Nors Lietuvoje moterų gyvenimo trukmė dešimčia metų ilgesnė nei vyrų, tačiau jos susiduria su gerokai daugiau sveikatos problemų. Higienos instituto (HI) duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos bei piktybiniai navikai yra pagrindinės priežastys dėl kurių Lietuvoje miršta daugiausiai moterų. 2021 m. šalyje kraujotakos sistemos ligomis sirgusių moterų skaičius perkopė 553 tūkst., o piktybiniais navikais sergančiųjų skaičius pasiekė 167 tūkst. Tai keliskart liūdnesnė statistika nei vyrų atveju, todėl moterims galimybė nemokamai tirti sveikatą pagal ligų prevencijos programas tampa ne tik rekomendacija, bet ir būtinybe.

Valstybė mums suteikia išskirtinę galimybę nemokamai pasitikrinti dėl išties klastingų ir grėsmingų onkologinių ligų, tad pasinaudokime proga.

„Moterys dažnu atveju rūpinasi visais aplink, kartais pamiršdamos save: vaikais, artimaisiais, keturiais namų kampais ir kitais darbais, spręsdamos šimtus asmeninių ir globalių problemų. Tad užsimiršimas ateina ne tik dėl rūpesčių kiekio, bet ir dėl laiko skubos. Šiandien yra būtent ta diena, kai verta stabtelėti ir pagaliau pagalvoti apie save, savo sveikatą. Valstybė mums suteikia išskirtinę galimybę nemokamai pasitikrinti dėl išties klastingų ir grėsmingų onkologinių ligų, tad pasinaudokime proga. Viskas ko reikia – apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Nepamirškime, tik pačios būdamos sveikos ir stiprios galėsime pasirūpinti kitais ir mus supančiu pasauliu“, – sako premjerė I. Šimonytė.

Lietuvoje, išskirtinai moterims, PSDF lėšomis finansuojamos dvi ligų prevencijos programos – krūties ir gimdos kaklelio vėžio. Tačiau taip pat jos periodiškai kviečiamos pasitikrinti ir pagal širdies ir kraujagyslių ligų bei storosios žarnos vėžio prevencijos programas. Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusioms ir į tikslinę amžiaus grupę patenkančioms moterims, norinčioms pagal šias programas pasitikrinti sveikatą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. HI duomenimis, krūties piktybiniais navikais pernai šalyje sirgo net 18 735 moterys. Tai yra 670 moterų daugiau nei užpernai. Dėl krūties vėžio 2021-aisiais mirė net 535 moterys.

Auganti ir gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų statistika. HI duomenys rodo, jog pernai šie piktybiniai navikai kamavo 3 128 šalies moteris, t. y. visu šimtu daugiau nei užpernai. Dėl šios vėžio formos praeitais metais mirė 161 Lietuvos gyventoja. Tai ketvirta pagal dažnumą moterų onkologinė liga pasaulyje.

Medikai ir sveikatos ekspertai sutinka, jog vienas svarbiausių faktorių, galinčių suvaldyti augančius sergamumo ir mirtingumo nuo onkologinių ligų rodiklius, yra savalaikė ligų diagnostika. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, jog nuo 30 iki 50 proc. mirčių nuo vėžio būtų galima išvengti, sumažinus pagrindinius rizikos veiksnius ir įgyvendinus esamas ilgalaikes onkologinių susirgimų prevencijos strategijas.

Pagal šias vėžio ankstyvosios diagnostikos programas sveikatą periodiškai pasitikrina tik 42-43 proc. galinčiųjų.

„Galime pasidžiaugti, jog per aštuoniolika krūties ir gimdos kaklelio vėžio prevencinių programų vykdymo metų iki dabar bent kartą programose sudalyvavo arti 450 tūkst. moterų. Vienos jų įsitikino, kad yra sveikos, kitos – gavo neįkainojamą dovaną – antrą šansą gyventi. Visgi, VLK duomenys rodo, jog pagal šias vėžio ankstyvosios diagnostikos programas sveikatą periodiškai pasitikrina tik 42-43 proc. galinčiųjų. Taigi moterų aktyvumas dalyvaujant programose dar išties nėra pakankamas. Todėl kviečiame moteris drąsiau ir aktyviau kreiptis į šeimos gydytoją ir tirtis dėl onkologinių susirgimų bei taip išsaugoti savo sveikatą ir netgi gyvybę“, – sako VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Ligonių kasų duomenimis, pernai krūties vėžio prevencinėje programoje sudalyvavo daugiau nei 119 tūkst. moterų. Iš jų beveik 800 pacienčių, mamografijos tyrimas padėjo nustatyti arba leido įtarti piktybinio pobūdžio pakitimus. Tuo tarpu iš 2021 m. gimdos kaklelio prevencinėje programoje dalyvavusių 127 tūkst. moterų 135 atvejais nustatyta patologija, kuri ateityje gali progresuoti į gimdos kaklelio vėžį. Taigi vien šių dviejų programų dėka pernai buvo užkirstas kelias onkologinių ligų plitimui daugiau nei 900 Lietuvos moterų.

Nuo šių metų gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa papildyta naujomis paslaugomis – žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimais nustatyto amžiaus moterims. Taigi, 3,3 mln. eurų padaugėjo ir programai skiriamų lėšų. Taip pat puse milijono eurų šiemet padidėjo ir krūties vėžio prevencinės programos finansavimas. Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau PSDF lėšų visų prevencinių programų vykdymui. Šiemet tam suplanuota 30,8 mln. eurų, t. y. 6 mln. eurų daugiau nei pernai.

Ligonių kasos primena, kad pacientėms, kurios nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau nerimauja dėl savo sveikatos, reiktų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.