2014 m. statytas 39 m ilgio laivas yra 11,74 mln. eurų vertės. Laivas draudžiamas nuo jo korpuso, variklių ir įrangos nuostolių, jo sunaikinimo ir praradimo, taip pat nuostolių, kurie kiltų dėl karo, streiko, terorizmo.

Mokslinės įrangos vertė 1,8 mln. eurų. Laive yra 20 pavadinimų skirtingų mokslinių įrenginių – įvairūs sonarai, filmavimo kameros, gaudyklės, akustiniai matuokliai, echolotai, sensoriai, pozicionavimo sistemos ir kita.

Uoste atlyginimai didesni

Pagrindinis Klaipėdos universiteto šūkis yra „Universitetas – tavo žinių uostas“. Kaip teigė Klaipėdos universiteto Vadybos katedros vedėjas Rimantas Stašys šiam šūkyje aiškiai išreikštą mokslo ir praktinė Klaipėdos pusė susieta su uostu.

Nors emigracija veikia Lietuvą visose srityse, vienintelis Vilniaus universitetas jos tarsi nejaučia. Jo studentų dalis nuo 16 proc. Lietuvos švietimo rinkos išaugo iki 18 proc. Klaipėdos universitetas išlaiko maždaug stabilią 5,2 proc. dalį. Tai atitinka Lietuvos universitetų vidurkį.

Kai Lietuvoje jau prabilta apie kai kurių aukštųjų mokyklų naikinimą ar jungimą apie Klaipėdos universitetą to nekalbama. Tai yra išskirtinė Lietuvos aukštoji mokykla, kur nemaža dalis studijų susieta su uostu ir jūriniu verslu.

„Klaipėdos universitetą baigę techninių specialybių absolventai yra ypač paklausūs. Ypač geras socialinių ir technologinių specialybių absolventų įsidarbinimas. Kiek sunkiau rasti darbą baigusiems meno studijas“, - pastebėjo R.Stašys.

Jo teigimu, po vienerių metų technologinius mokslus baigusių absolventų atlyginimų vidurkis Lietuvoje yra 585 eurai, kai Klaipėdoje jis – 724 eurai. Čia įtakos turi Klaipėdos uostas, kur atlyginimai yra gerokai didesni nei kitur Lietuvoje.

Neatsitiktinai Klaipėdos universitete vienos paklausiausių yra jūrinės studijos – laivavedybos, jūrų uosto vadybos, jūrų technologijų ir inžinerijos. Tikimasi, kad populiarios bus ir tik šiemet pradėtos dėstyti naujos specialybės – suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerijos, logistikos.

Gilinasi į uosto problemas

R.Stašys džiaugėsi, kad vien universitetas kuria jūrinių studijų programas. Aktyviai įsitraukia ir uosto bendrovės, jų vadovai, specialistai, kurie perduoda studentams savo žinias. Universitetas stengiasi įtraukti į studijų procesą kaip galima daugiau uosto profesionalų, kad jauniems žmonėms perduotų savo žinias ir patirtį. Nuolat Klaipėdos universiteto veikloje aktyvus yra „Centrinio Klaipėdos terminalo“ vadovas Benediktas Petrauskas.

„Surinkau 12 didžiausių uosto ir laivybos verslo bendrovių, kur Klaipėdos universiteto studentai nuolat atlieka praktiką. Neretai iš praktikos vietų rašomi ir baigiamieji absolventų darbai“, - pastebėjo R.Stašys.

Studentai analizuoja ir teikia pasiūlymus kaip uosto bendrovėse gerinti tarpusavio komunikaciją, klientų aptarnavimą, personalo valdymą, vertinimą, motyvacines priemones. Netgi gilinamasi į bendrovių darbo apmokėjimo, energetikos valdymo, kokybės vadybos ir kitas problemas.

Studentai neretai pateikia įdomius ir uosto kompanijoms naudingus pasiūlymus. R.Stašys norėtų, kad su uosto kompanijų veikla daugiau būtų susieta doktorinių darbų. Tam tikras proveržis jau buvo 2015 metais, kai pateikti darbai susiję su vadybos gerinimu konkrečioje Klaipėdos uosto bendrovėje, oro taršos mažinimu iš laivų, Baltijos jūros pakrantės ekologija ir aplinkotyra, Lietuvos jūrinio sektoriaus ekonominiu vertinimu.

Praktinė mokslo nauda uostui

Tarp Klaipėdos universiteto ir uosto, o taip pat jūrinio verslo vyksta nuolatinis dialogas, atliekami konkretūs moksliniai tyrimai. Mokslo ir jūrinio verslo bendradarbiavimas daro didelę įtaką vystant Klaipėdos uostą, tvarkant Lietuvos krantus ir jūros zoną. Klaipėdos universitetas ypač tampriai bendradarbiauja su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, atliekami netgi bendri projektai.

„Klaipėdos universiteto mokslininkai turi licencijas ir patirtį dirbant su aplinkai jautriomis, visuomenės sveikatos požiūriu svarbiomis uosto ir pajūrio zonos aplinkosaugos problemomis“, - teigė Klaipėdos universiteto laivybos ir ekspedicijų tyrimo laboratorijos vedėjas Nerijus Blažauskas.

Jo teigimu, iš esmės Klaipėdos universiteto reikšmė jūrinėje srityje pasikeitė po to, kai į vandenį buvo nuleistas mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Pereitai prie realios mokslinės jūrinio verslo analitikos. Turėdamas tokį laivą su puikia įranga Klaipėdos universitetas gali atlikti ne tik Lietuvos pakrantės, Klaipėdos uosto, bet ir tarptautinius tyrimus. Seisminiai, geologiniai, biologinės įvairovės, užterštų gruntų, sąnašų modeliavimas ir kiti tyrimai, rizikų vertinimai uoste ir pajūryje – visa tai šiandien jau prieinama Klaipėdos universitetui. Ir tai sudaro naujas prielaidas po atliktų tyrimų kokybiškiau vystytis Klaipėdos uostui.

Šiandien Klaipėdos universitetas dirba ne tik prie Klaipėdos uosto plėtros projektų, atlieka nuolatinius monitoringus, bet ir vykdo Šventosios uosto dampingo rajonų parinkimo, tarptautinius balastinių vandenų projektus. Klaipėdos uostininkai jau išgirdo mokslininkų pasiūlymus, kaip Baltijos jūroje galėtų būti statomi vėjo jėgainių parkai, kaip Klaipėdos uostas galėtų taptų tokių jėgainių statybos aprūpinimo uostu.

Dar vienas svarbus žingsnis bus žengtas 2018 metais, kai bus baigtas statyti Klaipėdos universiteto mokslinių laboratorijų centras.

Komentaras

Benediktas Petrauskas:

Esu buvęs pirmosios Klaipėdos universiteto tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas. Taip pat nuo 1998 iki 2012 metų dėsčiau socialinių mokslų fakultete įvairias disciplinas susijusias su uosto įmonių valdymu. Šiais mokslo metais esu pakviestas dėstyti Uosto veiklos vadybą. Man smagu bendrauti su jaunais žmonėmis, universiteto studentais, kurie domisi Klaipėdos uostu, jūriniu kompleksu, Lietuvos susisiekimo sistema. Jauni žmonės žingeidūs, netgi man, turinčiam didžiulę jūrinės veiklos praktiką, tenka ruoštis paskaitoms, kad galėčiau kuo geriau perteikti teorines ir praktines žinias. Klaipėdos universiteto jūriškėjimo procesus žinau ir matau iš vidaus. Džiugu, kad Klaipėdos universitetas tapo jūriniam verslui naudinga ir reikalinga specialistų rengimo ir jūrinio mokslo vieta. Klaipėda būdama Lietuvoje išskirtiniu jūriniu miestu tuo pat metu puoselėja ir jūrines mokslines tradicijas. Mano supratimu, realus Klaipėdos universiteto jūriškėjimo procesas prasidėjo užmezgus nuolatinius ryšius su jūrinio komplekso bendrovėmis, įsteigus Jūrinio mokslo slėnį, arčiau universiteto pritraukus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, pasistačius jūrinių tyrimų laivą „Mintis“, pradėjus vykdyti įvairius tarptautinius projektus. Klaipėdos universitetas įsteigtas specifiniame ekonominiu, kultūriniu ir geopolitiniu požiūriais Lietuvos pajūrio areale, vieninteliame šalies uostamiestyje. Lietuvai čia atsiveria didelės perspektyvos palaikyti ryšius su Baltijos jūros regiono šalimis, kitais pasaulio kraštais. Džiaugiuosi, kad ir šiandieninis universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas vienu iš prioritetų laiko universiteto bendradarbiavimą ir sąryšį su jūriniu verslu. Klaipėdoje veikia Jūrinių tyrimų atviros prieigos centras su penkiomis laboratorijomis, laivynu iš trijų laivų, statomas jo laboratorijų centras atversiantis naujus jūrinės mokslinės veiklos horizontus. Norėčiau ir įsivaizduočiau Klaipėdos universitetą tarptautinio lygio Baltijos jūros mokslinį centrą į kurį studijuoti atvyktų jaunuoliai iš kitų šalių. Kodėl gi negalėtų ateityje Klaipėdos universitetas prilygti, tarkim, tam pačiam Malmės tarptautiniam jūrų universitetui?

Šią vasarą Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ dirbo beveik be jokių pertraukų. Užsakymų atlikti tyrimus jūroje buvo tiek daug, kad dalis netgi sutapdavo ir reikėdavo jų atsisakyti arba perdėlioti grafikus.

Užimtumas didesnis nei planuota

„Planavome, kad pirmaisiais metais laivas „Mintis“ jūroje praleis apie 30 parų gryno laiko. Iki šios dienos laivas jūroje jau dirbo apie 60 parų. Šiemet dar suplanuotas maždaug 20 parų mūsų laivo darbas jūroje. Įprasta, kad daugiausiai mokslinio tyrimo laivai jūroje praleidžia iki 100 parų“, - dėstė Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektorius Saulius Gulbinskas.

Jis pats administracinį darbą mielai iškeičia į mokslinį ir kaip vyresnysis mokslo darbuotojas mielai leidžiasi į mokslinio tyrimo ekspedicijas jūroje.

Didžiausią laiko dalį mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ jūroje praleido vykdydamas užsienio kompanijų ar partnerių prašymus.

„Mūsų laivas yra daugiafunkcinis, gali atlikti įvairaus pobūdžio tyrimus, todėl jis toks populiarus. Neapsirikome 2014 metais pasistatę būtent tokio tipo mokslinio tyrimo laivą“, - tikino S.Gulbinskas.

Būta ir komercinių užsakymų

Laivas „Mintis“ įvairius užsakymus pradėjo vykdyti nuo šių metų balandžio. Pirmasis darbas – Būtingės naftos terminalo plūduro rajono apžiūra. Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies monitoringas pagal sutartį su „Orlen Lietuva” buvo atliekamas ir šiemet rugpjūtį.  

Mokslinio tyrimo laivas „Mintis“ visuomenėje bene labiausiai nuskambėjo, kai pagal švedų technologijų įmonės ABB užsakymą Baltijos jūroje atliko nutiesto „NordBalt“ elektros kabelio apžiūrą. Buvo rastos vietos, kur kabelis gulėjo jūros dugne iškilęs iš grunto.

Birželį laivas „Mintis“ olandų kompanijos „Mammoet“ užsakymu Baltijos jūroje atliko nuskendusio lėktuvo „An-2“ apžiūrą. Su specialia įranga buvo nufilmuotas jūros dugne gulintis lėktuvas. Pagal ją sudarytas lėktuvo įgulos narių iškėlimo veiksmų planas.

Liepą mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ apie 20 parų Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Lenkijos įmonės „Mewo“ užsakymu vykdė dugno mokslinius tyrimus. Buvo atliekami hidrografinių plūdurų įdiegimo Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, inžineriniai grunto testavimo, povandeninio kabelio tarp Gdynios ir Helo inspekcijos darbai, naudojant povandeninio filmavimo robotą.

Taip pat liepą laivas „Mintis“ Baltijos jūroje šalia Rusijos sienos užfiksavo iki tol nežinomą maždaug 60 metrų gylyje jūros dugne gulintį apie 100 metrų ilgio laivą.

Tyrimus vykdys ir rudenį, ir žiemą...

Klaipėdos universiteto mokslinis laivas „Mintis“ nuolat gauną naują mokslinio tyrimo įrangą.

„Tarp komercinių užsakymų surandame 1-2 parų „langus“, kad galėtume išplaukti į jūrą išbandyti naują įrangą“, - teigė S.Gulbinskas.

Vienas iš įdomesnių tyrimų buvo nuskendusio laivo „Fusilier“ žuvimo vietos bei skenduolio modeliavimas 3D vaizdu. Šis vaizdas parodė laivo išsidėstymą, jo užnešimo nuosėdomis lygį.

Vienas įdomesnių laivo „Mintis“ atliktų tyrimų buvo susijęs su žvejybą. Tirta kas vyksta Baltijos jūros dugne tempiant žvejybinį tralą.

Po įtemptų vasaros darbų šiuo metu atliekami laivo „Mintis“ techninis aptarnavimas.

„Rugsėjį ir spalį suplanuoti nauji geologiniai Baltijos jūros dugno tyrimai. Dirbsime ir žiemą. Nors tuomet būna daugiau vėjuotų dienų, tačiau mums orai didelės įtakos nedaro. Žiemą vykdyti vizualinius tyrimus netgi geriau, nes vanduo yra skaidresnis“, - aiškino S.Gulbinskas.

Naujajam Klaipėdos universiteto laivui veiklos netrūksta. Vos prieš kelias dienas "Mintis" grįžo iš ekspedicijos Lenkijoje, kur vykdė pirmąjį savo komercinį užsakymą užsienyje.

Nuo liepos vidurio ekipažas svečiavosi Lenkijoje. Kartu su kaimynais Baltijos jūroje klaipėdiečiai vykdė lenkų įmonės MEWO komercinį užsakymą.

Pasak vyresniojo "Minties" mokslininko, asociacijos "Baltijos slėnis" direktoriaus Nerijaus Blažausko, darbai Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse praėjo sklandžiai. Jis pats dalyvauti ekspedicijoje negalėjo, tačiau pasakojo apie atliktas užduotis.

"Padėjome lenkams įdiegti tris hidrografinius plūdurus jų teritoriniuose vandenyse, atlikome povandeninio kabelio Gdynios ir Helo inspekcijos tyrimus ir inžinerinius grunto testavimus“, – aiškino N.Blažauskas.

Pašnekovo žodžiais, minėtiems darbams atlikti reikalingi atitinkami, techniškai pajėgūs laivai, todėl "Mintis" įgulai puikiai pasitarnavo.

"Buvome tarsi pagalbininkai, kitus darbus vykdė patys lenkai. Paprastai apie 5–6 specialistų vienam tokiam projektui pakanka", – aiškino mokslininkas.

Tai jau antrasis laivo komercinis užsakymas šiais metais ir pirmasis atliktas užsienyje.

Darbams buvo panaudotas povandeninis filmavimo robotas – universalus, įvairiems bandymams, tyrimams ir net gelbėjimo operacijoms praverčiantis įrenginys.

Artimiausiu metu laive bus atliekami techninės priežiūros darbai – geofizinės įrangos instaliacija, taip pat bandymai jūroje. N.Blažauskas pasakojo, esą dar šį mėnesį Baltijos jūroje bus vykdomi Būtingės naftos terminalo aplinkos monitoringui reikalingi tyrimai.

"Laukia Būtingės naftos terminalo monitoringas, bet tai veikiausiai bus nedidelis vienos ar dviejų dienų išplaukimas. Savaitgalį mėginsime įdiegti ir testuoti geofizinę įrangą. Kol kas kitos išvykos į užsienį dar nepatvirtintos", – sakė pašnekovas.

Kadangi stovinčio laivo išlaikymas – itin brangus, jo įdarbinimas yra vienas pagrindinių įgulos tikslų. "Brangiausiai kainuoja stovintis laivas", – pabrėžė mokslininkas.

Pirmoji vasaros diena buvo itin darbinga AN-2 tragedijos tyrėjams. Dingusių lakūnų žūtį tiriantys specialistai išplaukė į jūrą apžiūrėti lėktuvo ir galbūt jį pakelti. Seimo komisijos nariai visą dieną kalbino atsakingus asmenis Klaipėdoje.

Policininkai plaukia į jūrą

Mokslininkų, povandeninių darbų ekspertų bei policininkų grupė išvyko į Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo AN-2 įgulos žūties vietą, tačiau net prieš pat ekspedicijos pradžią nebuvo žinoma, kokių konkrečiai darbų bus imtasi.

Klaipėdos universiteto laivas "Mintis" vakar nuo uosto krantinės atsišvartavo 18 val. Kelionė iki nelaimės vietos trunka ne mažiau nei 10 valandų. Jeigu oras bus palankus, šiandien vos prašvitus įgula turėtų pradėti darbą.

"Komanda turėjo išplaukti dar penktadienį, bet stiprus vėjas vertė atidėti šiuos planus. Nuo praėjusios savaitės pabaigos planai keitėsi gal 20 kartų. Paskutinį sykį ketinta pasinaudoti geromis prognozėmis ir išplaukti į jūrą 18 val., – teigė dingusiais laikomų lakūnų Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio paieškos bylos tyrimą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius.

Bene pirmą kartą tokioje operacijoje dalyvaus ir du Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai.

Jų funkcija šioje ekspedicijoje – atlikti įvykio vietos apžiūrą. Nors pareigūnai patys į jūros gelmes neners, tačiau pagal visas procedūras jie privalo dalyvauti apžiūrint iškeltą vieno ar abiejų lakūnų kūnus.

Mobiliojo ryšio jūroje nėra

Vakar pavakare Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro Laivyno ir ekspedicijų tyrimų laboratorijos vadovas Nerijus Blažauskas sakė, kad į šią ekspediciją plauks standartinė šešių žmonių įgula, bet svečių būrys bus gausus: Nyderlandų kompanijos "Mammoet Salvage" atstovai, pareigūnai, kariškiai.

Sinoptikai žadėjo gražų ir ramų antradienį, tačiau trečiadienio ir ketvirtadienio orai didelių vilčių ramiam darbui jūroje nesuteikė.

"Mūsų programa minimum – viską, ką įmanoma apžiūrėti distanciniu būdu, nufilmuoti vadinamąjį 3D vaizdą, išsiaiškinti visas lėktuvo technines charakteristikas, sužinoti, kaip ir kuriose vietose jis yra pažeistas. Maksimali mūsų užduotis priklausys nuo orų. Jei matysime, kad techninės sąlygos bus palankios bandyti planuoti lėktuvo iškėlimą, tai ir pasistengsime atlikti. Jeigu kapitonas nuspręs, kad mūsų laivas bus pajėgus pakelti lėktuvą iki narams pasiekiamo gylio, mes tai ir padarysime. Bet tai bus matyti tik po inspekcijos ir techninio pasitarimo. Ir tai bus aišku tik antradienį vakare", – vakar teigė Nerijus Blažauskas.

Atrodo, kad susisiekti su krantu turės galimybę tik kariškiai. Lėktuvo žūties vietoje mobiliojo ryšio nėra.

Jeigu bus nuspręsta kelti lėktuvą, į įvykio vietą atplauks ir kariškių laivas. Manoma, kad lėktuvo pakėlimo bei kūnų išėmimo darbams gali prireikti pusantros dienos.

"Klaipėdos avialinijų" lėktuvas AN-2, kurį pilotavo patyrę lakūnai A.Mačiulis ir A.Selmistraitis, Baltijos jūroje nuskendo gegužės 16 dieną.

Pražudė per didelė patirtis?

Tuo metu vakar Klaipėdoje posėdžiavo Seimo Laikinoji tyrimo komisija, besiaiškinanti lėktuvo paieškos ir įgulos gelbėjimo operacijos vykdymo aplinkybes.

Komisijos narys Vytautas Matulevičius pertraukoje tarp komisijos susitikimų kalbėjo trumpai.

"Man asmeniškai susidaro įspūdis, kad valstybėje yra tarnybos, kurios reikalingos, esu įsitikinęs, kad jose dirba profesionalai, bet kažkas nesuveikia, kai ateina ta minutė X. Mechanizmas pradeda girgždėti, ir nėra rezultato. Kai reikia įjungti variklį skridimui, paaiškėja, kad vienas sraigtasparnis remontuojamas, kitas vėl kažkur, ir lemiamą akimirką nebelieka kam gelbėti žmonių. Šiandien akivaizdu, kad net idealiai vykdant gelbėjimo operaciją niekas nebūtų padėjęs, nes lėktuvas jau buvo paniręs. Čia kyla ir kitas klausimas. Kalbėjome su daugybe specialistų, patyrusių lakūnų, ir visi kalba tą patį. Paaiškėjo, kad šitas "kukurūznikas" techniniu požiūriu buvo patikimas lėktuvas, bet kadangi jo važiuoklė nėra įtraukiama, avariniu būdu leidžiantis į audringą jūrą, labai daug šansų, kad jis verčiasi, iš jo sunku išsprūsti, lakūnai atsiduria spąstuose. Nedarydamas jokių išvadų, bandau svarstyti, ar nebūdavo per didelė rizika skraidyti per Baltiją? Šiandien paaiškėjo, kad tie skrydžiai buvo įprastiniai. Suprantu, kad yra ekonominis interesas, nes skristi aplinkui yra žymiai didesnės degalų sąnaudos. Bet žmonių gyvybės yra svarbiau nei finansiniai dalykai. Bijau, ar tik šiuo atveju neatsitiko paradoksas – kai įtakos nelaimei turėjo pernelyg didelė pilotų patirtis, kai apsipranti su pavojais."

Kaltųjų ieškos ir Vilniuje

Komisijos pirmininku paskirtas Artūras Paulauskas pasakojo, kad vakar bendravo su "Klaipėdos avialinijų" vadovais, Palangos skrydžių valdymo centro bei Palangos oro uosto darbuotojais, Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro žmonėmis. Šie pokalbiai leido komisijai susidaryti konkretesnį vaizdą apie lemtingosios dienos įvykius.

Matyt, po vakarykščių pokalbių komisijos nariams kilo daugiau klausimų, todėl trečiadienį sostinėje jie ketina dar kartą kalbinti Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro darbuotojus.

Tik po visų apklausų komisija ketina apsispręsti, ar buvo išnaudotos visos galimybės ir pajėgos lėktuvui išgelbėti. Preliminarių išvadų galima tikėtis tik kitą savaitę.

Iki tol komisijos nariai nori susipažinti su prokurorų surinkta medžiaga, perskaityti atsakingų institucijų bei asmenų raportus, išklausyti garso įrašus.

"Norime pažvelgti plačiau, kaip kontroliuojama oro erdvė. Dabar mums aišku, kad mažoji aviacija naudojasi nevaldoma oro erdve. Praneša apie save, kada nori. Mums teks galvoti, ar ta tvarka yra gera, ar ją teks keisti, – teigė komisijos pirmininkas A.Paulauskas. – Labai svarbu išsiaiškinti, kada suprasta, jog lėktuvas patyrė katastrofą, kada pradėti pirmieji gelbėjimo darbai, ar išnaudoti visos pajėgos. Ar per kelias valandas, kai galima buvo tikėtis, kad žmonės gyvi, buvo padaryta viskas."

Komisijos nariams tapo aišku, kad gelbėjimo darbų teorija ir praktika ne visada sutampa. Praktikoje yra labai daug grandžių. Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras negali koordinuoti gelbėjimo operacijos, kai nelaimę patiria orlaivis, tada į darbą įsijungia Aeronautikos centras. Komisija ketina iki galo išsiaiškinti, ar šios dvi tarnybos nelaimės dieną susikalbėjo.

"Būtų gerai, kad rašydami išvadas žinotume lėktuvo gedimo priežastis, antrojo piloto likimą. Tos aplinkybės labai svarbios. Kol kas jokių skubotų išvadų daryti nenorime. Jaučiamės panašiai kaip turistai, kurie apžiūri daug muziejų, atmintinų vietų ir tik po kažkurio laiko viską susistemina. Esame tokio sisteminimo pradžioje", – vakar vakare kalbėjo A.Paulauskas.

Lapkričio mėnesį oficialiai pakrikštytas Klaipėdos universiteto jūros mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Tai pirmoji tokia daugiafunkcė jūros tyrimų laboratorija Baltijos šalyse, todėl tikimasi, kad laivas padės pritraukti ne tik jūros srityje dirbančius mokslininkus, bet ir inovatyvias įmones iš Lietuvos bei užsienio.

Unikali laboratorija ant vandens

Laivą „Mintis“ beveik dvejus metus statė Vakarų Baltijos laivų statykla. Įkeliant laivą į vandenį Vakarų laivų gamyklos (kurios dukterinė įmonė yra Vakarų Baltijos laivų statykla) generalinis direktorius Arnoldas Šileika tikino, kad nors tai ir nebuvo sudėtingiausias kompanijos statytas laivas, kai kurie užsakovo reikalavimai tapo iššūkiu: „Jis labai inovatyvus ir unikalus tuo, kad yra katamaranas. Be to, jame sumontuota labai galinga jėgainė, jis aprūpintas pačia naujausia ir moderniausia moksline įranga, navigacijos sistema. Didžiausias išbandymas buvo tai, kad laivas savo gabaritais nėra didelis, o jame reikėjo sumontuoti labai daug įrangos“, – pasakojo A.Šileika.

Mažą miestą su savo infrastruktūra primenančiame 39 m ilgio ir 12 m pločio laive sumontuota autonomiška sistema, todėl laivo įgula dvidešimt dienų galėtų išbūti be kitų pagalbos. Vienu metu naujuoju laivu gali plaukti 18 žmonių: 6 įgulos nariai ir 12 tyrimus atliekančių mokslininkų. „Mintis“ suprojektuota ir pastatyta taip, kad ja būtų galima plaukioti iki 200 mylių atstumu nuo kranto, vėjo greičiui siekiant iki 20 metrų per sekundę, o bangų aukščiui – 3,5 metro. Statant laivą ypač daug dėmesio buvo skirta laivo triukšmingumui ir vibracijai. Dėl jame planuojamų mokslinių tyrimų siekta šiuos parametrus kaip įmanoma sumažinti.

Laive, kurio vertė 33,5 mln. litų, įrengtos dvi stacionarios laboratorijos geologiniams, biologiniams ir fizikiniams bei cheminiams tyrimams atlikti. Laive dirbantys mokslininkai galės atviroje jūroje atlikti aplinkos stebėseną, žuvų išteklių, taršos incidentų tyrimus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą.

Formuojamas jūros mokslų branduolys

Pasak Klaipėdos universiteto Atviros prieigos centro koordinatoriaus Kornelijaus Danilevičiaus, „Mintis“ atveria ne tik naujas tyrimų galimybes, bet meta nemenką iššūkį fundamentinio ir taikomojo jūrinio mokslo plėtroje. Tačiau Lietuva šiam iššūkiui pasirengusi – Klaipėdoje sėkmingai formuojasi regiono jūros mokslų branduolys: „Mintis“ yra sudėtinė Jūrinio mokslo ir verslo slėnio, kuriam iš ES struktūrinių fondų numatyta skirti 65 mln. litų, kūrimo dalis.

„Regiono verslas palaikė Jūrinio slėnio kūrimo iniciatyvas ir šiandien galime tvirtai pasakyti, kad Klaipėdos universitetas tapo Lietuvos jūrinio mokslo centru. Per kelis pastaruosius metus sugebėjome ne tik atnaujinti studijų laboratorijas, bet ir gerokai sustiprinti mokslinę infrastruktūrą, sutelkti vedančiuosius Lietuvos jūrinių krypčių mokslininkus. Tik Jūrinio slėnio projektų įgyvendinimas leido mums įsigyti mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, – pasakoja K.Danilevičius. – Jau turime veikiantį atviros prieigos centrą su Jūros ekosistemų, Jūros chemijos, Vandens transporto technologijų ir Jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijomis. Svarbus Klaipėdos universiteto partneris yra Klaipėdos mokslų ir technologijų parkas. Universiteto miestelyje taip pat statomas verslo inkubatorius, kuriame bus sudarytos sąlygos verslo įmonėms naudotis inovatyvių produktų gamybine įranga. Šis inkubatorius turėtų pradėti veikti jau 2015 m. vasarą.“

Tikisi proveržio

Pasak Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Arūno Karlono, šis laivas atveria plačias galimybes ir tarptautiniam bendradarbiavimui: „Klaipėda nuo seno garsėja kaip jūrinių kompetencijų centras, o Jūrinis slėnis ir ypač „Mintis“ yra labai tvirtas pagrindas toliau tobulinti šias kompetencijas. Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų atviros prieigos centras taip pat bendradarbiauja su verslu, todėl Klaipėdoje verslo ir mokslo partnerystė tikrai stiprėja“, – teigia A.Karlonas.

Tačiau, pasak jo, esama infrastruktūra atveria ir daug platesnes galimybes: „Tai vienintelė tokia laboratorija Baltijos šalyse, taigi galime pelnytai pasigirti regione pirmaujančia jūros tyrimų infrastruktūra. Jūros mokslų ir technologijų atviros prieigos centras taip pat yra Lietuvoje veikiančių, naujausia technika aprūpintų atviros prieigos centrų tinklo dalis, taigi tiek Klaipėda, tiek Lietuva turi didžiulį potencialą būti patrauklios regiono mastu, vykdyti tyrimus su tarptautiniais partneriais.“

Viena iš tokių galimybių, pasak A.Karlono, „Horizontas 2020“ programa. Tai didžiausia Europos Sąjungos istorijoje inovacijų paramos programa, kurios metu inovacijoms bus skiriama beveik 80 mlrd. eurų. Tarp jų – ir parama mažoms bei vidutinėms įmonėms ir su jūriniais ištekliais susijusiems tyrimams: „Priešingai nei programos pirmtakės, „Horizontas 2020“ orientuotas į verslą, ypač mažas ir vidutines įmones, todėl tiek dokumentų teikimo tvarka, tiek teminiai rėmai yra gerokai laisvesni nei anksčiau. Tikimasi, kad tai paskatins plačiau žvelgti į bendradarbiavimo galimybes ir padrąsins inovatyvius verslus didinti savo konkurencingumą dirbant su mokslu.“

K.Danilevičius teigia, kad pagrindinės mokslo ir verslo bendradarbiavimo nišos Klaipėdoje –  žvejybos, laivų statybos, laivybos, krovinių gabenimo konkurencingumo didinimas.

„Tačiau turime orientuotis ir į sumaniųjų specializacijų gaires bei į ES skatinamų naujų jūrinių veiklų, tokių kaip jūrinė energetika, akvakultūra, biotechnologijos, modernūs jūrinių tyrimų metodai, naujų jūros išteklių panaudojimas, ir kitas perspektyvas“, – sako jis.

Naujas mokslinių tyrimų laivas padės Lietuvai įsitvirtinti Europos jūrinių tyrimų ir inovacijų erdvėje, sako Dalia Grybauskaitė, antradienį dalyvavusi Klaipėdos universiteto mokslinių jūros tyrimų laivo „Mintis“ vardo suteikimo ceremonijoje.

„Šiandien į gyvenimą išleidžiamas modernus laivas „Mintis“ užtikrins laisvę mokslinei veiklai ir padės mums įsitvirtinti Europos jūrinių tyrimų ir inovacijų erdvėje", - pranešime cituojama šalies vadovė.

Pasak D.Grybauskaitės, „Mintis" ne tik praplės jūrinių tyrimų ribas, bet ir suteiks mokslininkams galimybę glaudžiau bendradarbiauti su verslu vykdant stambius atsinaujinančiosios energetikos, inžinerinių komunikacijų projektus.

Kaip pabrėžė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, mokslinių tyrimų laivas atneš neabejotiną naudą Baltijos jūrai, jo galimybės leis įgyvendinti siekį skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, mokslo pritaikymą šalies ūkio poreikiams, leis Lietuvai aktyviai dalyvauti tarptautiniuose jūrinių tyrimų projektuose.

„Simboliška, kad pirmasis per beveik du dešimtmečius lietuvių Lietuvai pastatytas laivas yra mokslinių tyrimų laivas – pastaruoju metu skiriame didelį dėmesį Lietuvos siekiui tapti aukštųjų technologijų valstybe“, - per iškilmes sakė D.Pavalkis.

Laivu galės naudotis ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių mokslininkai. Prezidentės teigimu, Lietuva privalo išnaudoti kaip įmanoma daugiau jūros teikiamų galimybių.

Laive įrengtos dvi stacionarios laboratorijos geologiniams, biologiniams ir fizikiniams bei cheminiams tyrimams atlikti. Laivo vertė siekia 33,5 mln. litų.

„Minties“ įgulą sudarys šeši nariai. Į mokslines ekspedicijas taip pat galės plaukti 12 mokslininkų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė, kad laivas pasižymi daugiafunkcinėmis jūrinių tyrimų galimybėmis. Klaipėdos universiteto mokslininkai juo galės tirti visus jūros komponentus: tėkmes, vandens fizines ir chemines savybes, biologinius objektus, jūros dugną.

Taip pat laivas bus naudojamas moksliniams tikslams ir įvairių jūrinio sektoriaus veiklų poreikiams tenkinti: vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą ir kita. Šis laivas prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūros projektų bei padės įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) jūrų politikos siekius.

Antradienį 12 val. švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis dalyvaus Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivo vardo suteikimo ceremonijoje, vyksiančioje Vakarų Baltijos laivų statykloje.

Pirmasis specialiai moksliniams tyrimams Lietuvoje pastatytas laivas rytoj gaus „Minties“ vardą. Naujasis unikalus Baltijos jūroje laivas pasižymi daugiafunkcinėmis jūrinių tyrimų galimybėmis. Klaipėdos universiteto mokslininkai juo galės tirti visus jūros komponentus: tėkmes, vandens fizines ir chemines savybes, biologinius objektus, jūros dugną.

Laive sumontuota moderni tyrimų įranga Klaipėdos universiteto mokslininkams atvers naujas galimybes prisidėti prie Baltijos jūros švarinimo. Laivas bus naudojamas moksliniams tikslams ir įvairių jūrinio sektoriaus veiklų poreikiams tenkinti: vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą ir kita. Šis laivas prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūros projektų bei padės įgyvendinti ES jūrų politikos siekius.

Naujas mokslinių tyrimų laivas yra sudėtinė Jūrinio mokslo, studijų ir verslo slėnio branduolio kūrimo dalis. Iš viso šiam Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamam ES struktūrinių fondų projektui numatyta apie 65 mln. litų.

Klaipėdos universiteto (KU) mokslinių tyrimų laivas pirmą kartą oficialiai pasiekė vandenį. Lapkričio mėnesį objektas bus pakrikštytas, jam suteikiant „Minties“ vardą. Laivo statybos darbų pabaiga planuojama šių metų gruodį, o 2015-ųjų pradžioje – ir pirmosios ekspedicijos.

Pirmadienį laivo nuleidimo ceremonijoje dalyvavo gausus būrys uostamiesčio politikos ir akademinės bendruomenės atstovų.

KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas teigė, kad katamarano tipo mokslinis laivas KU suteiks antrąjį kvėpavimą.

33,5 mln. litų kainavęs laivas, kurį statė Vakarų Baltijos laivų statyklos specialistai, bus naudojamas ir moksliniams tikslams, ir įvairios jūrinio sektoriaus veiklos poreikiams tenkinti: vykdyti jūrinės aplinkos stebėseną, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą.

S.Gulbinskui antrino ir Klaipėdoje viešėjęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis: „Šio laivo nuleidimas į vandenį turėtų patvirtinti uostamiesčio Alma Mater posūkį į tikro, jūrinio universiteto pusę“.

Dėl KU mokslinių tyrimų laivo buvo diskutuota ir su aukščiausiais šalies vadovais. Atsižvelgiant į tai, kad universitetai yra autonomiški, laisvi ir nepriklausomi finansiškai, su Vyriausybe reikėjo aptarti, kiek laivą paremti turėtų valstybė.

S.Gulbinsko nuomone, laivas gali būti naudingas ir visiškai išlaikomas iš projektų ir savo mokslinės veiklos. Tiesa, laivo pelningumas visiškai priklausys nuo universiteto bei laivą prižiūrinčios ir jame dirbančios komandos.

Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika džiaugėsi laivo unikalumu: „Mokslinis laivas turi galingą jėgainę, jis aprūpintas naujausiais bei moderniausiais varytuvais, valdymo sistema“.

Laivas, anot A.Šileikos, yra visiškai pritaikytas mokslininkams ir jų poreikiams: gali plaukioti 2 tūkst. mylių nuo kranto, esant daugiausia 20 m/s vėjo greičiui ir 2,5 m bangų aukščiui.

Klaipėdos universiteto (KU) mokslinių tyrimų laivo statybos įgyja vis didesnį pagreitį: baigtas montuoti laivo korpusas bei pradedami pirmieji vidaus įrengimo darbai. Planuojama, kad jau rugsėjį laivas bus nuleistas ant vandens, o lapkritį jis vykdys pirmuosius mokslinius tyrimus.

Praėjusių metų liepą pradėtas statyti laivas jau įgijo aiškius kontūrus ir šiomis dienomis nugabentas į dažymo kamerą.

Kaip tik dabar projektuojamas laivo stiebas ir kelios smulkios detalės, kurios po gamybos bus nudažytos atskirai.

KU atstovė Rasa Ramonaitė informavo, kad šiuo metu jau baigti laivo korpuso suvirinimo darbai, daugelis išorinių bei vidinių dalių jau pagaminta ir montuojama laive, išvedžiotos kabelių trasos bei įrengti švartavimosi mechanizmai.

"Kai bus baigti laivo dažymo darbai, prasidės vidaus įrengimas. Įrenginėti tikrai yra ką, nes bus modernios laboratorijos, kajutės, mašinų skyrius, virtuvė bei visos įmanomos komunikacijos", – vardijo pašnekovė.

Universiteto atstovės teigimu, laive bus užtikrintas dvidešimties dienų autonomiškumas, tai reiškia, kad net ir kažkur nuklydęs laivas be sunkumų ir kitų pagalbos galės išbūti ant vandens šiek tiek mažiau nei mėnesį.

Laive vienu metu galės plaukti 18 žmonių. Planuojama, kad laivo "Mintis" įgulą sudarys 6 žmonės, o visi kiti galės būti besikeičiantys nariai, kurie atliks mokslinius tyrimus.

"Šis laivas – mokslinis ir bus skirtas moksliniams tyrimams", – pabrėžė R.Ramonaitė.

Pašnekovė pasakojo, kad visa akademinė bendruomenė laukia rugsėjo, mat tada mokslinių tyrimų laivą jau planuojama nuleisti ant vandens bei pradėti įvairius tikrinimo bei parengiamuosius darbus.
Tikimasi, jog kaip ir planuota statybų pradžioje, pirmiesiems tyrimams laivas bus tinkamas jau šių metų lapkritį.

"Kol kas darbai vyksta pagal planą", – patikino KU atstovė.

Mokslinių tyrimų laivas yra sudėtinė Jūrinio slėnio branduolio kūrimo dalis.

Numatoma, kad laivas bus naudojamas tiek moksliniams tikslams, tiek įvairių jūrinio sektoriaus veiklų poreikiams tenkinti: vykdyti jūrinės aplinkos stebėseną, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą ir kita.

Šis laivas prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūros projektų bei valstybės mastu padės įgyvendinti ES jūrų politikos siekius.