Kaip ketvirtadienį paskelbė Kultūros ministerija, nuo 2019-ųjų bibliotekai vadovaujanti L. Juchnevič buvo vienintelė konkurse dalyvavusi pretendentė.

Anot ministerijos, I. Simonaitytės viešosios bibliotekos veiklos tikslai – prisidėti prie informacinės ir žinių visuomenės plėtros, puoselėti demokratijos, minties laisvės, teisės į informaciją, kultūros atvirumo ir pagarbos intelektinei nuosavybei vertybes, ugdyti kultūrines žmogaus kompetencijas ir kūrybingumą visą jo gyvenimą.

„Biblioteka koordinuoja ir skatina Klaipėdos ir Tauragės apskričių teritorijoje veikiančių savivaldybių viešųjų ir mokyklų, išskyrus aukštąsias, bibliotekų paslaugų ir programų plėtrą, bendradarbiavimą ir projektinę veiklą, didinant kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje“, – rašoma pranešime.

I. Simonaitytės viešosios bibliotekos vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Tradicija tapusioje šventėje jau dabar galima išvysti net 40 įvairių žaliaskarių.

Jas kūrė lopšelių-darželių, progimnazijų, aukštųjų mokyklų, verslo įmonių komandos ir kitos kūrybiškumo nestokojančios grupės.

Uostamiesčio gyventojus sveikino Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė dr. Laura Juchnevič.

„Labai džiaugiamės, jog šiais metais Kalėdų eglutės yra ekologiškos ir tvarios. Kaip pastebėsite, eglutės yra iš perdirbtų arba iš natūralių medžiagų, tokių kaip medis, popierius, šakelės. Turime eglutę, kuri pagaminta iš nuplautų jūros pagaliukų. Tikimės, kad ši tvarių eglučių tradicija tęsis ir toliau”, – sakė L.Juchnevič.

Gražaus laiko palinkėjo ir miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Man tai yra gimtoji vieta, kurioje praleidau savo vaikystę. Visada čia ateinu kaip į savo namus. Ypač prieš kalėdinį laikotarpį ir tomis dienomis, kai čia vyksta labai graži, jauki, šilta, dvasinga ir nuoširdi šventė. Šita vieta turi labai sakralią reikšmę. Gera proga filosofiškai pažvelgti į šį jaukų sumanymą. Pabūkite šalia eglučių, nes jas netrukus pamatysime gražiame apšvietime. Turbūt ne tiek svarbu, iš ko ta eglutė pagaminta, kokio ji ūgio, kokios apimties. Svarbiausia, kad yra nuoširdumas, įdėtas iš rankų tų žmonių, kurie mintyse ją matė tokią, kokią mes pamatysime šiandieną“, – šventiškai kalbėjo meras.

Po sveikinimų, kiemelio svečiai ir dalyviai buvo kviečiami sugalvoti norą, ir kartu, suskaičiavus nuo dešimties iki vieno įžiebti Kalėdas bibliotekos kiemelyje.

Už gražiausias eglutes bus galima balsuoti nuo gruodžio 9 iki sausio 7 d. internetu www.egluciukiemelis.lt.

Eglučių kiemelio nugalėtojai bus paskelbti sausio 14-ąją.

Kurio iniciatoriai – uostamiesčio bendruomenės, savo kūrybiškumu stebinančios jau ne vienerius metus. Šįkart kiemą vainikavo – eglutė iš tūkstančių sagų, kurią puošia įspūdinga karūna.

I.Simonaitytės bibliotekos direktorės Lauros Juchnevič teigimu, kalėdinių eglučių parkas nušvinta jau šeštą kartą ir šįsyk tarp 45 eglučių viena – išties ypatinga.

„Pernai turėjome megztą eglutę, kuri šiemet demonstruojama L13 galerijoje, o šiemet klaipėdiečiai pateikė dar vieną siurprizą. Kiemelyje šį kartą turime eglę-karalienę – kalėdinę eglutę su karūna. Tai Paupių bendruomenės sukurta eglutė iš daugiau nei 114 tūkst. sagų, ji apie 3,5 m aukščio. Tad bandysime registruoti rekordą“, – kalbėjo L.Juchnevič.

Kiemelyje šį kartą turime eglę-karalienę – kalėdinę eglutę su karūna.

114 914 – tiek sagų surinko Klaipėdos Paupių bendruomenė ir iš jų suklijavo unikalią kalėdinę eglutę, ant kurios – iš sagų suformuotos snaigės.

Ši išskirtinė eglutė neabejotinai tapo kiemelio gražiausia puošmena.

Jai pagaminti sagas padovanojo patys paupiškiai, taip pat dalis jų socialinių tinklų dėka atkeliavo iš įvairių Lietuvos miestų ir netgi užsienio.

Eglei sukonstruoti pagamintas metalinis karkasas, uždėtas tinklas, o ant jo – guminis pagrindas, ant kurio ir buvo klijuojamos sagos. Eglės karūna – irgi iš sagų.

Prie eglutės gamybos prisidėjo daugybė paupiškių, kurie pernai I.Simonaitytės bibliotekos kiemą nustebino pastatydami megztą eglutę.

I.Simonaitytės biblioteka vykdo projektą "Kultūros baterija", kurio metu buvo sukurta automatizuota knygų išdavimo sistema – knygomatas, kuriame naujausias ir populiariausias knygas galima pasiimti ir paslauga pasinaudoti prekybos centre "Akropolis" nuo ryto iki vėlyvo vakaro.

Knygomatas visuomenei buvo pristatytas birželio pabaigoje. Tai pirmasis tokio pobūdžio nemokamą paslaugą teikiantis aparatas Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Tai pirmasis tokio pobūdžio nemokamą paslaugą teikiantis aparatas Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Knygomato veikimas labai paprastas – reikia nuskenuoti I.Simonaitytės bibliotekos skaitytojo pažymėjimo brūkšninį kodą, ekrane pasirinkti norimos knygos pozicijos numerį, ir knyga iškrenta į specialią knygos pasiėmimo vietą-langelį.

Svarbiausia, kad skaitytojas, norintis pasinaudoti šia paslauga, turėtų I.Simonaitytės bibliotekoje registruotą bilietą, neturėtų įsiskolinimų dėl laiku negrąžintų leidinių ir būtų persiregistravęs.

Knygomate vienu metu telpa apie 100–150 knygų. Jame galima rasti grožinės, psichologinės, filosofinės literatūros žanrų knygų lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Knygos aparate skirtos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Anot bibliotekos darbuotojų, stengiamasi nuolatos atnaujinti į knygomatą dedamas knygas, kad jos būtų naujausios ir populiariausios.

Šia paslauga jau pasinaudojo daugiau nei 200 skaitytojų. Populiariausia ši paslauga tarp moterų.

Labiausiai ja naudojasi 7–35 m. amžiaus visuomenės dalis (vaikai, moksleiviai, studentai, jaunimas ir dirbantis jaunimas).

Maždaug trečdalis besinaudojančiųjų knygomato paslauga priklauso socialiai pažeidžiamoms grupėms – tai vaikai, neįgalieji, niekur nedirbantys žmonės ir senjorai.

"Jau perskaityta beveik 400 knygų. Matome, kad skaitytojams paslauga patinka. Ypač, kai, neradę bibliotekoje naujos knygos, ją gali pasiimti iš knygomato", – teigė Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktorė Laura Juchnevič.

Bibliotekoje – nuo 2007-ųjų

– Į uostamiestį atvykote iš sostinės. Esate vilnietė?

– Gimiau ir užaugau Vilniuje, tačiau šeima iš mamos pusės yra iš Klaipėdos krašto, Kretingos, paskui persikėlė į Neringą. Dabar dauguma artimųjų: dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės gyvena Klaipėdoje. Todėl šis miestas man – labai artimas. Nidoje prabėgo didžioji dalis vaikystės vasarų, o Klaipėda visuomet man buvo artima. Ir dabar jaučiu didelę trauką Nidai. Esu tų žmonių, kurie mėgaujasi tyla ir ramybe.

– Vilniaus universitete baigėte bibliotekininkystės studijas. Kuo ši specialybė jus sužavėjo?

– Labai džiaugiuosi savo pasirinkimu, nes bibliotekininkystė – nepaprastai plati sritis. Dar studijuodama Vilniaus universitete 2007-aisiais pradėjau dirbti Lietuvos aklųjų bibliotekoje administratore. Domėjausi vadybos sritimi: buvau atsakinga už įvairius projektus, komunikacijos kampanijas, taip pat siūliau ir diegiau naujas paslaugas, norėjosi atverti šią biblioteką visuomenei. Įgijusi bakalauro laipsnį pasirinkau ryšių su visuomene magistrantūros studijas. Po kurio laiko pradėjau dirbti A.Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje kaip Regiono bibliotekų metodikos centro vadovė, o po kelerių metų buvau paskirta direktoriaus pavaduotoja. Sykiu dar ir rašiau disertaciją "Bibliotekų vaidmenų kaita tinklaveikos visuomenėje", analizavau, kaip keitėsi Lietuvos bibliotekos nepriklausomybės laikotarpiu, aiškinausi, kokie yra šiuolaikinių bibliotekų vaidmenys.

– Ir kokie jie?

– Pagrindinis akcentas, vyraujantis ir mano profesinėje veikloje, yra tai, kad bibliotekos – nebe knygų saugykla, o bendruomenės židinys, vieta, kur įgyvendinamos skirtingos kultūrinės ir socialinės veiklos. Rašant disertaciją teko išanalizuoti daugybę dokumentų, todėl viliuosi, kad tyrimas bus naudingas visai bibliotekininkų bendruomenei kuriant šiuolaikines bibliotekas Lietuvoje.

– Vadinasi, skaitytojai ateina į biblioteką tiesiog praleisti laiką?

– Labai svarbu turėti tokią viešąją erdvę, kuri būtų laisvai prieinama visiems žmonėms, saugi ir patogi. Bibliotekos tiek Lietuvoje, tiek Skandinavijos ir kitose šalyse prisiima šią atsakingą misiją.

– Ar jūsų minėtus bibliotekų pokyčius įžvelgiate tik pažangiose Europos valstybėse? Koks vaidmuo bibliotekoms tenka, tarkime, Afrikos žemyne?

– Iš tiesų tų panašumų yra. Mažiau išsivysčiusiose šalyse dar labiau akcentuojama bendruomenės telkimo paskirtis. Mes Lietuvoje daugiau kalbame apie informacinį raštingumą, o Afrikos šalyse – apie skaitymo skatinimą, bendrąjį raštingumą ir jo puoselėjimą, aktualizuojama ir padedama susirasti informacija, reikalinga spręsti sudėtingas socialines problemas – bibliotekai priskiriama ir švietėjiška misija.

Knygose – daugiau emocijų

– Iš kur tokia stipri trauka knygoms?

– Nidoje pas močiutę tai būdavo pagrindinis užsiėmimas. Dar besimokydama mokykloje atostogų metu daug laiko praleisdavau bibliotekoje. Visada domėjausi literatūra, ypač grožine. Man tai atrodė prasmingas laisvalaikio praleidimo būdas. Skaitantis žmogus labiau pasitiki savimi, yra raštingas visomis įmanomomis prasmėmis, gali daugiau pasiekti savo profesinėje karjeroje. Technologijų įsigalėjimo amžiuje galbūt skamba nepopuliariai, tačiau skaitymo skatinimas – viena tų funkcijų, kurią biblioteka turėtų ir toliau atlikti.

– Minėjote, kad mėgstate grožinę literatūrą. Ką šiuo metu skaitote?

– Renkuosi knygas pagal tuo metu aktualias ir įdomias temas. Skaitau Svetlanos Aleksijevič "Černobylio maldą". Apie serialą, sukurtą remiantis tikrais įvykiais, dabar diskutuoja visas pasaulis. Pradėjau nuo knygos, o tada pažiūrėsiu ir serialą.

– Dabar daugelis renkasi paprastesnį ir greitesnį variantą – vietoje knygos pažiūri filmą.

– Iki šiol gailiuosi, kad pirmiau pažiūrėjau "Sostų karų" serialą. Reikėjo pradėti nuo knygų. Autorius į knygą įdeda daugiau emocijų, paslapčių. Be to, pagal knygas pastatyti filmai, serialai atima iš mūsų galimybę pačiam fantazuoti, kurti savo įsivaizduojamą pasaulį.

– Iš pirmo žvilgsnio darbas bibliotekoje gali pasirodyti nuobodus. Koks jis yra iš tikrųjų?

– Skaitytojai, kurie užbėga į biblioteką atiduoti ar pasiimti knygos, mato tik išorinę šio darbo pusę. Bet organizacijoje visada kunkuliuoja veiksmas. Kiek prisimenu iš ankstesnių susitikimų, Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos darbuotojai labai susitelkdavo įgyvendindami įvairius projektus. Man atrodo, visų svarbiausia – savirealizacija ir galimybė būti naudingu žmonėms. Žinoma, yra ir rutininių darbų, kita vertus, galbūt bibliotekininkas mato prasmę paliesdamas kiekvieną knygą ir prižiūrėdamas žiniją. Dabar bibliotekininkai turi kur kas daugiau atsakomybių ir tai paįvairina jų darbą bei kasdienybę.

– Ar spėjote pažinti I.Simonaitytės bibliotekoje dirbančius žmones?

– Bibliotekininkų bendruomenė yra gana didelė, bet su jos nariais galima susipažinti dirbant kartu projektuose, iniciatyvose, kurios apima visą Lietuvą. Su Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos komanda teko bendrauti ir anksčiau, pavyzdžiui, įgyvendinant "Vasara su knyga" ("Skaitymo iššūkis"). Tai – bendra visų penkių Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų veikla. Man visuomet Klaipėdos bibliotekos žmonės atrodydavo stiprūs, dirbantys išvien, kupini įdomių idėjų ir mylimi bendruomenės. Kai kuriuos projektus teko rašyti kartu su šviesaus atminimo Laima Pačebutiene, profesinės karjeros prasme man ji buvo tikras pavyzdys. Klaipėdiečiai – laisvi, mėgstantys pažinti kitus žmones ir kultūras, keliauti. Amžinąjį atilsį Laima organizuodavo profesines išvykas į kitas šalis ir parveždavo daug grandiozinių idėjų į Lietuvą.

Pokyčiai negąsdina

– Pakeitėte ne tik darbą, bet ir gyvenamąją vietą. Kaip apsisprendėte siekti vadovo pareigų?

– Jaučiau, kad man reikia pokyčių, atėjo laikas judėti toliau. Kai buvo paskelbtas konkursas, ilgai svarsčiau ir galiausiai nusprendžiau jame dalyvauti. Pastaruoju metu stengiuosi įsiklausyti į save, nes ilgą laiką bandžiau atliepti kitų žmonių lūkesčius. Tai nėra labai sveika – visų pirma reikia įsiklausyti į save.

– Kokių naujų vėjų planuojate įnešti į I.Simonaitytės bibliotekos gyvenimą?

– Reikėtų tęsti buvusių vadovų sumanymus, stiprinti knygos kultūrą, kviesti bendruomenę į renginius, labiau akcentuoti regioninę funkciją. Apskrities viešoji biblioteka ne tik aptarnauja skaitytojus, bet dirba ir su kitomis bibliotekomis. Būtų prasminga kurti bendras paslaugas visame Klaipėdos regione, galima pagalvoti naujų veiklų kraštotyros temomis, sustiprinti skaitmeninimą, atnaujinti techniką. Klaipėda pasižymi įdomiomis veiklomis vasarą bibliotekos kieme, bet norėtųsi įvairesnių veiklų ir žiemos metu. Norėtųsi žmones pakviesti į informacinio raštingumo užsiėmimus. Taip pat svarbu išplėtoti Tarptautinio vertėjų ir rašytojų centro Nidoje veiklas, kviesti rašytojus ir vertėjus iš užsienio naudotis nuostabia šio krašto gamta įkvėpimui ir kūrybai.

– Ko šiandien pasigendate Lietuvos bibliotekose?

– Kai kurios įstaigos dar nėra sulaukusios infrastruktūros atnaujinimo, turbūt reikėtų pradėti nuo to.

– Pradėjote nuo administratorės darbo, o ir šiuo metu pati vadovaujate kitiems. Ar jaunas amžius tam – ne kliūtis?

– Jaunystė – sąlyginis dalykas. Tikriausiai kiekvienas mūsų kitaip supranta, kas yra jaunas. Jaunystė labai greitai praeina, todėl daug svarbiau vidinė būsena ir jaunatviškumas bet kuriuo amžiaus laikotarpiu. Daug svarbiau gilinimasis į pasirinktą sritį, gebėjimas mokytis. Aš pasirinkau bibliotekų vadybos sritį, šioje srityje visuomet dirbau, todėl amžius neturėtų būti kliūtis. Apskritai, mano nuomone, idėjinis jaunų žmonių lėkimas ir vyresnių kolegų patirtys yra puikiai suderinami, iš to galima gauti gerų rezultatų, panaudoti organizacijos veiklų tobulinimui. Tai patyriau ne tik dirbdama bibliotekose, bet ir dėstydama Vilniaus universiteto studentams.

– Kokių hobių turite?

– Lankau keramikos studiją pas puikią keramikę Juliją Šilkinytę-Ūsienę. Tikiuosi, Klaipėdoje irgi atrasiu panašių užsiėmimų. Mėgstu keliones, žygius, pažinti naujas vietas. Pastarąjį kartą vykau į Kroatiją automobiliu, teko daug vaikščioti pajūriu, kalnuose, taip pat prie Plitvicų ežerų. Man tai – puikus poilsis.

Vizitinė kortelė

Gimė 1985 m. liepos 14 d. Vilniuje.

2008 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgijo Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų bakalauro, 2011 m. – Ryšių su visuomene magistro laipsnius.

2016 m. Vilniaus universitete įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį.

2007–2012 m. dirbo Lietuvos aklųjų bibliotekoje administratore, nuo 2012 m. – direktoriaus pavaduotoja vadybai ir ryšiams su visuomene.

2009 m. pelnė geriausio jaunojo bibliotekininko vardą.

2012–2019 m. dirbo Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centro vadove, nuo 2015 m. direktoriaus pavaduotoja.

Dėstė Vilniaus universitete.

Yra Lietuvos komunikacijos asociacijos, Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė.

2019 m. liepos 8 d. pradėjo eiti Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pareigas.

Bibliotekos darbuotojams ją pristatė Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius.

Kancleris palinkėjo vadovei kartu su bibliotekos komanda ir bendruomene toliau kurti jaukius knygos namus, kurių išskirtinumas ir stiprybė – marinistika, Mažoji Lietuva, skaitymo skatinimas ir knygos kultūros puoselėjimas Klaipėdos regione.

Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pareigas laimėjusi  L. Juchnevič prieš tai dirbo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, yra dėsčiusi Vilniaus universitete, dirbusi Lietuvos aklųjų bibliotekoje direktoriaus pavaduotoja vadybai ir ryšiams su visuomene.

L. Juchnevič Vilniaus universitete įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį. 2009 m. ji pelnė geriausio jaunojo bibliotekininko vardą.

Apskrities viešosios bibliotekos vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.