Už nuopelnus kultūrai ir menui apdovanota pianistė Muza Rubackytė-Golay, už iniciatyvas, keičiančias miesto veidą, Šv. Kristoforo statulėlė įteikta Dainai Urbonavičienei, už verslo nuopelnus miestui apdovanotas Ignas Staškevičius, už nuopelnus sveikatos apsaugai įvertinta prof. dr. Nijolė Drazdienė, VšĮ „Architektūros fondo“ direktorė Sandra Šlepikaitė įvertinta už Vilniaus architektūros sklaidą. Už tradicijų ir bendruomeniškumo puoselėjimą apdovanotas lenkų dainų ir šokių ansamblis „Wilia“.Už nuopelnus muzikai apdovanota dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Už nuopelnus sportui apdovanota Airinė Palšytė. Už socialinę ir pilietinę veiklą Šv. Kristoforo statulėlė įteikta Pauliui Skruibiui. Už nuopelnus mokslui apdovanota Vilniaus universiteto studentų komanda „iGEM“.
Kaip Eltai sakė mero patarėja Ieva Pakarklytė, siūlant kandidatą į garbingą apdovanojimą, vilniečių buvo prašoma paminėti reikšmingus jo nuopelnus 2017 metais Vilniaus miestui ir miestiečiams, trumpai ir konkrečiai pristatyti patį kandidatą, nurodyti nominaciją ir objektyviai įvardinti, kodėl būtent šis kandidatas yra vertas Šv. Kristoforo statulėlės.
„Didžiausia konkurencija, jei galima taip sakyti, buvo kultūros srityje. Mums tikrai buvo sunku išrinkti žmogų, vertesnį už kitus Šv. Kristoforo apdovanojimo šioje srityje“, - sakė apdovanojimų Šv. Kristoforo statulėlėmis komiteto narė.
Kaip ir ankstesniais metais, apdovanojimai buvo teikiami mokslo, verslo, kultūros, meno, švietimo, sporto, teisėsaugos, architektūros, labdaringos veiklos, sveikatos apsaugos, medicinos, Vilniaus įvaizdžio formavimo, turizmo plėtros srityse. Gyventojai galėjo ir patys įvardyti jų siūlomo kandidato nominaciją.
Apdovanojimų Šv. Kristoforo statulėlėmis komitetas, kurį sudaro iškilūs įvairių profesijų atstovai, susipažinę su visų apdovanojimams pateiktų kandidatų darbais ir nuopelnais, išrinko dešimt, kurie per metus labiausiai nusipelnė Vilniui ir vilniečiams.
ELTA primena, kad šv. Kristoforas Vilniaus globėju vėl buvo paskelbtas po nepriklausomybės atkūrimo. Įvairiose srityse miestui nusipelnę vilniečiai Šv. Kristoforo statulėlėmis kasmet apdovanojami nuo 1998-ųjų, per Vilniaus gimtadienį, kuris minimas sausio 25 dieną.
Manoma, 3-iame amžiuje gyvenęs Šv. Kristoforas laikomas keliautojų, sodininkų, knygrišių, jūrininkų, tiltininkų ir keltininkų globėju, šventai atlikęs kasdienes savo pareigas - nešiojęs per upę žmones (ir patį Kristų), ištvėręs žiaurius kankinimus ir miręs baisia mirtimi.
Legenda byloja, kad jis buvęs labai aukštas, gyvenęs prie upės ir ant pečių per ją nešiojęs keleivius. Vienąsyk mažas berniukas paprašęs perkelti į kitą krantą. Benešant vaikas pasidaręs toks sunkus, kad Kristoforas išsigando, kad abu paskęs. Berniukas pasisakė esąs Kristus ir nešąs savo rankose viso pasaulio sunkumus.
Paprastai šis šventasis vaizduojamas brendantis vandeniu, pasirėmęs lazda, ant pečių nešantis vaikelį Jėzų, kuris viena ranka laimina, kitoje laiko žemės rutulį. Būtent taip jis pavaizduotas ir Vilniaus miesto herbe, kuris Lietuvos sostinei buvo suteiktas 1330 m.
Katalikai tiki, kad šv. Kristoforo užtarimas apsaugo nuo nelaimių įvairiose kelionėse, o namus - nuo stichinių nelaimių: griaustinių, uraganų, žemės drebėjimų, staigios mirties. Dauguma lakūnų ir vairuotojų segėjo ženkliukus su jo atvaizdu, melsdavosi jam, kad apsaugotų nuo nelaimių ir netikėtos mirties.
