ą. T. Parkeris sugrįžo ant savosios kėdės.
Visas „Spurs“ krepšinio operacijų departamentas – generalinis vadybininkas Greggas Popovichius, generalinio vadybininko asistentas R. C. Bufordas, trenerio asistentai, skautai, vaizdo įrašų koordinatoriai – sulaikė kvapą dar bent kelioms minutėms.
„Spurs“ nežinojo, kaip arti jie buvo priartėję prie to, jog jų naujokų biržos taikinys numeris 1 būtų prarastas, tačiau žinojo, kad T. Parkeris paliko gerą įspūdį „Celtics“ ekipai ir baiminosi, jog Bostono klubas, turėjęs tris šaukimus pirmajame rate, surizikuos pasirinkdami mažai žinomą prancūzą.
Po maždaug valandos po to, kai J. Forte‘as šypsojosi televizijų kameroms, D. Sternas ištarė, jog 2001-ųjų NBA naujokų biržos 28-uoju šaukimu San Antonijaus „Spurs“ pasirinko T. Parkerį iš Paryžiaus, Prancūzijos.
Prabėgo daugiau nei 18 metų, per kuriuos T. Parkeris tapo vienu „Spurs“ simbolių, keturis kartus laimėjo NBA, o praėjusią naktį jo marškinėliai iškilo į klubo arenos palubes.
