Išleido šimtus laivų virėjų
Lietuvoje laivų virėjus ruošia vienintelė Klaipėdos laivininkų mokykla. Ši specialybė mokykloje yra tokia pat svarbi, kaip jūreiviai ar laivų motoristai.
1978 m. pradėjusi ruošti jūreivius, tuomet dar Klaipėdos 14-oji technikos mokykla Lietuvos jūrų laivininkystės pageidavimu ėmėsi ruošti ir laivų virėjus kepėjus. 1990 m. tapusi Klaipėdos laivininkų mokykla, 1996 m. pertvarkė laivų virėjų kepėjų programą. Laivynui pradėti ruošti jūreiviai virėjai.
Šiais metais surinkta 10 laivų virėjų grupė – 9 vaikinai ir viena mergina. Prieš 5–10 m. būdavo surenkamos dvi grupės po 15–20 mokinių. Jaunuolių, norinčių būti laivų virėjais, mažėja dėl emigracijos ir jūreivio specialybės prestižo nykimo.
Susitikimas: virtuvės šefas iš šiaurės Norvegijos Edmundas Cikas Klaipėdoje susitiko su būsimuoju laivo virėju Salvijumi Urniku. (Klaipėdos laivininkų mokyklos nuotr.)
Virėjai mokykloje yra rengiami ir budėjimui laivuose, ir išgyvenimui jūroje, ir apsisaugojimui nuo piratų. Jiems išduodami dokumentai, kurie suteikia teisę dirbti viso pasaulio laivuose.
Per 26 metus mokykla išleido šimtus laivų virėjų. Dauguma jų įsidarbino Lietuvos jūrų laivyne.
Šiuo metu apie 30 proc. baigusių Klaipėdos laivininkų mokyklą priima danų laivybos kompanija „DFDS Seaways“.
Geri virėjai laivuose yra ypač vertinami, kompanijos juos graibsto, jų atlygis būna gerokai aukštesnis nei paprastų laivo jūreivių.
Virtuvės šefų pamokos
Dalis buvusių mokyklos moksleivių dirba ir kitų šalių laivuose, daugiausia prekybos ir žvejybos. Laivų virėjų parengimo lygis Klaipėdoje yra aukštas. Baigusieji mokyklą nesunkiai susiranda darbą laivuose.
Pasauliniame laivyne dominuoja virėjai iš Azijos, tačiau Europos laivuose labiau pageidaujama virėjų europiečių. Jūreivių virėjų laivuose netgi trūksta.
Mokslas: laivo virėjai mokosi apdoroti žuvis. (Klaipėdos laivininkų mokyklos nuotr.)
Klaipėdos laivininkų mokyklą sieja draugystė su Lenkijos Darlovo jūreivystės mokykla, bet ten virėjų grupės nėra. Anksčiau bendradarbiauta su virėjus rengusia Kaliningrado jūreivystės mokykla, bet virėjų grupė ten panaikinta.
Kasmet vyksta įvairūs renginiai, kaip „Europos profesinių gebėjimų savaitė“, mokykloje lankosi profesionalūs virtuvės šefai iš kitų šalių. Šiemet buvo atvykęs šiaurės Norvegijos „Tysfjord Turistsenter“ virtuvės šefas Edmundas Cikas. Klaipėdos laivininkų mokyklos moksleiviams ypač vertingos buvo jo žuvų išdarinėjimo ir paruošimo pamokos.
Virėjus į laivus jų savininkai renkasi ypač kruopščiai.
„Laivo virėjas privalo mokėtų gaminti tarptautinės virtuvės patiekalus, atsižvelgiant į kultūrinius ir religinius reikalavimus, gerai išmanyti maisto higieną, per maistą plintančių ligų simptomus, mitybos fiziologiją, mokėti maitinti įgulą esant nenumatytoms situacijoms, bei turėti daug kitų kompetencijų, kurios nereikalingos kranto virėjams“, – teigė Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinio mokymo metodininkė Jūratė Cikienė.
Reise: prekybinio laivo jūreivis virėjas Valentinas Zyrianovas. (Klaipėdos laivininkų mokyklos nuotr.)
Jei laive yra vienas virėjas, o nedideliuose laivuose taip ir būna, jis negali sirgti ar skųstis jūros liga, nes tris kartus per dieną reikia maitinti įgulą, o naktį pasirūpinti ir tais, kurie budi laive.
Ir patiekalai turi būti skanūs, nes ilgą laiką būnant laive maistui teikiama dar didesnė reikšmė. Geras maistas pagerina jūrininkų nuotaiką ir darbingumą. Dėl blogo maisto netgi gali prasidėti patyčios.
Iš reisų grįžę jūrininkai yra pasakoję, kaip iš prastai iškeptos duonos lipdo skulptūrėles, taip tarsi reikšdami nepasitenkinimą laivo virėju.
Jūrinio ugdymo stagnacija
Pasaulinei laivų virėjų rinkai specialistus teikianti Klaipėdos laivininkų mokykla priversta konkuruoti su kitų šalių analogiškomis mokyklomis.
Po užsitęsusių reformų, jūrinius reikalus suprantančių žmonių nebuvimo valdžioje, jūrinės valstybės svarbos nesuvokimo, jūrinis ugdymas yra savotiškos stagnacijos būsenos.
Patirtis: virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas (trečias kairėje) virtuvės paslapčių mokė DFDS laivų virėjus, tarp kurių yra ir buvusių Klaipėdos laivininkų mokyklos mokinių. (Klaipėdos laivininkų mokyklos nuotr.)
„Vienos profesinės mokyklos darbuotojų pastangų nepakanka pakeisti situaciją iš esmės. Trūksta susikalbėjimo tarp miesto valdžios ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Susisiekimo ministerija, kuri daugelyje valstybių aktyviai dalyvauja ir prisideda prie jūrinio ugdymo strategijų, yra atsiribojusi nuo eilinės sudėties jūrininkų rengimo“, – svarstė mokyklos direktoriaus pareigas einanti direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jelena Korch.
Jūrine dvasia vaikai turėtų būti auklėjami nuo mažens. Pasigendama nacionalinių jūrinių renginių, kurie puoselėtų jūrinę kultūrą, stiprintų jūrinį mentalitetą, propaguotų Lietuvos jaunimui jūrines specialybes.
Jūrinis rengimas turėtų tapti mūsų valstybės vienu iš mokymo prioritetų, nes jūrininkai, tarp jų ir laivų virėjai, neemigruoja. Dirbdami kad ir kitų šalių vėliavų laivuose, jie po reiso grįžta namo, parveža pinigų į savo šeimas, Klaipėdą, kur šie skatina visos Lietuvos ekonomikos vystymą.
