Ji tęsėsi iki Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos. Minia kauniečių užtvindė Laisvės alėją ir senamiestį.

Tikintieji žygiavo paskui neštą Išgelbėtojo ženklą – Kryžių.

Pirmą kartą tokia procesija Kaune įvyko daugiau nei prieš du dešimtmečius – 2003-iaisiais metais.

Į Kryžiaus kelio procesiją jau 21-ąjį kartą pakvietė Kauno arkivyskupijos kurija.

Pasak Kauno arkivyskupijos kurijos, šįkart eita su Jėzumi, paskui Jo kryžių, gatvėse,14-oje stočių paskelbiant Evangeliją. Maldai stotyse vadovavo Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius.

Kryžių pasikeisdami nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios laiptų iki arkikatedros nešė beveik 30-ies miesto mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, licėjų, kolegijų bendruomenių atstovai – nuo mažesnių mokinukų iki gimnazistų ir mokytojų, skaičiusių mąstymų mintis.

Maždaug 21 val. (22 val. Lietuvos laiku) prasidėjusi deglų nušviesta vakarinė procesija po dvejų metų pertraukos, kurią lėmė COVID-19 pandemija, grįžo į tradicinę vietą Koliziejuje. Per šiemetinę Didžiojo penktadienio, kuriuo minima Jėzaus Kristaus mirtis ant kryžiaus, ceremoniją karui Ukrainoje buvo skirta daug dėmesio.

Popiežius, kuris ne kartą pasmerkė konfliktą Ukrainoje ir ragino per Velykas nutraukti ugnį, meldėsi, kad „priešai paspaustų vienas kitam ranką ir vienas kitam atleistų“.

„Nuginkluok brolio ranką, pakeltą prieš brolį“, – Dievo meldė Pranciškus.

„Gyvenu Romoje daugiau kaip 30 metų, bet šiandien atrodė labai svarbu ateiti“, – naujienų agentūrai AFP sakė 52 metų italų mokytoja Stefania Cutolo (Stefanija Kutolo), chorui repetuojant prieš vakaro ceremoniją.

„Šio vakaro žinia po dvejų metų pertraukos dėl pandemijos yra svarbi dvigubai. Kai į Europą sugrįžta nacionalizmas, privalome veikti“, – pridūrė ji.

„Čia sutinkame visą pasaulį, girdime visas kalbas. Tai nuostabu“, – sakė 71 metų Marie-Agnes Bethouart (Mari Anjes Betuar), atvykusi su vyru ir dviem vaikaičiais.

Minioje tarp žvakių matėsi Ukrainos vėliava.

Tarp žmonių, kuriems buvo patikėta nešti kryžių, buvo visą gyvenimą draugaujančios rusė ir ukrainietė. Šios moterys kryžių nešė vienoje iš 14 Kryžiaus kelio stočių.

Argentinoje gimęs pontifikas užlipo ant pakylos dalyvaujant penkiems kaliniams iš koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio smarkiai nuniokoto Italijos šiaurinio Paduvos miesto ir penkiems Vatikano gydytojams bei slaugytojoms.

Jų dalyvavimu buvo pagerbtos koronaviruso protrūkio, kaip rodo oficialūs duomenys, Italijoje pareikalavusio beveik 19 tūkst. gyvybių, aukos. Pagal aukų skaičių Italija yra labiausiai nuo šios ligos nukentėjusi valstybė.

Nuo 1964 metų įspūdingos Kryžiaus kelio procesijos kasmet būdavo rengiamos įspūdingame Romos Koliziejuje; jose paprastai dalyvaudavo tūkstančiai tikinčiųjų, dvasininkų ir vienuolių.

Tačiau Vatikane ir Italijoje šiuo metu dėl koronaviruso epidemijos įvestas karantinas, tad 83 metų pontifikas savo žinią 1,3 mlrd. pasaulio katalikų siunčia per tiesioginę interneto transliacijas.

Anksčiau Pranciškus sakė, kad medikai ir kunigai, kurie mirė užsikrėtę virusu, rūpindamiesi šią ligą susigriebusiais pacientais, „atidavė savo gyvybes iš meilės, tarsi kariai fronte“.

Manoma, kad Italijoje užsikrėtę naujuoju virusu mirė dešimtys dvasininkų ir mažiausiai 100 gydytojų.