Buvo tik pradinėse klasėse
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje žmonių niekada netrūksta, bet šį nemokamą sekmadienį jų akivaizdžiai buvo dar daugiau.
„Įspūdžiai – geri. Šiandien jau aplankėme Paveikslų galeriją. Dar norėjome užsukti į galeriją, kuri yra prie Soboro, bet ji, pasirodo, uždaryta“, – viena užkalbintų viešnių apgailestavo, kad M. Žilinsko dailės galerijos rekonstrukcija dar nebaigta.
Ji pasakojo, kad M. K. Čiurlionio muziejuje yra buvusi tik pradinėse klasėse. „Pasinaudojau proga pagaliau vėl apsilankyti. Labai patiko“, – susižavėjimo darbais neslėpė kaunietė.
Vienus domino ekspozicijos, kiti iš anksto buvo įsigiję bilietus į virtualios realybės filmą „Angelų takais“. „Žvilgsnis į kitą pasaulį, į M. K. Čiurlionio paveikslų pasaulį. Pati jau esu mačiusi. Dabar tuo grožiu noriu pasidalyti su draugais“, – sakė su kompanija iš pakaunės atvykusi Danguolė.
Visam savaitgaliui
Nemokama galimybė apsilankyti muziejuose į Kauną atviliojo žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių. Užsieniečiai savo kelionės nederino prie tokios progos, bet šis punktas įtrauktas kaip maloni staigmena pasakojant draugams apie mūsų miestą.
„Tai, kad nereikia šiandien mokėti, motyvuoja apsilankyti. Ypač, jeigu keliaujame su šeima“, – teigė klaipėdiečiai Marina ir Andrej. Iš pajūrio į Kauną jie atriedėjo visam ilgajam savaitgaliui.
Šeštadienį išvaikščiojo Kauno pilies užkaborius, sekmadienį išžiūrėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijas ir M. K. Čiurlionio paveikslus. Pastarajame muziejuje pora – pirmą kartą. Ilgokame šių klaipėdiečių veiklų sąraše – ir IX-ojo forto muziejus, pasivaikščiojimas Laisvės alėja.
Originalai ar ne?
M. K. Čiurlionio muziejaus ekspozicijų konsultantė Liuda pasakojo, kad lankytojus labiausiai domina, ar jie žiūri į M. K. Čiurlionio kūrinių originalus, kur ir kaip paveikslai buvo saugojami per karus, užsienio parodos.
„Eksponuojama 114 kūrinių, 140 yra modernioje saugykloje – paveikslai turi pailsėti“, – sakė Liuda, pridūrusi, kad lankytojų geografija – labai plati, nuo vietinių, latvių, estų, lenkų, iki prancūzų, italų ir t.t. „Ką tik italai praėjo“, – atkreipė dėmesį darbuotoja.
„Visus Kauno muziejus jau esame aplankę. Ir ne po kartą“, – pasakojo į muziejų sekmadienį įsitraukęs kaunietis Vytautas. Vaikams didžiausią įspūdį, pasak jo, yra palikęs Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, nes jame galima patiems pagroti, paliesti, išbandyti. Jis šį sekmadienį, deja, neveikė.
Po to šeima planavo vykti į Trakų pilį. Ją aplanko bent kartą per metus.
Į eglę įaugęs šautuvas
Vytauto Didžiojo karo muziejaus konsultantė Aušra rekomendavo užsukti ir į Ginklų skyrių, kurio vienas eksponatų – į eglę įaugęs šautuvas. „Jis greičiausiai buvo paliktas partizanų. Rastas Ukmergės rajone. Muziejaus ginklų kolekcija – pati didžiausia Baltijos šalyse. Labai nuosekli. Atkreipkite dėmesį į kalavijus, kuo jie skiriasi. Turime lietuviškus kardus, „kostiuškovskas“, ant kurių kaip plakatų išraižyti valstybės simboliai“, – vardijo Aušra.
Muziejuje – ir lietuviškas lėktuvas. Mokomasis ANBO-1 pakabintas antrame aukšte. Nuotraukoje – ANBO-4, kuriais 1933-1940 m. buvo užtikrinama Lietuvos sienų apsauga.
Po Aurimo Valujavičiaus žygio irkline valtimi per Atlantą, skirtą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 90-osios metinėms paminėti, daugiau nei paprastai dėmesio sulaukia muziejaus „Lituanicos“ ir lakūnų ekspozicija.
Šiame skyriuje ilgėliau užsibuvo ir iš Šiaulių atvykusi Agnė su sūnum Justu. „Žinom, kad paskutiniai mėnesio sekmadieniai būna nemokami, bet ne visada tada turime laisvą dieną. Į Kauną dažniausiai atvažiuojame dėl šeimyninių reikalų, dėl sveikatos, artimuosius aplankyti, bet muziejams retai kada likdavo laiko. Atėjo laikas ir muziejams, susipažinti su miestu“, – kalbėjo šiaulietė. Ketvirtokas Justas minėjo, kad muziejuje jam įdomiausia buvo apžiūrinėti ginklus, džipus ir S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio ekspoziciją.
Vytauto Didžiojo karo muziejus lankytojus pasitiko įprastinėmis įdomiomis ekspozicijomis, o taip pat ir tarptautine paroda „Amžinai laisva Ukraina!“.
Kaip neiti?
Prie Tado Ivanausko zoologijos muziejaus durų pasitiko perspėjimas, kad ir paskutinį mėnesio sekmadienį įėjimas yra mokamas. Tai perskaitę kai kurie žmonės apsisukdavo ir traukdavo į kitą muziejų, o kiti maršruto nekeitė.
„Sūnus vakar visą dieną tik ir čiauškėjo apie dideles gyvūnų, paukščių iškamšas. Kaip dabar neiti? Būtų ašarų. Susimokėję už bilietus nenuskursim“, – tarstelėjo kaunietis Vilius, vedinas dviem atžalom.
Kol vieni dairėsi po dailininkų kūrybos ar Lietuvos karybos istorijos klodus, kiti traukė tiesiai į Senamiestį, kur esančiame Juozo Tumo-Vaižganto bute-muziejuje buvo minimos šio Lietuvos rašytojo klasiko, dvasininko, literatūros mokslų daktaro, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjo 90-osios mirties metinės.
