Laukia rekordinių metų
Klaipėdos uostas tarsi nejuto lietingo ir vėjuoto spalio gamtos pokyčių. Jo krova spalį buvo rekordinė. Krauta 3,718 mln. tonų. Tai net 10,1 proc. daugiau nei pernai.
Pasiektas naujas visų laikų uosto mėnesio krovos rekordas. Prieš tai geriausias mėnuo buvo šių metų rugsėjis, kai krova siekė 3 mln. 707 tūkst. tonų.
Ypač smarkiai net iki 30,8 proc. šiemet spalį išaugo skystųjų krovinių, pirmiausiai naftos produktų, krova. Nepaisant lietingo oro ir ypač blogų grūdų krovos sąlygų 14,1 proc. daugiau šiemet spalį krauta ir birių krovinių, kurių dalį sudaro grūdai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus džiaugėsi, kad, kaip kompanijos ir buvo žadėjusios, atsigavo naftos produktų krova. Skaičiuojant nuo metų pradžios ji dar mažesnė nei pernai, bet nedidelį minusą iki metų pabaigos tikimasi persverti.
Per 10 mėnesių uostas krovė 35,122 mln. tonų krovinių – 5,5 proc. daugiau nei praėjusiais uostui rekordiniais metais. Iš jų 15,621 mln. t arba 15,3 proc. daugiau nei pernai sudarė birūs kroviniai, pagrinde trąšos. Natūralių ir cheminių trąšų augimas siekė per 18 proc.
10,233 mln. tonų sudarė generaliniai arba įvairūs kroviniai. Jų šiemet krauta 1,5 proc. mažiau. Tarp šių krovinių yra ir konteineriai. Tačiau jų krova teigiama. Skaičiuojant tonomis šiemet konteinerių krova didesnė – 4,4 proc., skaičiuojant sąlyginiais vienetais (TEU) – 5,7 proc.
Skysti kroviniai per 10 mėnesių Klaipėdos uoste siekė 9,268 mln. tonų. Tai 0,9 proc. mažiau nei pernai, bet krovos kompanijos pažadėjo, kad iki metų pabaigos atsilikimas bus išlygintas.
Pajamos iš rinkliavų ir uosto žemės nuomos spalį siekė 4,76 mln. eurų – 3,5 proc. daugiau nei pernai. Metinės Uosto direkcijos pajamos per 10 mėn. šiemet siekė 48,9 mln. eurų. Tai 4,3 proc. daugiau nei pernai.
Ryškus atotrūkis nuo kaimynų
Iš kaimyninių uostų šiemet neblogos sąlygos yra ir Ventspilio uoste. Jo augimas siekė 11,9 proc. Bet tonomis šis uostas dvigubai atsilieka nuo Klaipėdos. Jis šiemet per 10 mėnesių krovė 17,318 mln. tonų.
Ventspilio uosto krova kelis pastaruosius metus smarkiai krito. Šiemet yra pirmieji metai, kai po ryškaus kritimo uostas vėl atsigavo. Ventspilio uoste krova per 10 mėnesių yra didesnė 1 mln. 848 tūkst. tonų. Beveik toks pats krovos augimas tonomis yra ir Klaipėdos uoste. Jis per 10 mėnesių siekė 1 mln. 831 tūkst. tonų.
Vertinant procentais, šiemet labiausiai – net 36 proc. išaugo Liepojos uosto krova. Bet ji palyginti nedidelė – per 10 mėnesių siekė 5,2 mln. tonų. Šio uosto krovos augimo „stebuklą“ lėmė rusiškos anglys. Per 10 mėnesių jų krauta 1,006 mln. tonų arba tris kartus daugiau nei pernai. Anglys tapo antru Liepojos uosto kroviniu po grūdų. Bet grūdų krova šiemet šiame uoste 18,6 proc. mažesnė. Iš viso Liepojos uoste šiemet krauta 1 mln. 864 tūkst. tonų grūdų.
Keldamos nedidelio Liepojos uosto krovą, rusiškos anglys negelbsti Rygos uosto. Jos sudaro net 35 proc. visų šio uosto krovinių. Šiemet per 10 mėnesių Rygos uoste anglių krauta 10,044 mln. tonų. Tai 5,3 proc. mažiau nei pernai. Antroje vietoje naftos produktai (17,1 proc.). Jų krova šiemet mažesnė 32 proc. Toliau seka konteineriai (12,8 proc.). Jų krova šiemet augo 14,1 proc.
Iš viso Rygos uostas šiemet krovė 28 mln. 103 tūkst. tonų krovinių. Tai 7,6 proc. daugiau nei pernai. Pagal krovinių kiekius Rygos uosto netektys yra didžiausios – net 2 mln. 308 tūkst. tonų.
Šiemet Rygos uostas gyrėsi itin smarkiai - net 45,3 proc. išaugusiais keleivių kiekiais. Jų uoste iš viso lankėsi 720 tūkst. 875. Iš jų 85 tūkst. 923 kruizinių laivų keleiviai arba 22,8 proc. daugiau nei 2016 m.
Vertinant procentais didžiausias 7,9 proc. krovos kritimas užfiksuotas Talino uoste. Bet tonomis jis mažesnis nei Rygoje – 1 mln. 349 tūkst. tonų. Talino uostą ir toliau žemyn tempia rusiškų naftos produktų netektys. Naftos produktų uoste sumažėjo per 27 proc. Kai jie sudaro apie 40 proc. Talino uosto krovinių, tai jam smarkiai atsiliepia. Visų kitų Talino uosto krovinių krova yra teigiama – jūrų keltais gabenamų krovinių didesnė net 11,3 proc., generalinių krovinių – 18,5 proc., konteinerių - 6,5 proc. Ir toliau per Taliną keliauja įspūdingi kiekiai keleivių. Per 10 mėnesių jų buvo 9 mln. 42 tūkst. arba beveik 3,4 proc. daugiau nei pernai per tą laiką. Kruizinių laivų keleivių šiemet Taline lankėsi per 533 tūkst. Tai net 18 proc. daugiau nei 2016 m.
Rusijos uostai pasiima krovinius
Talino ir Rygos uostus labiausiai veikia Rusijos uostai prie Suomių įlankos, o pirmiausia Ust Luga.
Per kelis metus jis iš naujo uosto virto Rusijos Baltijos jūros baseino lyderiu. Per 10 mėnesių šiame uoste krauta 85 mln. tonų krovinių arba 10,8 proc. daugiau nei pernai. Dalį krovinių Ust Luga perėmė iš kitų Rusijos uostų, dalį iš Estijos ir Latvijos uostų. Ji krauna jau 41 proc. visų Rusijos Baltijos jūros baseino krovinių. Pagrindiniai Ust Lugos kroviniai yra nafta (24 mln. t, augimas + 12 proc.), anglys ir koksas (22 mln. t, augimas 39 proc.), naftos produktai (21 mln. t. kritimas 6 proc.)
Nuo Ust Lugos gerokai atsiliko Primorskas (atitinkamai 49,4 mln. t ir 8,6 proc. kritimas). Jo pagrindinis krovinys yra nafta (apie 37 mln. t, kritimas 10 proc.), o likę naftos produktai. Trečias – Sankt Peterburgas – 44 mln. tonų ir 10 proc. augimas, pagrinde dėl mineralinių trąšų, naftos produktų ir konteinerių. Kitų Rusijos uostų krova Baltijos jūros regione mažesnė – Vysocko – 14,4 mln. t (+ 2 proc.), Kaliningrado – apie 11 mln. tonų (augimas apie 17 proc.). Pagrindiniai Kaliningrado uosto kroviniai yra birūs maisto produktai, įvairios birios ne maisto medžiagos, skysti kroviniai – pagrinde nafta ir naftos produktai. Kaliningrado uoste šiemet 18 proc. daugiau krauta krovinių konteineriuose ir 19 proc. daugiau krauta krovinių, kurie gabenami jūrų keltais. Pagrindinė linija yra iš Baltijsko į Ust Lugą. Ja aplenkiama Lietuva. Šiais metais šia linija gabenta 1,1 mln. tonų, pernai buvo apie 1 mln. tonų, 2015 m. – per 1,5 mln. tonų.
