Už tokias Energetikos įstatymo pataisas pirmadienį balsavo 98 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 12 Seimo narių.

Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovas Dainius Bražiūnas yra sakęs, kad energetikos sektoriuje yra 1,5–2 tūkst. darbuotojų, kurie neatitinka bendrų kvalifikacijos reikalavimų. Vien bendrovėje „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tokių yra apie 120. 

ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas tuomet pabrėžė, kad rasti pamainą tokiam dideliam skaičiui žmonių yra sunku.

2018 metų birželį Seimas numatė aukštesnius išsilavinimo reikalavimus energetikos objektus, įrenginius įrengiantiems ir eksploatuojantiems inžinerinių kategorijų darbuotojams. Jiems buvo numatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis įgyti kvalifikaciją – jis baigiasi šių metų pabaigoje.

Migracijos departamentas skelbia, kad tik apie 3 proc. – 6,2 tūkst. – užsieniečių Lietuvoje dirba aukštos kvalifikacijos darbą.

„Tai reiškia, kad mūsų mokestinė sistema yra visiškai nepalanki aukštą pridėtinę vertę kuriantiems žmonėms“, – antradienį LRT radijui sakė R. Šimašius.

Jo teigimu, dėl tos pačios priežasties Lietuvos piliečiai išvyksta dirbti į užsienį: „Ir, tiesą sakant, turime bėdą didesnę: mūsų, Lietuvos piliečiai kai pradeda uždirbti labai daug, tai prasideda „Sodros“ lubos ir visi kiti dalykai ir jie pradeda išvažiuoti į kitas šalis (...) tam, kad galėtų mokėti mažiau mokesčių“.

R. Šimašius taip pat teigė, kad daug žemos kvalifikacijos užsieniečių į Lietuvą atvyksta, nes vietos gyventojai nenori dirbti mažai apmokamų darbų.

„Mes, kaip visuomenė, tampame turtingesni, o tai reiškia, kad vis mažiau mūsų piliečių nori dirbti mažai apmokamus darbus – o juos kažkas turi dirbti, kviečiami dirbti atvykėliai“, – kalbėjo R. Šimašius.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, iš jų daugiau nei 145 tūkst. yra Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, per 16 tūkst. – Rusijos, po maždaug 4,1 tūkst. Kirgizijos bei Uzbekistano piliečių.

Beveik pusė visų Lietuvoje esančių užsieniečių atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas. Dažniausiai tai yra  tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės sektorių darbuotojai.

Oficiali statistika

Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2, 810 mln. nuolatinių gyventojų – 37,8 tūkst. (arba 1,3 proc.) mažiau nei 2017 m. pradžioje. Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst.

Vien pernai iš Lietuvos išvyko 57,2 tūkst. gyventojų, 6,9 tūkst. (13,8 proc.) daugiau nei 2016 m. Šalį paliko 30 tūkst. vyrų ir 27,2 tūkst. moterų. Kas antras emigrantas buvo 20–29 metų amžiaus.

2017 m. 27,9 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo, ir 9,9 tūkst. daugiau žmonių mirė, nei gimė kūdikių (2016 m. – atitinkamai 30,2 tūkst. ir 10,5 tūkst.). Pernai Lietuvoje gimė 29,6 tūkst. kūdikių, arba 1 tūkst. kūdikių (3,3 proc.) mažiau nei 2016 m., mirė 39,5 tūkst. žmonių, arba 1,6 tūkst. (4 proc.) mažiau nei 2016 m.

Nepalankus santykis

Skaičiuojama, kad maždaug 72 proc. emigrantų yra 15–44 metų amžiaus asmenys. Būtent darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimas gali sukelti rimtų problemų – prastėja gimstamumo rodikliai, sensta visuomenė, pradeda trūkti darbo jėgos, tad vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.

Tik apie 1,5 proc. emigrantų sudaro 65 metų ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus gyventojų Lietuvoje – apie 19 proc.

Remiantis "Sodros" duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo 1,3 mln. dirbančiųjų samdomą darbą, iš jų apie 190 tūkst. dirbo biudžetinėse įstaigose. Praėjusių metų lapkritį šalyje iš viso buvo 591,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, 504 tūkst. mokinių ir studentų.

Žvelgia optimistiškai

Tiesa, vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys į ateitį žvelgia optimistiškai.

"Nors atsiliekame nuo daugelio turtingų Europos šalių pagal atlyginimų dydį, tačiau, atsižvelgus į uždarbį ir perkamąją galią, Lietuvos gyventojų situacija – geresnė nei kada nors anksčiau. Be to, išvykę iš Lietuvos žmonės ilgainiui pasveria ir komforto sąlygas – įvertina tai, kad Lietuvoje jie gyvens sau artimoje aplinkoje, šalia giminių ar draugų (tai ypač svarbu auginantiesiems vaikus), pigiau įsigis arba išsinuomos būstą", – aiškino jis.

G.Surplys tikina, kad net ir mažuose Lietuvos miesteliuose, iš kurių emigruoja daugiausiai gyventojų, situacija ateityje turėtų pagerėti.

"Per artimiausius metus bent dešimtadalyje mažų savivaldybių kursis naujos įmonės, dėl to atsiras gerai apmokamų darbo vietų. Nuo liepos bus skiriamos lengvatinės būsto paskolos jaunoms šeimoms. Gražėja mūsų miestai ir miesteliai. Tikimės, kad tai yra esminės sąlygos, leisiančios daugiau Lietuvos piliečių parvilioti namo", – pridūrė jis.

Dabartiniai jaunuoliai yra tie, kurie gimė pereinamuoju laikotarpiu po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, o tam laikui buvo būdingas mažas gimstamumas.

"Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad prie mažėjančios emigracijos prisideda ir sezoniškumas bei vis mažiau išvykstančių jaunų žmonių. Tiesa, ekonomisto teigimu, dar sunku pasakyti, ar šiemet Lietuvos migracijos lygis bus teigiamas.

"20–25 metų amžiaus gyventojų Lietuvoje mažėja jau kelerius metus. Vis dėlto tas mažėjimas pasiekė savotišką lygumą, nors ir nedidelę. Dabartiniai jaunuoliai yra tie, kurie gimė pereinamuoju laikotarpiu po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, o tam laikui buvo būdingas mažas gimstamumas. Žmonės tuomet nežinojo, kas jų laukia, buvo didelė pajamų nelygybė, užtai tų žmonių ir nedaug. Į Lietuvą dažniausiai grįžta vyresni žmonės, dažniausiai po studijų, jau padirbėję. Tai todėl šiais metais tie emigracijos skaičiai nebus tokie blogi. Pernai gruodžio mėnesį buvo teigiamas balansas, toks turėtų būti ir sausį, galbūt ir vasarį", – prognozavo Ž.Mauricas.

15–29 metų amžiaus gyventojų didžiausias emigracijos lygis fiksuotas 2010 m., kai Lietuvą paliko 38,6 tūkst. jaunuolių, o grįžo tik 2,1 tūkst. 2016 m. emigravusių jaunuolių skaičius siekė 20,6 tūkst., o 7,5 tūkst. jų grįžo į Lietuvą. Iš viso iš šalies 2016 m. emigravo 50,3 tūkst. asmenų, o grįžo 20,2 tūkst. Emigravę jaunuoliai sudarė maždaug du penktadalius, t.y. beveik 41 proc. visų emigravusių gyventojų.

Ž.Mauricas pridūrė, kad Lietuvoje yra pastebimas ir emigracijos sezoniškumas: gyventojai išvažiuoja daugiausiai gegužę–birželį ir rugpjūtį–rugsėjį.

"Keista, tačiau mažai žmonių emigruoja žiemą. Daugiau imigruoja. Daugiausia išvažiuoja mažesnės kvalifikacijos žmonės, neturintys didelių poreikių užsienyje", – teigė jis.

Atsiveš imigrantų

Šalį paliekant jauniems ir darbingo amžiaus žmonėms, Lietuva susiduria su rimta problema – kvalifikuotų darbininkų trūkumu. Nors dėl to mažėja ir bendras nedarbo lygis.

Darbo biržos duomenimis, 2017 m. teritorinėse darbo biržose įsiregistravo 79,8 tūkst. 16–29 metų amžiaus asmenų (31,7 proc. visų bedarbių), o prieš metus tokių buvo 82,5 tūkst. 2017 m. buvo įdarbinta 43 tūkst. jaunuolių (53,9 proc. visų registruotų). Vidutinis metinis 16–29 metų bedarbių skaičius nuo 2015 m. iki 2017 m. sumažėjo nuo 28,5 tūkst. iki 22,3 tūkst.

Darbo rinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Maksvytis pažymėjo, kad jaunimo nedarbo rodiklio mažėjimą lemia ne tik emigracija, bet ir sparčiai gerėjanti ekonominė padėtis, laisvų darbo vietų skaičiaus augimas, taip pat įgyvendinamos priemonės ir programos jaunimo užimtumui didinti. Teigiamo efekto tikimasi dėl įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso.

Kita vertus, kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema – opi; verslas jau kuris laikas skundžiasi, esą Lietuvoje darbo jėgos ištekliai beveik išsemti.

Tusčias darbo vietas pradėjo užimti imigrantai iš Rytų, ypač ukrainiečiai. Pernai darbo vizos arba leidimai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu suteikti iš viso 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. buvo Ukrainos piliečiai.

Viceministras G.Surplys pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Lenkija yra atvėrusi savo darbo rinką maždaug milijonui ukrainiečių.

"Darbuotojų iš trečiųjų šalių antplūdį patiria ir kitos Europos šalys. Gyvename laisvo asmenų judėjimo sąlygomis, o šiuo metu susiduriame su padėtimi, kai norinčiam plėstis verslui trūksta darbuotojų. Jeigu verslas neauga, negali atsirasti naujų darbo vietų ir kilti atlyginimai. Turime įsileisti užsieniečių, kurie prisidėtų prie verslo augimo. Metų pradžioje paskelbėme patvirtinto įmonių sąrašo iniciatyvą, kuri leidžia didelę pridėtinę vertę šalyje kuriančioms įmonėms po papildomos patikros įsivežti tiek darbuotojų, kiek joms reikia. Sutarėme su verslu, kad ši bandomoji iniciatyva veiks pusę metų. Po to įvertinsime, ar verslas patenkina savo darbuotojų poreikius, ar nepradeda trūkti darbo Lietuvos piliečiams", – pastebėjo G.Surplys.

Reikės taupyti?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorės Astos Aranauskienės teigimu, 2016 m. vieno senjoro gaunamoms išmokoms (senatvės pensijoms, netekto darbingumo ar valstybinėms pensijoms) būtinas lėšas sunešdavo apie pusantro dirbančiojo. Ateityje šis santykis gali mažėti.

"Vadovaujantis preliminariomis Europos Komisijos prognozėmis, kurios yra grįstos Eurostato ilgalaikėmis projekcijomis, (...) 2040–2060 m. šis santykis turėtų siekti šiek tiek mažiau nei 1:1. Kitaip tariant, vienam pensininkui išlaikyti įmokas suneš vienas dirbantysis. Be abejo, pensijų sistemai tai reikš finansinio tvarumo iššūkį, mat kuo labiau mažės dirbančiųjų skaičius, tuo mažiau sistema bus pajėgi mokėti išmokas ar juolab jas didinti", – nuogąstavo A.Aranauskienė.

Jos manymu, situaciją galėtų pataisyti augantis darbo našumas, kuris atsvertų darbo jėgos mažėjimą ir būtų surenkama pakankamai įmokų išmokoms finansuoti. Galbūt mažės ir emigracijos mastai bei padidės imigracija – taip daugėtų dirbančiųjų ir mokančiųjų įmokas.

Už įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 25 parlamentarai. Numatyta, kad pataisos įsigalioja nuo rugsėjo.

VRM pataisos sudaro galimybę į Lietuvą atvykti trečiųjų šalių piliečiams, kurie perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai, specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes.

Pakeitimai padaryti dėl Europos Sąjungos direktyvos, kurią perkelti Lietuva jau vėluoja. Anot Vyriausybės, direktyvos dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki praėjusių metų lapkričio 29 dienos.

Įstatyme įtvirtintas naujas pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje. Į Lietuvoje įsteigtą priimančiąją įmonę užsienietis iš trečiosios šalies galės būti perkeltas kaip vadovas, specialistas ar darbuotojas – stažuotojas, jeigu atitiks reikalavimus dėl kvalifikacijos ir profesinės patirties.

Darbuotojo – stažuotojo atveju bus taikomi reikalavimai dėl aukštojo universitetinio išsilavinimo ir stažuotės programos, toks asmuo turės būti tam tikrą laikotarpį išdirbęs siunčiančioje užsienio valstybėje įsteigtoje įmonėje.

Aštriausios diskusijos parlamente aptariant pataisas kilo dėl termino, per kurį įmonės perkeliamam užsieniečiui turėtų būti pateikiamas atsakymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Dalis parlamentarų siūlė nustatyti mėnesio terminą argumentuodami šalies ekonominio konkurencingumo užtikrinimu, kita grupė reikalavo dviejų mėnesių termino, kad Valstybės saugumo departamentas turėtų pakankamai laiko užsieniečių patikrinimui.

Pritarta dviejų mėnesių terminui, kaip ir siūlė pagrindinis Užsienio reikalų komitetas.

„Mes puikiai turime suprasti, kad turime būti konkurencingi regione ir negalime nagrinėti prašymų iki begalybės, šitas sprendimas yra subalansuotas, tiek saugumo, tiek patrauklumo požiūriu“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tuo tarpu tvirtino, kad tokie terminai neadekvatūs, kai sprendžiama dėl leidimų Ukrainos ar Baltarusijos piliečiams.

„Ultra radikaliems oponentams, kurie apskritai nenori čia matyti užsieniečių, aš pasakysiu – jei mes sunkiname įsidarbinimo, atvykimo į Lietuvą sąlygas mus gerai pažįstantiems ukrainiečiams ar ir baltarusiams, su kuriais galime susikalbėti, turime bendrą istorinę praeitį, tiems ultra radikaliems aš pasakau – ignoruodami šituos, mes per Europos Komisijos siūlymus susilauksime padidintų kvotų, bes tos kvotos kalba ne apie Ukrainos ar Baltarusijos piliečius“, – sakė liberalas.

Kaip pažymi VRM, Valstybės saugumo departamento duomenimis, praktikoje daugėja užsienio įmonių filialų, steigiamų neketinant vykdyti jokios veiklos, o tik siekiant užsieniečiui gauti leidimą gyventi, todėl nustatyti tam tikrus saugiklius. Pavyzdžiui, jei darbuotojus priimanti įmonė nepraneštų įgaliotoms institucijoms apie sąlygų, kurios taikomos užsieniečio perkėlimui, pasikeitimą ar perkeliamo užsieniečio darbo įmonėje pradžią, tai jai užtrauks nuo 140 iki 600 eurų baudą.

Taip pat pataisomis nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai galės būti apgyvendinami ne tik centre Pabradėje. Pasak VRM, taip norima pasirengti situacijoms, jei prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje viršytų valstybės galimybes juos apgyvendinti tam skirtame Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.

Įkurti padalinį, kuriame būtų aptarnaujami tik aukštos kvalifikacijos užsieniečiai, valdžią ne kartą ragino didžiuosius investuotojus vienijanti asociacija „Investors' Forum“, kitos verslo organizacijos, investicijų į Lietuvą siekianti pritraukti VšĮ „Investuok Lietuvoje“.

Migracijos departamento duomenimis, 2016 metais užsieniečiai verslininkai sudarė 17 proc., o aukštos kvalifikacijos darbuotojai - 1 proc. visų gyventi į Lietuvą atvykusių užsieniečių.

Anot Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko Audronio Ažubalio, komitetas nusprendė atsisakyti prieš dvejus metus įvestos prievolės įdarbinti tris darbuotojus. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimais taip pat numatyta, jog užsienio piliečių steigiamose įmonėse turėtų dirbti bent vienas ES ar Europos ekonominės bendrijos pilietis, o mėnesinis atlyginimas sudarytų ne mažiau nei du vidutinius atlyginimus (1513 eurų nesumokėjus mokesčių). Teikdama projektą Seimui, Vyriausybė buvo numačiusi šią kartelę nuleisti iki 1,5 vidutinio atlyginimo.

„Manau, kad šiuo atveju Lietuva, pagal liberalias nuostatas, galima sakyti, ir toliau pirmaus tarp kitų valstybių, na, o mūsų priežiūros institucijoms reikės ir toliau labai rimtai dirbti ir žiūrėti, kad ir šitie palengvinimai nebūtų suvokiami iškreiptai ar nebūtų bandoma juos apeiti“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė A.Ažubalis.

Anot komiteto pirmininko Benedikto Juodkos, didžiausios diskusijos tobulinant projektą Seime kilo būtent dėl atlyginimų kartelės užsieniečių steigiamose įmonėse nustatymo, nes kai kuriems politikams kilo abejonių, ar atvykusių darbuotojų šeimos nariai nesinaudos sveikatos apsauga ir kitomis teikiamomis privilegijomis niekur nedirbdami.

„Buvo siūloma, kad arba išvis nieko, arba palikti pusę minimalaus atlyginimo. Mes nepritarėme tam grynai dėl to, kaip ir argumentavo kolega, kad vis dėlto reikėtų galvoti ir apie valstybei naštą“, – kalbėjo jis.

Tobulinant projektą taip pat numatyta prievolė, kad užsienio pilietis, norintis įsikurti ir dirbti Lietuvoje turi investuoti į steigiamą įmonę 28 tūkst. eurų, pusė jų turėtų būtų asmeninės lėšos. Tuo metu užsienietis, kuriantis startuolį, t. y. įmonę, susijusią su naujomis technologijomis ar kitomis Lietuvos ūkiui reikšmingomis naujovėmis, galėtų ne tik greičiau gauti laikinąjį leidimą gyventi, tačiau ir atsivežti savo šeimą. Ar steigiama įmonė atitinka startuolio savoką, vertintų speciali Ūkio ministerijos komisija. Gavusieji tokius leidimus privalėtų įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, o to nepadarius, leidimas būtų panaikintas.

Šeimą atsivežti galėtų ir įmonių, kurių metinė apyvarta viršija ar yra lygi 0,5 mln. eurų, vadovai, nesantys įmonių akcininkais, taip pat ir minėti smulkūs verslininkai, į įmonę investavę 28 tūkst. eurų. Be to, dvejus metus tokiam užsieniečiui nebūtų taikomi papildomi reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus, minimalaus įstatinio kapitalo.

Anot pataisas pristačiusių politikų ir verslo atstovų, net didžiųjų kompanijų, pavyzdžiui, „Barclays“, „Philip Morris“ ar kitų įmonių vadovai negalėjo teisiškai apsigyventi su šeima, kad jos nariams būtų skirti laikini leidimai gyventi, procedūros dėl laikinojo įdarbinimo trunka iki trijų mėnesių.

Saugikliai, pasak komiteto atstovų, reikalingi siekiant išvengti ankstesnės praktikos, kai užsienio piliečiai steigdavo fiktyvias įmones, leidusias gauti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje ir toliau keliauti į patrauklesnes darbo užmokesčio požiūriu ES šalis.

Užsienio investuotojus vienijančio „Investuotojų forumo“ direktorė Rūta Skyrienė sveikino pataisas, vildamasi, kad Seimo nariai jas priims.

Anot jos, pataisose kalbama apie aukštos kvalifikacijos žmones, kurie gaus „gal ir tris ar penkis vidutinius atlyginimus“. Ji taip pat svarstė, kad kvalifikuoti atvykėliai greičiausiai naudosis ne valstybės garantuojamomis, o privačiomis sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugomis.

„Trūksta darbuotojų kai kuriose srityse, ypač IT specialistų, apskritai kvalifikuotų, o tai stabdo verslo plėtrą. Tai reiškia, kad negausime kažkokios dalies mokesčių (...). Kuo daugiau tokių teigiamų poslinkių, tuo geriau mes konkuruosime“, – aiškino R.Skyrienė.

Informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka tvirtino palaikantis ir nuostatą, kad net aukštojo mokslo diplomo neturintys, tačiau ilgiau nei penkerius metus informacinių technologijų srityje dirbantys užsieniečiai galėtų gauti laikinąjį leidimą gyventi kaip aukštos kvalifikacijos specialistai.

„Tai svarbu mūsų šalies IT sektoriui, kuriame daugiau nei 40 proc. specialistų neturi aukštojo mokslo diplomo“, – sakė jis.

Anot jo, projekto nuostatos dėl atlyginimų kartelės yra visiškai pagrįstos, nes 1,5-2 tūkst. eurų mėnesio alga Lietuvoje „nėra kažkoks siurprizas“ patyrusiam informacinių technologijų specialistų.

Šiuos teisės aktų pakeitimus Seimas turėtų svarstyti antradienį.

„Jei Seimas tam pritars, tai bus tam tikra paspirtis Lietuvai tapti atvykstančių talentų mini centru, regioniniu centru. Nes palyginti su Latvija ar Lenkija, ten apribojimai ar taikomos normos yra gerokai griežtesnės“, – kalbėjo A.Ažubalis.

Nors kvalifikuotų specialistų trūksta nuolat, mūsų politikai bijo trečiųjų šalių piliečius įsileisti į Lietuvą, įsitikinusi asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovė Rūta Skyrienė.

„Sykiu labai keistai kartais susiklosto situacija, ir kai kas atvyksta labai lengvai. Tiesiog žado netekau, kai perskaičiau, kad žinomas Rusijos nusikaltėlis gavo leidimą gyventi [Lietuvoje] vos per kelias dienas, kai kvalifikuotam specialistui reikia laukti tris mėnesius“, – stebisi R. Skyrienė.

Protai pabėga iš ES

Ar esame pasirengę priimti kvalifikuotus trečiųjų šalių piliečius – šį klausimą kelia Europos Parlamentas (EP), kuris siekia, kad minėtiems piliečiams Europos Sąjunga (ES) taptų patrauklesnė gyvenimo ir darbo vieta.

Dabar svarstoma direktyva, skirta palengvinti trečiųjų šalių gyventojams galimybes studijuoti, atlikti mokslinius tyrimus ir stažuotes bei savanoriauti Bendrijos valstybėse. Ši tema aptariama antradienį EP Informacijos biuro rengiamoje diskusijoje Vilniuje.

Šio biuro vadovė Daiva Jakaitė sako, kad pirmiausia direktyva susijusi su siekiu turėti kuo daugiau kvalifikuotų specialistų ES tam, kad būtų paskatintas ES ekonomikos augimas ir sustiprintas konkurencingumas.

„Kaip žinia, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) moksliniams tyrimams išleidžia maždaug 0,8 proc. daugiau negu ES, skaičiuojant nuo bendrojo nacionalinio produkto (BNP), o Japonija – net 1,5 proc. Ir iš tikrųjų – protai nuteka ten. O ES dar turi ir labai skirtingas biurokratines procedūras įvairiose valstybėse narėse. Yra siekis jas suvienodinti, palengvinti, kad šalia kitų keturių laisvių dar būtų ir vadinamoji inovacijų ir proto judėjimo laisvė ES“, – dėsto EP Informacijos biuro vadovė.

Jos žiniomis, direktyvoje pirmiausia buvo pasiūlyta, kad tiems žmonėms, kurie mokėsi ES aukštosiose mokyklose pagal įvairias stipendijų programas, būtų suteikiama daugiau galimybių ieškoti darbo arba kurti savo verslą ES.

„Kaip siūlė Europos Komisija (EK) – 12 mėnesių, EP pasiūlė 18 mėnesių ieškoti darbo arba kurti savo verslą. Šiuo metu valstybėse narėse labai skirtingos situacijos – kai kur – mėnuo, kai kur – du, kai kur – trys. Bet juk puikiai žinome, kad surasti kvalifikuotą darbą, kai įdarbinimo procedūra kartais užtrunka ir pusmetį, per tokį laiką yra neįmanoma. Ir, esant tokioms sąlygoms, tie protai tiesiog pabėga iš ES“, – apgailestauja D. Jakaitė.

ES mėlynoji kortelė nelabai veikia

Savo ruožtu asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovė R. Skyrienė pažymi, kad kvalifikuotų specialistų reikia nuolat. Ji primena, kad ES turi puikų instrumentą jiems pritraukti, t. y. ES mėlynąją kortelę – leidimą teisėtai apsigyventi ir dirbti ES valstybės narės teritorijoje bei persikelti į kitą valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Tačiau, R. Skyrienės nuomone, šis instrumentas mūsų šalyje dar neveikia puikiai.

„Lietuvoje [...] 2013 metais ja pasinaudojo tik 63 kvalifikuoti darbuotojai. Tai rodo, kad tas instrumentas dar nelabai veikia, ir mes vis dar bandome sudaryti sunkesnes kliūtis pasinaudoti mėlynąja kortele ar apskritai lengviau įsileisti kvalifikuotus žmones, padarome sunkesnes sąlygas, negu numatyta ES direktyvose“, – kalba R. Skyrienė.

Asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovės manymu, svarbiausia keisti ne įstatymus, o požiūrį. Esą mūsų politikai tiesiog bijo kvalifikuotų specialistų iš svetur.

„Mūsų politikai yra išsigandę įsileisti daugiau žmonių, leisti jiems atvykti. Sykiu labai keistai kartais susiklosto situacija, ir kai kas atvyksta labai lengvai. Tiesiog žado netekau, kai perskaičiau, kad žinomas Rusijos nusikaltėlis gavo leidimą gyventi vos per kelias dienas, kai kvalifikuotam specialistui reikia laukti tris mėnesius“, – stebisi R. Skyrienė.

Naujosios direktyvos priėmimas, pasak EP Informacijos biuro vadovės D. Jakaitės, veikiausiai dar užtruks. Esą skirtingų nuomonių esama ir ES valstybėse, ir tarp ES institucijų.

„Lietuvoje prisėsime prie bendro stalo tiek su valstybės institucijomis, tiek su aukštosiomis mokyklomis, tiek su verslo asociacijos atstovais ir bandysime dar kartą pasižiūrėti, kokios tos baimės, ar jos pagrįstos“, – sako D. Jakaitė. Ji mano, kad, jei esama konkrečių kliūčių, galbūt galima rasti sprendimų, kurie užtikrintų ir valstybės saugumą, ir protų pritraukimą.