„Mokytis pirmiausia turi būti įdomu, tačiau ne mažiau svarbu – ir patogu bei saugu. Būtent šiems aspektams pastaruoju metu miestas skiria ypatingą dėmesį. KTU inžinerijos licėjaus plėtra ir įkurtuvės Panemunėje – vienas ryškesnių pavyzdžių. Čia esantis mokyklos pastatas ilgus metus buvo paliktas likimo valiai, bet jau nuo šių mokslo metų viskas gerokai pasikeis. Tikime, kad visa licėjaus bendruomenė netruks tai įvertinti“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Ties Vaidoto gatvės 11-uoju numeriu pažymėtu mokyklos pastatu jau įrengtas saugus įvažiavimas su patogiu apsisukimu ir vadinamosiomis „Kiss and ride“ vietomis trumpam sustojimui, greta naujai išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, tvarkoma aplinka, klojami šaligatviai, montuojami apšvietimo stulpai.

Kitoje pastato pusėje iš pagrindų atnaujintas sporto aikštynas su didžiausia 540 kv. m ploto prie mokyklos esančia dirbtinės dangos futbolo aikšte, tribūnomis ir papildomomis erdvėmis lauko treniruokliams, krepšiniui, mini futbolui bei kitoms sporto šakoms.

Kol kas čia dar dirba statybų technika ir specialistai, baigiantys stadiono įrengimo darbus. Iki rugsėjo viską planuojama pilnai pabaigti. Tačiau jau praėjusį savaitgalį čia įvyko pirmosios futbolo varžybos – kasmetine tradicija tapęs susitikimas tarp Panemunės bendruomenės ir iš pramogų pasaulio atstovų sudarytos „Prelegentų“ komandos.

Panemunė pagaliau turės tvarkingą, šiuolaikišką ir patrauklią mokyklą.

Sportui skirta infrastruktūra bus atnaujinta ir vidinėse licėjaus erdvėse. Čia bus sutvarkytos dušų patalpos ir persirengimui skirtos rūbinės prie sporto salės.

„Sparčiai artėjame tikslo link. Panemunė pagaliau turės tvarkingą, šiuolaikišką ir patrauklią mokyklą. Neabejojame, kad KTU inžinerijos licėjus užtikrins ir aukštą mokymo lygį, todėl tai turi tapti stipria ugdymo įstaiga, kuri atitiks vietos bendruomenės lūkesčius“, – pabrėžė vicemerė R. Šnapštienė.

Kitąmet numatyta atlikti kapitalinį pastato remontą su pilna fasado renovacija. Šiai dienai jau patvirtintas techninis projektas, beliko gauti statybos leidimą ir surengti viešųjų pirkimų konkursą rangos darbams. Jei pastarasis įvyks sklandžiai, darbai prasidės 2019-ųjų pradžioje.

Suplanuota pakeisti mokyklos pastato stogą, apšiltinti ir iš pagrindų atnaujinti fasadą, sutvarkyti lietaus nuotekų komunikacijas, renovuoti vidinį mokyklos kiemą. Tuo pačiu remonto darbų turėtų sulaukti ir dalis vidaus patalpų.

Intensyvūs darbai

Kauno švietimo įstaigose šiuo metu karaliauja darbininkai. Vienur remontuojamos klasės, kitur viskas skęsta dulkėse, nes atliekamas kapitalinis remontas.

Kauno miesto mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė sakė, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis (2,45 mln. eurų) jau atnaujinta dešimt Kauno miesto ugdymo įstaigų sporto aikštynų. Naujame aikštyne nuo naujų mokslo metų pradžios galės sportuoti Tado Ivanausko, Šv.Kazimiero, Viktoro Kuprevičiaus ir Milikonių progimnazijų, Palemono, Prezidento Valdo Adamkaus, VDU "Rasos", Rokų ir Kovo 11-osios gimnazijų, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokiniai.

"Stadionų ir sporto aikštynų rekonstrukcijos darbai toliau tęsiami greta dar keturiose Kauno miesto mokyklose (Martyno Mažvydo progimnazijoje, Jono Pauliaus II ir "Vyturio" gimnazijose bei KTU Inžinerijos licėjuje, Vaidoto g. 11). Naujosiose KTU Inžinerijos licėjaus patalpose Panemunėje taip pat remontuojami keli pradinių klasių kabinetai ir tvarkomas įvažiavimas", – vykdomus darbus vardijo R.Šnapštienė.

Šią vasarą renovuojami penkių Kauno gimnazijų fasadai (Senamiesčio, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Maironio universitetinė, Aleksandro Puškino ir "Saulės"). Dalyje Kauno mokyklų remonto darbai persikėlė į vidų.

"Devyniose mokyklose iš pagrindų atnaujinamos virtuvės ir valgyklos, pritaikant švediško stalo aptarnavimo modelį, koks jau veikia Kauno Panemunės pradinėje mokykloje. Nuo rugsėjo savitarną taikyti numatoma Kauno "Paparčio" ir Suzukio pradinėse mokyklose, KTU Vaižganto progimnazijoje, Dainavos ir M.Mažvydo pagrindinėse mokyklose, "Nemuno" bei J.ir P.Vileišių mokyklose-daugiafunkciuose centruose, KTU Inžinerijos licėjuje ir Kauno jaunimo mokykloje.

Romainiuose statoma pradinė mokykla. Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Ypatingos įkurtuvės

Artimiausiu metu planuojama pradėti naujos sporto salės statybas Žaliakalnio progimnazijoje. Ketinama modernizuoti Kauno Jono Jablonskio, KTU Inžinerijos licėjaus ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijų patalpas, skirtas mokiniams ugdyti.

Tai yra pirmoji ir kol kas vienintelė per nepriklausomybės laikotarpį Kaune naujai pastatyta valstybinė mokykla.

Anot R.Šnapštienės, čia šiuolaikiškai įrengtos atviros erdvės bus skirtos saviugdai, kūrybiškumui, bendruomeniškumui ir aktyvesnei neformaliajai mokinių veiklai užtikrinti, taip pat bus įrengtos daugiafunkcės erdvės, skirtos tarpusavyje derinti mokymosi ir poilsio, laisvalaikio užsiėmimus. Tam iš ES fondų planuojama skirti per 1,7 mln. eurų.

Didžiausi šios vasaros darbai vyksta Romainiuose. Čia statoma nauja mokykla, kuri duris atvers jau šį rugsėjį.

"Ypač džiuginantis projektas – naujoji pradinė mokykla Romainiuose (Romainių g. 28). Šis Veršvų gimnazijos filialas duris atvers rugsėjo 1-ąją ir čia mokysis iki 250 vaikų – aštuonios pradinukų klasės ir dvi priešmokyklinio amžiaus grupės. Tai yra pirmoji ir kol kas vienintelė per nepriklausomybės laikotarpį Kaune naujai pastatyta valstybinė mokykla", – itin svarbiu švietimo projektu džiaugėsi mero pavaduotoja.

Naujojoje mokykloje bus įrengtos iš viso aštuonios klasės pradinukams ir dvi grupės priešmokyklinio amžiaus vaikams. Čia pat veiks valgykla, biblioteka, erdvi sporto salė, informacinių technologijų kabinetas.

Už ES pinigus statoma mokykla taps gera investicija į vaikų ugdymą. Šioje mokykloje bus įgyvendinama novatoriško verslumo samprata, plėtojamas praktinis-patirtinis mokymasis, diegiami šiuolaikiški ugdymo metodai taikant išmaniąsias technologijas. Visa tai reiškia, kad greta tradicinių ugdymo metodų numatytos ir papildomos edukacinės veiklos: socialinis ir emocinis ugdymas, kūrybinis konstravimas, verslo simuliacijos mažiesiems ir kiti užsiėmimai.

„Kokybiška ir veiksminga švietimo sistema – vienas iš Kauno miesto strateginių prioritetų. Pastaruoju metu vyksta nemažai permainų, tačiau kiekviena jų turi labai aiškų tikslą – sudaryti palankias sąlygas kokybiškam mokinių ugdymui. Naujoji mokykla savo veiklą pradeda su didelėmis ambicijomis ir inovatyvia metodika. Tikime, kad visa tai pasiteisins ir atlieps kauniečių lūkesčius“, – kiek anksčiau sakė R. Šnapštienė.

Būsimieji mokyklos auklėtiniai galės rinktis ir sau patinkančias popamokines veiklas. Neformalaus ugdymo sąraše numatytos muzikos, dailės, šokių pamokos, robotikos užsiėmimai, mokslinė laboratorija, krepšinio treniruotės ir anglų kalbos pradmenys.

Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad Romainiai – vienas sparčiausiai augančių Kauno rajonų. Maža to, naujajai mokyklai nepriskirta konkreti teritorija, todėl ją lankyti gali vaikai iš viso Kauno miesto bei jo apylinkių, kurios ties šia miesto dalimi taip pat aktyviai plečiasi.

Kauno vicemerė patikino, kad naujos statybos vyksta ir Aleksote. J.Kumpio g. 1 įrengiamas naujas lopšelio-darželio "Dvarelis" pastatas.

KTU Inžinerijos licėjuje tvarkomas pastato fasadas. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Smulkesnis remontas

Kitose Kauno švietimo įstaigose taip pat vyksta remonto darbai. Atnaujinamos klasės, bendrosios erdvės tam, kad rugsėjį mokiniai galėtų sugrįžti į švarias ir jaukias patalpas.

"Pastatai, kaip ir bet kuri miesto infrastruktūra, natūraliai dėvisi, todėl smulkesnių remonto bei tvarkymo darbų reikia bemaž visose švietimo įstaigose. Tai ir tam tikrų vidaus patalpų remontas, aplinkos tvarkymas, pastatų apšiltinimas, inžinerinių sistemų bei sanitarinių mazgų atnaujinimas ir kiti susiję darbai. Jie atliekami nuolat, ne vien per vasaros atostogas.

Kauno miestas pastaruoju metu skiria ypatingą dėmesį ugdymo įstaigoms, kad mokymosi sąlygos bei mokymo procesai tiek darbuotojams, tiek auklėtiniams vyktų kokybiškai ir kuo jaukesnėje aplinkoje", – sakė vicemerė R.Šnapštienė.

Anot jos, būtiniausi darbai bus atlikti iki mokslo metų pradžios, o kiti, kurie netrukdo ugdymo procesui, bus baigti iki metų galo.

Bendra būklė

Miesto vicemerė tikino, kad bendra Kauno švietimo įstaigų pastatų būklė kasmet gerėja. Atlikti įvairūs darbai sukuria jaukesnes erdves.

"Per pastaruosius kelerius metus mokyklų būklė Kauno mieste tapo daug geresnė. Ties dešimtimis mokyklų pernai ir šiemet jau sutvarkyti sporto aikštynai pasitarnauja ne tik šių įstaigų auklėtiniams, bet ir vietos bendruomenėms – įvairaus amžiaus kauniečiai renkasi į stadionus aktyviai praleisti laisvalaikį. Tad net ir vasaros atostogų metu ties mokyklomis netrūksta veiksmo, – pastebėjo pašnekovė. – Remonto darbai mokyklose dažniausiai būna kompleksiniai. Seni pastatai reikalauja atnaujinimų tiek viduje, tiek ir išorėje. Greta apdailos tvarkymo tenka remontuoti ir inžinerinius tinklus."

Šiais metais iš savivaldybės biudžeto ugdymo įstaigų remonto darbams atlikti viso skirta apie 14 mln. eurų. Jau lapkritį bus pradėti planuoti kitų metų darbai.

Panaudos sutartis su Vilkaviškio vyskupijos įsteigta Šv. Mato gimnazija dėl patalpų galioja iki šių metų liepos, vėliau jos pratęsti nebeplanuojama.

Pasak Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, sprendimas dėl patalpų perdavimo iš anksto priimamas siekiant sklandaus ugdymo proceso.

„Čia viskas daroma tam, kad mokykla neturėtų pertraukų ir vaikai kaip ėjo į mokyklą ir galėtų eiti, o būtų per vasarą paruoštas visas stadionas ir apšildytas pastatas ir viduje padaryti remontai“, – posėdyje sakė meras.

Anksčiau dėl sprendimo nebetęsti sutarties su šioje vietoje veikiančia Šv. Mato gimnazija tarybos posėdžių salėje buvo kilusios aršios diskusijos: rajono gyventojų bei mokyklos atstovai pasisakė tiek už, tiek prieš mokyklos išsaugojimą.

Katalikiškos mokyklos šalininkai teigė, kad mokykloje yra teigiama aplinka, vaikai ten gerai jaučiasi, ten priimami net ir tie, kurių rezultatai nėra patys geriausi. Sprendimą čia įkurti inžinerinės pakraipos mokyklą palaikantieji sakė, kad mokyklos rezultatai šiuo metu prasti, todėl yra priversti vaikus vežioti į kituose rajonuose esančias mokyklas.

Savivaldybė žada, kad šioje mokykloje ir toliau galės mokytis visi norintys.

Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjus tapo akredituota gimnazija. Tai pirmoji tokio pobūdžio specializuota gimnazija Lietuvoje.

Akreditaciją vykdžiusi švietimo ir mokslo ministro sudaryta ekspertų komisija nustatė, kad KTU inžinerijos licėjus (KTU IL) pasirengęs įgyvendinti specializuoto ugdymo krypties pradinio, pagrindinio ir vidurinio kartu su inžineriniu ugdymu, programas.

Šias programas praėjusiais metais parengė licėjaus administracijos ir mokytojų komanda, konsultuojant KTU, Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) ir Ugdymo plėtotės centrui. Programos jau įregistruotos į ŠMM programų klasifikatorių.

Ministerijai suteikus akreditaciją, Kauno miesto taryba vasario 12 dieną savo sprendimu patvirtino ir naujuosius KTU IL nuostatus.

Pasak licėjaus direktoriaus Dainiaus Žvirdausko, akreditacija, miesto tarybos pritarimas ir programų įregistravimas leido pilnai įteisinti pirmosios Lietuvoje tokio pobūdžio specializuotos gimnazijos veiklą.

„KTU inžinerijos licėjus prilygsta muzikos, menų bei sporto specializuotų gimnazijų tipui, tačiau pas mus  didelis dėmesys bus skiriamas inžinerijos dalykams, mokinių loginio-matematinio ir erdvinio intelekto tipų lavinimui. Džiugu, kad KTU pirmasis Lietuvoje parėmė iniciatyvą steigtis tokio pobūdžio specializuotai gimnazijai“, – pasakojo D. Žvirdauskas.

Šiuo metu paskaitas licėjaus mokiniams veda KTU mokslininkai, mokiniai lankosi Universiteto ir verslo įmonių laboratorijose. Pasak direktoriaus, licėjaus bendruomenė tiki, kad tai mokinius ne tik geriau parengs, bet ir paskatins rinktis universitetines studijas, susijusias su technologijomis, inžinerija, dizainu, architektūra bei menais.

Visų klasių licėjaus mokiniai turi po vieną savaitinę inžinerijos pamoką, o mokytojai įvairių dalykų pamokose iki 25 proc. gali keisti ugdymo turinį orientuojantis į inžinerijos dalykus. Mokiniai kiekvieną trimestrą atlieka įvairius inžinerijos projektus, vėliau juos gina prieš komisiją. Apytikriai 50 proc. popamokinės licėjaus veiklos susiję su technologijomis ir inžinerija.

Licėjuje nuo 1 klasės vedamas privalomas šachmatų užsiėmimas, nuo 4 klasės organizuojamas privalomas programavimo pagrindų užsiėmimas. 5 -10 klasėse mokiniai be privalomų inžinerijos ir informacinių technologijų užsiėmimų gali lankyti robotikos, elektronikos sistemų, dizaino, medijų, projektavimo, biotechnologijų užsiėmimus.

11-12 klasėse privalomi inžinerijos, projektavimo, bei pasirenkamieji biotechnologijų, gamtamokslinių tyrimų, elektronikos sistemų, medijų, inžinerinio dizaino, animacijos, robotikos ir kiti dalykai.  

„Baigiame diegti elektroninio mokinio pažymėjimo sistema, įrengti informacinių technologijų, inžinerijos, dizaino, medijų, robotikos, biotechnologijų, technologijų daugiafunkciniai centrai. Turime vidinį kiemą su lauko klasėmis ir augalininkystės bandymų lauku. Ateityje norėtume rekonstruoti licėjui priklausančius garažus į modernias dizaino ar kūrybinių industrijų laboratorijas“, – ateities planais dalinosi D. Žvirdauskas.

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus – taip nuo rugsėjo 1 dienos vadinsis Kaune įsikūrusi „Purienų“ vidurinė mokykla. Tai pirmoji tokio tipo švietimo įstaiga Lietuvoje, kurioje mokysis būsimi inžinerijos mokslininkai ir išradėjai.

Gimė bendradarbiaujant

Sprendimą „Purienų“ vidurinei mokyklai suteikti Kauno technologijos universiteto (KTU) vardą universiteto senatas priėmė praėjusių metų rudenį, o licėjaus statusas gegužės pabaigoje patvirtintas ir miesto savivaldybės tarybos.

Kaip sakė KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas, šis vidurinės mokyklos virsmas į licėjų – abiejų švietimo įstaigų ilgamečio bendradarbiavimo rezultatas.

„KTU licėjaus gimimas prasidėjo nuo diskusijų su dabartiniu „Purienų“ mokyklos direktoriumi Dainiumi Žvirdausku apie ugdymo programų tipus mokyklose. Šalyje yra tiek specializuotų socialinio, tiek meninio pobūdžio ugdymo programų, tačiau gamtos mokslų ar technologinio pobūdžio programų nerasime. Nors visi kalba, kad to reikia“, – pasakojo P. Žiliukas.

Pasak jo, mintis sukurti tokią programą sulaukė ir švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio palaikymo, tad buvo pradėtas rengti šios ugdymo programos aprašas.

Abiturientams – jokių lengvatų

„Be abejo, norėjosi ir pavadinimu pabrėžti mokyklos išskirtinumą. Svarstėme, ar tai bus Kauno inžinerijos licėjus, ar KTU inžinerijos licėjus. Nusprendėme pasirinkti pastarąjį variantą – tam pritarė ir miesto savivaldybė“, – sakė prorektorius.

Jis neabejojo, jog netrukus KTU pramintu keliu gali pasekti ir kiti universitetai, bet svarbiausia – vidurinės mokyklos. Jo manymu, panašių mokymo įstaigų atsiradimas gerokai kilsteltų bendrą visos Lietuvos švietimo lygį – atsirastų daugiau motyvuotų moksleivių.

Nors licėjaus pavadinime ir bus KTU vardas, jos steigėja ir toliau išlieka miesto savivaldybė, o finansavimas taip pat bus susietas su įprastu moksleivio krepšeliu.

„KTU yra šio būsimo licėjaus pagalbininkas – mes jiems padėjome rengti mokymo programą, konsultavome, suteiksime galimybę moksleiviams naudotis universiteto laboratorijomis, rengsime bendrus projektus“, – pasakojo P. Žiliukas.

Prorektorius pabrėžė, kad jokių papildomų balų ar lengvatų šios mokyklos abiturientai stodami į KTU negaus. Vienintelis jų netiesioginis pranašumas prieš kitų mokyklų abiturientus – mokymo procese įgytos žinios.

Ugdys būsimuosius mokslininkus

Būsimojo licėjaus vadovo, dabartinės „Purienų“ vidurinės mokyklos direktoriaus D. Žvirdausko teigimu, virsmas licėjumi – procesas, padiktuotas istorijos ir modernių vadybos metodų. Jo teigimu, kažkada „Purienų“ vidurinė mokykla buvo viena iš nedaugelio Kaune, kurią baigę moksleiviai gaudavo vairuotojo pažymėjimą.

„Mokykla jau du metai siekia taikyti bendruomenių vadybos modelį, kur sprendimų galios realiai paskirstytos tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų. Inžinerijos idėja būtent ir kilo diskutuojant su mokslininkais bei mokyklos mokinių tėvais. Peržvelgus JAV ir Vakarų Europos patirtį steigiant inžinerinio pobūdžio mokyklas, tapo aišku, kad ši niša Lietuvoje visiškai tuščia“, – apie licėjaus gimimą pasakojo D. Žvirdauskas.

Jis pabrėžė, kad steigimo proceso metu neįkainojama buvo KTU bei jo vadovų parama.

„Šio universiteto indėlis steigiant licėjų – milžiniškas. Ypač tai pajuto dėstytojai ir vaikai, kurie iš arti jau galėjo pamatyti ne tik KTU laboratorijas, bet ir sudalyvauti ekskursijose įvairiose įmonėse. Vaikui tai yra pati geriausia motyvacija siekti mokslo aukštumų“, – sakė D. Žvirdauskas.

Norinčiųjų lauks atranka

Pasak direktoriaus, licėjus sumažins jauno žmogaus blaškymąsi sprendžiant, kurią studijų programą ateityje rinktis.

Kalbėdamas apie mokyklos perspektyvas, direktorius tvirtino, kad licėjus glaudžiai bendradarbiaus tiek su universitetu, tiek su verslu. Jo teigimu, verslas jau domisi projektine veikla, per kurią prisidėtų prie būsimųjų inžinierių ugdymo.

KTU inžinerijos licėjus savo mokymo pobūdžiu prilygs kitų sričių specializuotoms mokykloms – muzikos, dailės ar sporto. Čia bus priimami moksleiviai nuo pirmos iki dvyliktos klasės.
Šiais metais mokyklos rajone gyvenančių pirmokų priėmimas vykdytas įprasta tvarka, tačiau atvykę iš kitų rajonų vaikai turėjo dalyvauti bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų patikroje. Ateityje ši tvarka galimai bus privaloma visiems norintiems mokytis šiame licėjuje.