Pasak prezidentės patarėjo vidaus politikai Mindaugo Lingės, D. Grybauskaitė tikrai neturėjo tokios informacijos, kokia dabar yra paviešintoje Valstybės saugumo departamento ataskaitoje.

„Jeigu įsivaizduojama, kad prezidentė skaitė kažkokias pažymas, kokios dabar yra išviešinamos, tai to tikrai nebuvo. Prezidentė, be abejo, yra pagal poreikį informuojama, ir tos informavimo formos būna įvairios. Kokia dalimi informuoti šalies vadovus - sprendžia pačios tarnybos“, - „Žinių radijui“ aiškino M. Lingė ir pridūrė, kad Prezidentės žinojimas turi būti toks, kad jis negalėtų pakenkti vykdomiems tyrimams.

„Lietuvos rytas“ paviešino, kad D. Grybauskaitės ir E. Masiulio susirašinėjimą elektroniniu paštu, kur šalies vadovė nurodo tuometiniam liberalų lyderiui pasakyti „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, kad šis patrauktų „savo skaliką“, žurnalistą Tomą Dapkų.

„Lietuvos ryto“ teigimu, E. Masiulis 2015 metais susitikime su D. Mockumi ir koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu pasakė, kad Prezidentė nepatenkinta, jog „MG Baltic“ kišasi į generalinio prokuroro skyrimo procedūrą. Į tai D. Mockus atsakė, kad įvyko nesusipratimas.

„Labai apgailestauju, kad mano bendravimą kai kas nori priimti arba parduoti kaip kažkokio užtarimo arba vadinamojo „stogo“ gavimą. Visada viešai sakiau, kad neliečiamų neturi būti, teisėsauga, kai tik atėjau, buvo informuota, kad jeigu jaučia ar mato, ar įtaria ką nors nusižengiant įstatymams, jokių išimčių būti negali“, – interviu Žinių radijui sakė D. Grybauskaitė.

Antradienį transliuotame interviu prezidentė aiškino, kad per rinkimus ją palaikė ne tik liberalai, bet ir konservatoriai, kitos politinės jėgos.

„Jokių išimčių niekam daryti tikrai negalima, netgi tiems, kurie mane rėmė rinkimų metu, ypač dar pirmos kadencijos metu, kai buvo galima tai daryti. Jokių pažadų ar vadinamųjų „stogų“ nedalinau, ir tai dar viena gera pamoka – vien atsistojus šalia manęs, nusifotografavus manyti, kad tai yra garantija ir kad galima daryti kažką negero, tikrai taip nėra ir niekada nebuvo“, – teigė D. Grybauskaitė.

Jokių pažadų ar vadinamųjų „stogų“ nedalinau, ir tai dar viena gera pamoka – vien atsistojus šalia manęs, nusifotografavus manyti, kad tai yra garantija ir kad galima daryti kažką negero, tikrai taip nėra ir niekada nebuvo.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ balandžio pabaigoje paskelbė elektroninius laiškus E. Masiuliui iš prezidentei priskiriamo elektroninio pašto, juose aptariamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, E. Masiuliui siūloma perduoti LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“, turint mintyje žurnalistą Tomą Dapkų.

Praėjusią savaitę paviešintame Valstybės saugumo departamento rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teigiama, kad žurnalistas T. Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

Prezidentė D. Grybauskaitė, dienraščiui „Lietuvos rytas“ paviešinus laiškus, patvirtino susirašinėjusi su politinės korupcijos byloje įtariamu buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu, tačiau sakė negalinti patvirtinti publikuotų laiškų autentiškumo.

„Lietuvos rytas“ skelbė paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo su E. Masiuliu per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt 2014–2016 metais.

„Manau, nebereikia ten nieko tirti. Nematau jokių priežasčių kažkokiai teisinei atsakomybei, ir manau, kad istorija iš esmės baigta, reikia koncentruotis į svarbiausius mūsų valstybei reikalus“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

Susipažinti su dalimi politinės korupcijos tyrimo medžiagos, prezidentės ir E. Masiulio laiškais, kiek jie susiję su generalinio prokuroro skyrimo aplinkybėmis, nusprendė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

„Priėmėme sprendimą pradėti parlamentinės kontrolės veiksmus, kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašant mums leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo epizodais“, – BNS trečiadienį sakė TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Manau, nebereikia ten nieko tirti. Nematau jokių priežasčių kažkokiai teisinei atsakomybei, ir manau, kad istorija iš esmės baigta, reikia koncentruotis į svarbiausius mūsų valstybei reikalus.

Anot jos, komitetas nori susipažinti su kelerių metų senumo prezidentės D. Grybauskaitės ir E. Masiulio elektroniniu susirašinėjimu.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ balandžio pabaigoje paskelbė elektroninius laiškus, kuriuose E. Masiuliui iš prezidentei priskiriamo elektroninio pašto aptariamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, E. Masiuliui siūloma perduoti LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“, turint mintyje žurnalistą Tomą Dapkų.

Pirmadienį paviešintame Valstybės saugumo departamento rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teigiama, kad žurnalistas T. Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

„2015 metų gruodžio 15 dieną prezidentė rašė laišką dėl generalinio prokuroro kandidatūros E. Masiuliui, tada buvo kitas epizodas, kad 16 dieną jau tarnybos fiksavo E. Masiulio ir (buvusio „MG Baltic“ viceprezidento – BNS) R. Kurlianskio pokalbį, ir vėlgi publikacijoje buvo nurodyta, kad galimai vyko R. Kurlianskio pokalbiai su Seimo nariais apie generalinio prokuroro kandidatūrą“, – komisijos tyrimo objektą nurodė A. Širinskienė.

Prezidentė D. Grybauskaitė, dienraščiui „Lietuvos rytas“ paviešinus laiškus, patvirtino susirašinėjusi su politinės korupcijos byloje įtariamu buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu, tačiau sakė negalinti patvirtinti publikuotų laiškų autentiškumo.

„Lietuvos rytas“ skelbė paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo su E. Masiuliu per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt 2014–2016 metais.

Šalies vadovė pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą, bet atmetė versiją, jog per E. Masiulį prokuroro kandidatūras derino su „MG Baltic“.

„Daryti dar vieną tyrimo komisiją ir vėl įsukti dabar jau praktiškai vos ne visas valdžios šakas į tokią spiralę valstybei nėra labai naudinga“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

„Bet aš sakau šiuo momentu nuomonę, kaip bus vėliau, kokios dar aplinkybės paaiškės, ir Seimo nariai ir komitetai gali priimti ir kitokį sprendimą“, – sakė S. Skvernelis.

Apie parlamentinio tyrimo galimybę užsiminė kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai.

Prezidentės susirašinėjimo ištraukas paskelbė laikraštis „Lietuvos rytas“.

Daugiausia diskusijų sulaukė ištrauka iš 2015 metų gruodžio mėnesio laiško, kai D. Grybauskaitė E. Masiuliui rašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

D. Grybauskaitė LRT  televizijai sakė, jog tuo metu turėjo „pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą kišasi ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis“, ir tokia žinutė „galėjo būti nusiųsta, kad žinau, ką kas daro“.

„Turinys tai aiškiai yra negeras, sakyčiau toks, labai nekorektiški ten netgi kai kurie išsireiškimai. O ar tie laiškai yra prezidentės, tai taip, reikėtų, kad pati prezidentė ir atsakytų“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas.

„Žmonės rinko prezidentę, ne patarėjus ir vis tiktai gal kalbėti šiuo atveju galėtų ir norėti pati prezidentė“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkas komentavo praėjusį savaitgalį laikraščio „Lietuvos rytas“ paskelbtą D. Grybauskaitės susirašinėjimą su buvusiu liberalų vedliu 2014–2016 metais.

Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas.

D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

„Lietuvos ryto“ paskelbtus laiškus pirmadienį komentavo šalies vadovės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.

Laiške prieš 2016 metų Seimo rinkimus D. Grybauskaitė rašė, kad būsimas premjeras Saulius Skvernelis „jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“. Ji paragino E. Masiulį įkalbėti tuomet valdžioje buvusius socialdemokratus, kad S. Skvernelis „neturėtų užimti ministro posto, jei pereina į nekoalicinę partiją.“

Prezidentė skandalo įkarštyje dėl vadinamojo juodojo viceministrų sąrašo paragino E. Masiulį naudotis jos konfliktu su tuometine socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe.

B. Markauskas pasielgė teisingai, bet pavėluotai

Seimo pirmininkas mano, kad atsistatydindamas iš žemės ūkio ministrų Bronius Markauskas žengė ryžtingą žingsnį, bet galėjo tai padaryti anksčiau.

„Ministras priėmė labai ryžtingą sprendimą, pats nusprendė ir, sakiau, tai yra gerbtinas poelgis ir pavyzdys kitiems. Tik, aišku, jeigu jis būtų tai padaręs dviem ar trimis savaitėmis anksčiau, tai nebūtų taip ilgai ta tema „voliojama“ (...) Išvada, kad jeigu jau galvojame, kad rezultatas bus toks, tai nereikia jo nukelti turbūt tolyn“, – Žinių radijui sakė Viktoras Pranckietis.

Parlamento vadovas taip pat viliasi, kad prezidentė ir Vyriausybė sieks konstruktyvaus bendradarbiavimo.

„Jo (konstruktyvaus dialogo – BNS) gal reikėtų siekti ir kasdieniniu mūsų veikimu. Manau, kad turime priimti sprendimus ir tie sprendimai yra reikalingi Lietuvai, tai negalime vien asmeninėmis ambicijomis gyventi, o turime spręsti. Turime pasitraukti nuo ambicijų ir spręsti dalykus“, – sakė V. Pranckietis.

Kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių sulaukęs B. Markauskas iš ministro pareigų trauktis apsisprendė praėjusią savaitę. Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad ministerijai B. Markauskas vadovaus iki birželio 1-osios, siekiant sklandžiai užbaigti darbus.

B. Markauskas kritikos sulaukė naujienų portalui 15min.lt paskelbus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas. B. Markauskas teigė turėjęs žodinius savininkų sutikimus. Ministrą atsistatydinti paragino prezidentė Dalia Grybauskaitė.