– Prisiminkite save vaikystėje. Galbūt kulinarijos paslaptimis su jumis dalijosi mama, močiutė ar kitas artimas žmogus?

– Labai norėčiau turėti gražią istoriją apie tai, kaip su mama miltuotomis nosimis kepėme pyragus. Deja, taip nebuvo – mano istorija daug paprastesnė. Meilės ir dėmesio maistui mano šeimoje niekada nebuvo, o ir aš pati, gyvendama su tėvais, gaminti nemokėjau ir nenorėjau. Viskas pasikeitė man išsikrausčius. Iš pradžių gaminau, nes reikia. Po truputį poreikis virto pomėgiu, pomėgis – meile, o meilė – darbu.

– Į gastronominius tyrinėjimus išsiruošėte jau suaugusi. Kokie buvo atradimai?

– Kai nusipirkau pirmąsias kulinarijos knygas, pradėjau gaminti pagal receptus iš jų. Patiko. Visi gyrė. Norėjosi gaminti vis daugiau, vis įvairiau, kasdien išbandyti vis kitą receptą. Po truputį kelios knygos virto didele kolekcija, maistas tapo stipriai dominančia sritimi. Pirkau knygas, žurnalus, žiūrėjau kulinarijos laidas, parduotuvėse galėjau praleisti valandas tyrinėdama įdomesnius produktus, o keliaujant man įdomiausia buvo pažinti šalies gastronomijos paveldą.

– Pradėjus gaminti sudėtingesnius patiekalus, ko gero, ištikdavo ir nesėkmių? Ar jautriai į jas reaguodavote?

– Nesėkmių, žinoma, buvo – tikrai ne kartą patiekalas keliavo į šiukšliadėžę. Aišku, tokia situacija erzina, bet per giliai į širdį neimu. Tik vieną kartą buvo išties liūdna, kai pagaminau šventinę vakarienę – lašiša įdarytus vamzdelinius makaronus. Tuomet dar nežinojau, kad tam reikia naudoti žalią, o ne sūdytą lašišą. Aš ją dar pasūdžiau, buvo neįmanoma valgyti, teko švęsti su atšildytomis picomis (juokiasi).

Manau, atrasti naujus skonius visai nesudėtinga – mano pačios virtuvėje patiekalai kartojasi retai.

– Studijavote rekreaciją ir turizmą, iš pažiūros ne itin su maisto gaminimu susijusią profesiją. Ką patartumėte jauniems žmonėms: kaip suprasti save ir tikrąjį pašaukimą?

– Jei galėčiau atsukti laiką atgal, nepasiduočiau spaudimui studijuoti iškart po mokyklos. Padaryčiau metų ar kelių pertrauką, kuri, manau, galėtų padėti suprasti tai, kas esame ir ko norime. Mokyklą baigęs žmogus gyvena su tėvais, neturi gyvenimiškos patirties. Iš kur jam žinoti, koks jo kelias? Aš savo pašaukimą radau būdama 23-ejų ir manau, kad tai būtų nutikę anksčiau, jei nebūčiau stojusi "bet kur" ir atidavusi ketverių metų studijoms, kurios neturi nieko bendra su tuo, kam iš tiesų esu gabi. Netinkamas diplomas tikrai nėra nuosprendis visam gyvenimui ir prievolė dirbti būtent toje srityje. Jei jums pasisekė ir radote mėgstamą veiklą – meskite visa kita ir atsiduokite jai.

– Dėl meilės maisto gaminimui bei rašymui apie jį nutraukėte darbą šeimos versle, dėl to net apsipykote su tėčiu. Vėliau pakeitėte dar keletą darbo vietų, kol galiausiai apsistojote tiesiog prie tinklaraščio rašymo. Nebaugu buvo mesti tai, kas garantuoja pragyvenimą?

– Žinoma, pokyčiai visada baugina. Bet prieš žengdama šį žingsnį maždaug metus dirbau du darbus – vienas buvo mano dieninis įstaigos, o kitas – vakarinis ir savaitgalio darbas vystant veiklą "Ant medinės lentelės", kuri jau tada būtų leidusi kukliai, bet pragyventi. Pavargau dirbti dvigubai, pasirinkimas buvo neišvengiamas. Nors ir bijojau, giliai širdyje žinojau, kad tai, ką darau, darau labai gerai, ir negali nepasisekti.

– Neseniai išleidote savo receptų knygą. Kuo ji išsiskiria iš daugybės kulinarijos knygų?

– Manau, kad parašyti knygą yra kiekvieno maisto tinklaraštininko tikslas arba svajonė, tai natūralus laiptelis aukštyn šiame darbe. Pagrindinis mano tikslas buvo padaryti taip, kad skaitytojui norėtųsi išbandyti kuo daugiau receptų, t.y. knyga jam būtų vertinga ir dažnai naudojama, o ne padėta lentynoje. Knygoje – ne tik geriausi mano receptai, bet ir teorinė dalis, kurioje aprašyta, kaip be didelių pastangų paversti savo mitybą sveikesne ir įvairesne. Yra skyrius ir apie savaitės valgiaraščio planavimą, jį galima lengvai susidaryti pagal knygos skyrius. Knygą rašiau šiuolaikiškam žmogui – tam, kuris nori maitintis subalansuotai, nemėgsta rutinos virtuvėje, bet labai mėgsta atrasti naujus skonius, kurdamas juos iš kasdienių ir mums įprastų produktų.

– Gali pasirodyti, kad šiandien atrasti kažką naujo virtuvėje sudėtinga. Kur ieškote įkvėpimo naujiems patiekalams?

– Manau, atrasti naujus skonius visai nesudėtinga – mano pačios virtuvėje patiekalai kartojasi retai. Parduotuvių lentynos lūžta nuo produktų pasiūlos, gaminti galime bet kurios pasaulio virtuvės patiekalus. Įkvėpimas yra visur aplink: turgelyje pamatytoje šviežioje daržovėje, knygose, žurnaluose, televizijoje, internete, kelionėse, o kartais net prekybos centrų akcijose. Mane labiausiai įkvepia užsienio tinklaraštininkai, kurių darbais žaviuosi.

– Kelionės – irgi vienas įkvėpimo šaltinių. Kurios šalies virtuvė jums artimiausia ir mieliausia?

– Labiausiai mėgstu Azijos skonius, su savo skaitytojais dalijuosi daugybe azijietiškų receptų ir manau, kad man pavyko sugriauti mitą, jog Azijos skoniai namų virtuvėje – neįmanoma misija.

– Kokių produktų beveik visuomet galima surasti jūsų šaldytuve?

– Prinokusių avokadų, "Tamari" padažo, migdolų arba kokosų pieno.

– Kaip vertinate lietuvišką virtuvę? Galbūt šiandien ji visai nepelnytai nurašoma kaip labai nesveika?

– Jei kalbame apie cepelinus, kugelį ir vėdarus, didelio susižavėjimo šiems patiekalams nejaučiu ir maistinės vertės pagirti negaliu. Bet labai džiaugiuosi, kad vis populiarėja kitokia, moderni lietuviška virtuvė, atsiranda vis daugiau ją kuriančių šefų ir restoranų. Man tai juoda duona su varškės sūriu, agurkai su medumi, grybai, uogos. Mes tikrai turime kuo didžiuotis.

Saldžių bulvių ir kalakutienos kepsneliai

(4 porcijoms)

1 didelė saldi bulvė,

400 g maltos kalakutienos,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

2 šaukštai kukurūzų miltų,

1 skiltelė česnako,

1 šaukštelis maltos paprikos,

druskos,

pipirų,

saujelė šviežių petražolių.

Avokadų padažui:

1 prinokęs avokadas,

1 pomidoras,

½ citrinos sulčių,

druskos,

pipirų.

Saldžią bulvę sutarkuokite burokine tarka ir nuspauskite skystį per marlę. Dubenyje sumaišykite visus kepsnelių ingredientus. Rankomis formuokite nedidelius kepsnelius ir dėkite ant kepimo popieriaus. Kepkite orkaitėje 180 laipsnių orkaitėje 15 min., apverskite ir kepkite dar 15 min. Jei norisi traškiai apskrudusių kepsnelių, baigus kepti įjunkite grilio funkciją, padidinkite temperatūrą iki 220 laipsnių ir dar kelias minutes pakepkite. Paruoškite padažą: avokadą sutrinkite šakute ir sumaišykite su kubeliais pjaustytu pomidoru, citrinų sultimis, druska ir pipirais.

Azijietiška sriuba su kokosų pienu

Aliejaus kepti,

1 nedidelis svogūnas,

3 skiltelės česnako,

600 g moliūgo,

300 g bulvių,

2 šaukštai raudonojo kario pastos,

400 ml mėgstamo sultinio,

200 ml kokosų pieno,

skrudintų sezamų aliejaus,

smulkintų žemės riešutų,

sezamo sėklų,

šviežių kalendrų.

Keptuvėje įkaitinkite aliejų, suberkite smulkintą svogūną ir pakepinkite 2 min. Suberkite smulkintą česnaką, kepkite dar minutę. Į keptuvę sudėkite nedideliais kubeliais smulkintus moliūgus ir bulves, kepkite maišydami 5 min. Įdėkite raudonojo kario pastos, viską išmaišykite ir kepkite minutę. Supilkite sultinį, užvirkite, sumažinkite ugnį, kad sultinys vos burbuliuotų, uždenkite ir virkite apie 30 min., kol bulvės ir moliūgas suminkštės. Sutrinkite sriubą maišytuvu. Supilkite kokosų pieną, išmaišykite ir virkite dar kelias minutes. Patiekite su skrudintų sezamų aliejumi, smulkintais žemės riešutais, sezamo sėklomis ir šviežiomis kalendromis.

Savamokslė receptų kūrėja ir fotografė apie kulinarijos studijas niekada net negalvojo ir temokėjo išvirti makaronus. Tačiau atsitiko taip, kad ilgus metus kentusi skausmingus sveikatos sutrikimus, K. Pišniukaitė ėmė išeičių ieškoti pati. Ir maisto ruoša tapo jos tikru pašaukimu.

„Mano didžiausia meilė yra maistas, o didžiausias prakeiksmas – skrandis. Kai mano gyvenime buvo pats juodžiausias periodas, nuolatos tekdavo kviesti greitąją pagalbą. Atvykdavusios komandos sakydavo – labas, Kristina – jie mane jau žinojo. Suleidžia tų pačių stiprių vaistų ir išvažiuoja, – prisimena tinklaraštininkė. – Viskas buvo sutrikę: miegas, virškinimas. Labai prastai buvo. Tuomet paguldė į ligoninę, padarė visus įmanomus tyrimus, net žarnyno vėžio. Sako, nieko nėra, tu sveika. O aš ašaromis plūstu, galvoju, nors ką atraskit, nesvarbu ką, kad bent žinočiau, nuo ko gydytis, nes gyvenimo kokybės nebuvo jokios.“

Situacija taip blogėjo, kad rytais K. Pišniukaitė jau nebegalėdavo pakilti iš lovos. „Įsivaizduokit, per savaitę tris kartus kvieti greitąją... Galvojau, jau man gal reikėtų nedarbingumą pripažint, invalidumą, tiesiog buvau visai nedarbinga, nežinodavau, kada užeis priepuolis“, – sako K. Pišniukaitė, atsitiktinai perkaičiusi straipsnį apie tai, kas darosi žmonėms, netoleruojantiems kai kurių maisto produktų.

„Ir iš to požymių sąrašo man tiko beveik viskas. Iškart nuvykau į kliniką, pasidariau tyrimus. Kai atėjo atsakymai, dietologė pasakė: ačiū Dievui, vaikeli, kad atėjai, tavo skaičiai yra rekordiniai per visą mūsų istoriją. Pasirodo, mano organizmas nepriima maisto, kurį valgiau praktiškai kasdien“, – pasakoja K. Pišniukaitė, iki šiol besistebinti, kodėl tiek laiko nė vienas gydytojas nepasakė, jog negalavimai gali būti susiję su maistu.

„Keista, kad gydytojų požiūris į maisto netoleravimo tyrimus vis dar toks pat, kaip į šarlataniškumą. Netgi medikas, kuris visą savaitę gydė ligoninėje, sakė, tau viskas gerai, gal pabandyk sveikai valgyt. O aš vien košytes ir sriubytes valgau, kokį dar sveiką maistą valgyti?“, – sako specifinio maisto guru tapusi pašnekovė.

Bet tikras šokas buvo tuomet, kai moteris išgirdo, ko iš produktų jai teks atsisakyti. Sako, niekada nemaniusi, kad maistas gali būti toks žalingas ir kaip siaubingai jis gali alinti kūną.

„Atsimenu, buvo Kūčių išvakarės, kai, gavusi testo rezultatus, supratau, kad nieko nuo šventinio stalo negaliu valgyti. Tada šovė mintis: rašysiu savo tinklaraštį, tokių kaip aš, net pyrago negalinčių išsikepti, yra daugybė. Juolab, kad mano netoleravimai – miltai, pienas ir kiaušiniai – yra pagrindinės maisto produktų grupės, be kurių nėra nei tradicinių, nei ypatingų receptų. Tačiau milijonai žmonių gyvena su alergijomis, netoleravimais, blogai besijaučiančių yra tiek daug, kad sukurti specialių receptų bus tikras iššūkis. Man buvo svarbu ne kaip iškepti obuolių pyragą, o kaip sukurti tokį, kuris būtų be kiaušinių, miltų ir pieno“, – pasakoja K. Pišniukaitė, įminusi geros savijautos paslaptį ir pasidėjusi daug kam naudingos ir vertinamos veiklos pagrindus.

Kaip prisitaikyti sau naudingą mitybą, ką valgyti, kai beveik nieko skanaus negali dėti į burną, ir ką verta žinoti apie maisto produktų įtakas organizmui – „Stiliuje“ balandžio 21 d., 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ. Vedėja Violeta Baublienė.