„Tai istorinis momentas mūsų bendradarbiavime“, – sakė U. von der Leyen bendrame pranešime spaudai su Naujosios Zelandijos ministre pirmininke Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) ir pridūrė, kad susitarimas buvo pasiektas po „sunkių derybų“.

J. Ardern pasidžiaugė, kad tai yra „dar vienas istorinis tvirtos dviejų artimai susijusių bendraminčių draugų partnerystės etapas“.

Naujasis susitarimas suartins labai skirtingo dydžio ekonomikas: Naujojoje Zelandijoje gyvena vos 5 mln. žmonių, o ES – 450 milijonų.

ES teigė, kad susitarimu bus panaikinti visi jos eksporto į Naująją Zelandiją muitai ir atvertos rinkos tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip finansinės paslaugos, telekomunikacijos, jūrų transportas ir pristatymo paslaugos.

Abi pusės pabrėžė aplinkosaugos klausimus, nes kai kuriuose Europos kampeliuose nerimaujama, kad prekybos susitarimai kelia grėsmę klimato kaitos tikslams ir darbuotojų teisių užtikrinimui.

„Šiame laisvosios prekybos susitarime numatyti plataus užmojo rezultatai srityse, susijusiose su Paryžiaus susitarimu, veiksmais dėl klimato kaitos, darbo teisėmis, lyčių lygybe ir žalingomis žuvininkystės subsidijomis“, – žurnalistams po paskutinio derybų raundo Briuselyje sakė Naujosios Zelandijos prekybos ministras Damienas O'Connoras (Damjenas O'Konoras).

Tuo metu Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis sutartį pavadino „moderniausiu ES prekybos susitarimu“, kurio „pagrindas – bendros vertybės ir tvarumas“.

Susitarimui su Naująja Zelandija, kuris bus teisiškai užbaigtas per ateinančius mėnesius, dar turės pritarti bloko valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Susitarimas su Naująja Zelandija suteiks paguodos Europos šalims, kurios vis labiau nusivilia, kad nepavyksta užmegzti naujų prekybos ryšių su tarptautiniais partneriais.

Pastaraisiais metais ES sunkiai sekėsi užsitikrinti visų 27 valstybių narių ir Europos Parlamento paramą prekybos susitarimams su partneriais visame pasaulyje, kurie jau seniai yra Europos Komisijos prioritetas.

Prekybos susitarimų pagrįstumu abejojančių šalių priešakyje buvo Prancūzija. Šalies ūkininkai išreiškė susirūpinimą, kad susitarimas su Velingtonu nesąžiningai atvers jų rinką importui iš Naujosios Zelandijos.

Išgąsdinta itin protekcionistinio Jungtinių Valstijų posūkio valdant buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) bei Kinijos nenoro atverti savo ekonomiką, ES perėjo prie labiau gynybinės prekybos politikos.

Tai inicijavo Prancūzija, kuri šiuo metu šešis mėnesius pirmininkauja ES, paprašydama laikytis atsargesnio požiūrio į prekybos susitarimus, ypač į susitarimą su Pietų Amerikos prekybos bloku MERCOSUR, kuris jau galutinai suderintas, bet kol kas nėra ratifikuotas.

Čekija ir Švedija, kurios ruošiasi pirmininkavimui, siekia, kad būtų grįžta prie liberalesnės prekybos pozicijos, kurios esmė – laisvosios prekybos susitarimai.

„Nesant laisvo žmonių judėjimo, žinoma, negali būti ir laisvo prekių, paslaugų bei kapitalo judėjimo“, – sakė ji per spaudos konferenciją Kroatijoje, ką tik pradėjusioje pirmininkauti Bendrijai pagal rotacijos principą.

Toks pareiškimas yra dar vienas įspėjimas Londonui, kad jam galimai teks apriboti savo ambicijas siekiant susitarti dėl būsimų santykių su Briuseliu, kai JK šio mėnesio pabaigoje išstos iš bloko.

Abi šalys turės pasiekti susitarimą per pereinamąjį laikotarpį, kuris tęsis iki šių metų pabaigos.

Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) atkakliai tvirtina, kad nesieks pratęsti šio laikotarpio. Per pirmadienį surengtą U. von der Leyen vizitą Londone, kur ji susitiko su JK lyderiu, EK vadovė pabrėžė, jog ribotas derybų laikas reiškia, kad bet koks pasiektas sandoris taip pat bus riboto pobūdžio.

Nors per derybas prekybos klausimams bus skiriama pagrindinis dėmesys, jų metu taip pat bus tariamasi dėl saugumo, energetikos, žuvininkystės ir transporto politikos.

Dauningo gatvė leido suprasti, kad Jungtinei Karalystei būtų priimtinas dalinis prekybos susitarimas.

B. Johnsono vyriausybė sako norinti panaikinti judėjimo laisvę, kuri leisdavo ES piliečiams gyventi Britanijoje, o britams – lengvai persikelti į bloko valstybės nares.

U. von der Leyen nurodė, kad šiemet laukia „intensyvios kelių mėnesių trukmės“ derybos su Londonu.

„Būsime labai ambicingi, labai atsidavę; darysime viską, ką tik galime“, – pareiškė ji, bet perspėjo, kad šiam procesui „labai trūksta laiko“.

„Mums svarbu, kad JK apsispręstų, kokio glaudumo santykių su Europos Sąjunga ji norėtų“, – pažymėjo EK pirmininkė.

Pasak jos, jei Britanija norėtų gauti prieigą prie ES bendrosios rinkos, „žinoma, yra išankstinė sąlyga: jai tektų pripažinti priežiūros principus ar taisykles“.

„Norime tvirtos ir geros partnerystės (su britais), – sakė U. von der Leyen. – Jie yra mūsų draugai, jie yra mūsų kaimynai; turime daug bendrų vertybių, daug bendros patirties.“

E. Macronas pabrėžė poreikį kalbėti apie globalizacijos sukeliamus disbalansus, kurie vis dažniau pasireiškia didėjančiais turtiniais skirtumais ir skaitmeninimo iššūkiais. Jis sakė, kad tokie disbalansai sukelia baimę ir pasaulį verčia imtis savisaugos veiksmų.

Prezidentas sakė, kad Prancūzija netiki „vienašališkumu, muitais ir taisyklių nepaisymu“ ir siekia dirbti su kitomis šalimis, jog būtų „pakeista prekybos tvarka, kuri atspindėtų pasaulio tikrovę“.

„Prekybos kare nėra laimėtojų“, – pabrėžė E. Macronas.

„Didelių šalių prekybos įtampa jau pakenkė pasaulio ekonomikai, žalą galima jausti visame pasaulyje, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas. – Tikimės, kad galime sudaryti sandorį įtampos mažinimui, paisydami visų šalių interesų, pradedant nuo ES“.

E. Macronas šiuo metu su verslo delegacija lankosi Šanchajuje, norėdami Pekinui parodyti, kad europiečiai yra vieningi derybose su Kinija.

E. Macronas sakė, kad Prancūzija iš Kinijos norėtų sulaukti daugiau atvirumo jų ekonomikoje, ypač žemės ūkio sektoriuje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pakartojo ankstesnius savo pažadus, kad „Kinija pasauliui dar plačiau atvers duris“.

Po 17 metų sudėtingų derybų Afrikos Sąjunga paskelbė apie susitarimo dėl Afrikos kontinentinės laisvosios prekybos zonos (AfCFTA) „įgyvendinimo etapo“ pradžią.

Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkas Moussa Faki (Musa Fakis) tai pavadino „istoriniu“ momentu.

„Išsipildo sena svajonė, tėvai įkūrėjai gali didžiuotis“, – pareiškė jis ir pridūrė, jog AfCFTA sukurs „puikiausią prekybos zoną visame pasaulyje“.

Afrikos Sąjungos pareigūnai pranešė, jog pradedamos įgyvendinti penkios AfCFTA „veiklos priemonės“.

Valstybės sutiko laikytis bendrų „kilmės taisyklių, stebėti netarifines kliūtis ir jas šalinti, naudotis suvienodinta skaitmeninių mokėjimų sistema ir Afrikos prekybos stebėsenos sistema“, paskelbė Sąjungos komisija.

Sekmadienio ryte prie susitarimo prisijungė Nigerija ir Beninas. Iš 55 Afrikos Sąjungos valstybių narių prie jo dar nėra prisijungusi tik Eritrėja, nors ši šalis jau paskelbė ketinanti svarstyti tokią galimybę.

Susitarimas buvo įteisintas balandžio pabaigoje, kai buvo įvykdyta sąlyga, jog įgyvendinti susitarimą bus galima tik tuo atveju, jeigu jį ratifikuos mažiausiai 22 šalys.

Zona pradės veikti nuo 2020 metų liepos 1 dienos, kad šalys turėtų laiko prisitaikyti prie sutartų pokyčių.

Be to, pagal AfCFTA dauguma šalių turės per penkerius metus apkarpyti muitus 90 proc., kad žemyne sumažintų kliūtis prekybai.

Šalys, įtrauktos į Jungtinių Tautų mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašą, tam turės 10 metų, o dar šešios šalys, įskaitant Nigerį ir Malavį, – bent 15 metų.

Afrikos Sąjungos komisijos skaičiavimais, įgyvendinant susitarimą, Afrikos vidaus prekybos apyvarta iki 2022 metų padidės 60 procentų.

Šiuo metu Afrikos šalių tarpusavio prekybai tenka tik maždaug 16 proc. jų bendros prekybos prekėmis ir paslaugomis apyvartos.

Įsigaliojus sutarčiai, nelieka beveik jokių muitų produktams abiejose ekonominėse erdvėse. Europos Komisijos skaičiavimu, tai leis ES eksportuotojams kasmet sutaupyti milijardą eurų. Briuselis, be to, tikisi ženklaus eksporto padidėjimo.

Pagal ES ir Japonijos susitarimą, bus panaikinti 10 proc. ES muitų tarifai japoniškiems automobiliams ir 3 proc. tarifai automobilių dalims. Savo ruožtu Japonija panaikins 30 proc. tarifą ES sūriui ir 15 proc. tarifą europietiškam vynui bei leis ES įmonėms dalyvauti viešuosiuose Japonijos pirkimuose. Pagal susitarimą abiejų pusių įmonės galės lengviau prieiti prie finansinių paslaugų, telekomunikacijų, internetinės prekybos ir transporto rinkų.

Susitarimą sveikina ūkio ir pramonės organizacijos. Tuo tarpu globalizacijos kritikai, žalieji ir kairieji politikai vis įspėja, kad nauja laisvoji ekonominė zona nuleis aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos standartus.

Toliau nerimstant prekybos įtampai, ES nori išnaudoti 12-ąjį Azijos ir Europą susitikimą (ASEM) palaikymo laisvosios prekybos sistemai stiprinimui, taip pat kovos prieš klimato kaitą konsolidavimui.

Į dviejų dienų trukmės susitikimą Briuselyje atvyko daugiau nei 50 aukštų pareigūnų iš Europos ir Azijos valstybių, įskaitant Kinijos, Japonijos ir Rusijos premjerus.

Prognozuojama, kad lyderiai išreikš savo paramą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), kuri, pasak D. Trumpo, yra nesąžininga Jungtinėms Valstijoms.

Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) atmetė idėją, kad prekybos sutartyse egzistuoja nugalėtojai ir pralaimėtojai.

„Viršūnių susitikimas rodo, kad valstybės iš Europos ir Azijos, kurios nori taisyklėmis grįstos pasaulio prekybos, susirinko čia įsipareigoti daugiašalei sistemai ir tai yra svarbus signalas“, – žurnalistams sakė A. Merkel.

„Aš tikiu, kad galime aiškiai pasakyti, kad pasaulio esmė yra kurti situacijas, kuriose laimi visi“, – tęsė kanclerė.

Šio susitikimo užkulisiuose ES penktadienį pasirašys prekybos sutartį su Singapūru. Briuselis tikisi, kad ši sutartis bus aiškus ir tvirtas atkirtis augančiam protekcionizmui Jungtinėse Valstijose.

Viršūnių susitikimo metu Europos ir Azijos lyderiai taip pat aptars Korėjos pusiasalio ir Irano branduolinės sutarties problemas.

Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados sutartimi (angl. USMCA) atnaujinama ir pakeičiama prieš beveik 25 metus sudaryta Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (angl. NAFTA), kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra pavadinęs katastrofiška ir pažadėjo nutraukti.

Peržiūrėjus NAFTA, „mūsų regione bus užtikrintos laisvesnės rinkos, sąžiningesnė prekyba ir patikimas ekonomikos augimas“, nurodoma bendrame JAV prekybos atstovo Roberto Lighthizerio (Roberto Laithaizerio) ir Kanados užsienio reikalų ministrės Chrystia Freeland (Kristijos Friland) pareiškime.

Po daugiau kaip metus trukusių derybų ir šešių savaičių intensyvių pokalbių vyriausybės sugebėjo išspręsti savo nesutarimus ir abi šalys padarė tam tikrų nuolaidų, tačiau jos abi naująją sutartį pavadino geru sandoriu savo piliečiams 500 mln. gyventojų turinčiame regione, kurio valstybių tarpusavio prekybos apyvarta siekia apie 1 trln. JAV dolerių per metus.

Į naująją sutartį bus pirmą kartą įtrauktos finansinių paslaugų ir skaitmeninės ekonomikos sritys.

Kanada labiau atvers savo pieno rinką JAV gamintojams, o Vašingtonas, kaip reikalavo Otava, sutiko nekeisti nuostatų dėl ginčų sprendimo.

Taigi dabar šalys galės pasirašyti sutartį iki Meksikos prezidento Enrique Pena Nieto (Enrikės Penja Njeto) kadencijos pabaigos gruodžio 1 dieną, o būtent dėl šio termino pastaruoju metu buvo taip skubama pasiekti susitarimą.

Pagal JAV įstatymus Baltieji Rūmai prekybos sutarties tekstą Kongresui privalo pateikti likus 60 dienų iki jos pasirašymo ir pareigūnai vos spėjo tai padaryti iki vidurnakčio.

Principas „duoti ir gauti“

Jungtinės Valstijos ir Meksika susitarimą dėl naujosios NAFTA pasiekė dar rugpjūčio pabaigoje ir nuo to laiko Otavos derybininkai nuolat vykdavo derybų į Vašingtoną. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje pareigūnai įspėjo, kad laikas deryboms baigiasi.

D. Trumpas pasiskundė dėl Kanados pareigūnų elgesio ir pareiškė, jog atsisakė susitikimo su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau (Džastinu Triudo), nors Kanados vyriausybės vadovo biuras pranešė, kad nebuvo planuota jokio susitikimo.

Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas pareiškė, kad galutinis peržiūrėtas dokumentas yra „fantastiška sutartis“, ir ją pavadino „dideliu Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados laimėjimu“.

Be pokyčių, susijusių su Kanados pieno ir pieno produktų rinka, naujojoje sutartyje, pasak pareigūnų, numatytos geresnės darbininkų apsaugos priemonės ir griežtesnės aplinkos apsaugos taisyklės. Be to, į prekybos santykius įtraukta skaitmeninės ekonomikos sritis ir numatytos „revoliucinės“ intelektinės nuosavybės apsaugos priemonės.

Į naująją sutartį taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią „manipuliavimui“ prekybos taisyklėmis, įskaitant susijusiąsias su valiutos kursais. Numatytos ir kontrolės priemonės, skirtos ne sutarties šalims, bandančioms pasinaudoti rinka, kurioje netaikoma muitų.

Nors naujoji sutartis, į kurią įtrauktos ir peržiūrėtos nuostatos dėl itin svarbaus automobilių gamybos sektoriaus, turėtų apsaugoti Meksiką ir Kanadą nuo 25 proc. muito, kurį D. Trumpas grasina įvesti importuojamiems automobiliams, muitų importuojamam plienui ir aliuminiui klausimas tebėra neišspręstas. Pasak pareigūnų, jį „atskirai“ sprendžia Prekybos departamentas.

A. Merkel ir Li Keqiangas per susitikimą Didžiojoje liaudies salėje Pekine pademonstravo bendrą poziciją dėl Irano ir laisvosios prekybos: klausimais, kuriuos pastaruoju metu smarkiai paveikė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimai.

Li Keqiangas perspėjo, kad susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos nutraukimas „padarys poveikį ne tik Iranui, bet ir neigiamai paveiks (galimybes) taikiomis derybomis išspręsti kitus itin svarbius tarptautinius klausimus“.

Šiaurės Korėjos pavadinimo jis nepaminėjo, bet analitikai yra perspėję, kad D. Trumpo pasitraukimas iš susitarimo su Iranu sumažino Vašingtono derybinį patikimumą prieš kitą mėnesį planuojamą jo susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu).

Vokietijos lyderė taip pat perspėjo dėl D. Trumpo sprendimo ekonominio poveikio Europai.

JAV prezidento sprendimas grąžinti sankcijas Teheranui, priimtas nepaisant sąjungininkių prašymų išsaugoti susitarimą, gali smogti Europos kompanijoms, kurios nuo susitarimo pasirašymo 2015 metais turi verslo reikalų su Iranu.

Jei Europos firmos, bijodamos JAV sankcijų, pasitrauktų iš Irano ar apribotų veiklą šioje šalyje, „atsirastų galimybė kitų šalių verslui užimti vietą ir vaidinti didesnį vaidmenį“, sakė A. Merkel.

Tuo tarpu Li Keqiangas atmetė mintį, kad Irano krizė sudarė sąlygas Kinijos valiutos internacionalizacijai, pasigirdus spėlionėms, kad naftos ateities sandorių juaniais paklausa didės.

„Juanio internacionalizacija yra ilgalaikis procesas, glaudžiai susijęs su Kinijos ekonomikos plėtra“, – sakė premjeras.

Prekybos klausimu A. Merkel sveikino Kinijos žingsnius mažinti automobilių importo tarifus ir leisti užsienio automobilių gamintojams turėti didžiausią akcijų paketą bendrose su kinų partneriais įmonėse.

Kanclerė akcentavo Berlyno reikalavimą, kad Pekinas sumažintų kliūtis užsienio investicijoms, ir sakė, kad abi šalys pasirašys supratimo memorandumą, kuriuo pasiūlys abipuses galimybes autonominiams automobiliams patekti į viena kitos rinkas.

„Kinija ir Vokietija eina daugiašališkumo ir laisvosios prekybos skatinimo keliu“, – sakė A. Merkel, kurią atlydėjo 18 vokiečių pramonininkų delegacija.

Li Keqiangas užsiminė, kad per dvišalį susitikimą, kuris liepos mėnesį įvyks Pekine, galėtų būti pasirašytas daug metų rengiamas Kinijos ir ES investicijų susitarimas.

„Kinijos durys (investicijoms) bus dar labiau atvertos“, – sakė Li Keqiangas.

Tikėtasi, kad A. Merkel aptars klausimą dėl Nobelio taikos premijos laureato Liu Xiaobo (Liu Siaobo) našlės Liu Xia (Liu Sia), kuri jau beveik metus po vyro mirties be jokių kaltinimų laikoma namų arešto sąlygomis. Politiniu kaliniu laikytas Liu Xiaobo mirė 2017 metų liepos 13 dieną nuo vėžio.

„Radome dialogo mechanizmą, kur gali būti keliami sunkūs klausimai“, – sakė A. Merkel.

Vėliau ketvirtadienį ji susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

Kalbėdama Pasaulio ekonomikos forume Th. May išskyrė tris trūkumus. Ji pažymėjo, kad reikia tesėti įsipareigojimus dėl plieno, kad paramos donorės turi siekti pasirinktų tikslų ir kad Pasaulinė prekybos organizacija (PPO) turėtų sparčiau plėtoti paslaugų ir elektroninės komercijos standartus, jog pasaulio ekonomikoje nebūtų atsiliekama reaguojant į pokyčius.

Po šios kalbos Th. May turėtų susitikti su į Davosą atvykusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Nors forumo dienotvarkėje nėra „Brexit“ temos, Th. May mėgins sugrąžinti santykius su D. Trumpu į ankstesnę vagą po neseniai buvusio kivirčo dėl D. Trumpo palankaus atsiliepimo tviteryje apie britų kraštutinius dešiniuosius. D.Trumpas neseniai atidėjo planuotą vizitą į naujosios JAV ambasados atidarymą Londone.

Th. May ir ir iš ES pasitraukusi Didžioji Britanija linkusi būti „pasauline advokate“ laisvosios prekybos srityje.

Prekybos susitarimą, kuris, pasak ES, yra didžiausias jos istorijoje, vis dar turi pasirašyti ir ratifikuoti abi susitarimo šalys.

„Džiaugiamės, jog užbaigtos derybos dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šinzo Abė) Briuselyje paskelbtame bendrame pranešime.

Šiuo susitarimu ES tikisi gauti prieigą prie vienos turtingiausių pasaulyje rinkų, o Japonija tikisi suteikti postūmį ekonomikai, kurios augimas neįsibėgėja jau daugiau kaip dešimtmetį.

Japonija taip pat tikisi pasinaudoti šia galimybe susitarti dėl laisvosios prekybos, kuri atsivėrė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sausį sužlugdė 12 valstybių Ramiojo vandenyno partnerystės (TPP) sutartį.

J. C. Junckeris ir S. Abė pažymėjo, kad susitarimas yra „strategiškai svarbus“ ir jo vertė nėra vien ekonominė.

„Ji pasauliui aiškiai parodo, jog ES ir Japonija yra pasiryžusios siekti, kad pasaulio ekonomika ir toliau veiktų remdamasi laisvomis, atviromis ir sąžiningomis rinkomis bei aiškiomis ir skaidriomis taisyklėmis, kad būtų visapusiškai laikomasi mūsų vertybių ir jos būtų stiprinamos ir būtų kovojama su protekcionizmo pagunda“, – nurodoma bendrame pranešime.

„Tai iš esmės yra didžiausias prekybos susitarimas, dėl kurio Europos Sąjunga yra susiderėjusi savo istorijoje“, – pažymėjo už prekybą atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom).

2016 metais ES sudarė didelį prekybos susitarimą su Kanada, tuo tarpu ES ir JAV derybos dėl prekybos įstrigo.

ES ir Japonijos pranešime taip pat pažymima, kad, užbaigus derybas, dabar atveriamas kelias pasirašyti susitarimą, jį ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti.