Kada kils ir kiek truks?  

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis portalo DELFI.lt žurnalistui Edgarui Savickui sakė, kad 2008 metų krizė nebuvo panaudota ekonomikos išvalymui ir disproporcijų panaikinimui, o tai sukūrė papildomų problemų.

„Pasaulinės krizės pojūtis tikrai sklando, nes visas, o ypač Vakarų, pasaulis pasižymi pernelyg dideliu įsiskolinimu. 2008 metų krizė šios problemos neišsprendė. Problema buvo tik užšaldyta. Manau, kelių metų bėgyje tam tikra pasaulinė krizė labai tikėtina. Pagrindinis klausimas – kada ji kils ir kiek truks”, – sakė prof. R. Rudzkis.  

Pasak profesoriaus, Lietuva labai stipriai priklausoma nuo pasaulinių rinkų. Esame maža ir atvira ekonomika, kurios ekonomikos raidoje toną užduoda eksporto rodikliai. Jei situacija blogės Europos Sąjungoje, tai neišvengiamai bus labai svarbus veiksnys, stabdantis Lietuvos ūkio augimą. 

Didžiausias smūgis – transporto ir statybų sektoriams 

Vis dėlto, 2008-ieji buvo pamoka, kurią turėjome išmokti. Kaip pastebi L. Čiutys, kadangi Lietuvos ekonomika orientuojasi į eksportą, pirmasis ir labiausiai nuo krizės nukraujavęs sektorius buvo transporto, antrasis krito statybų sektorius.

„Transporte daugiausiai bėdų turėjo tie, kurie buvo prisiėmę lizinguojamų automobilių ir bankas staiga, pagal sutartyje suteiktas teises, pareikalaudavo anksčiau nei numatyta grafike grąžinti visą paskolą dėl suprastėjusių įmonės finansinių rodiklių. Statybų sektorius krito dėl sustojusios rinkos, nes krizės metu dažniausiai tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys pereina į taupymo ir „išgyvenimo“ rėžimą. Todėl stabdomi plėtros projektai, fiziniai asmenys vangiai investuoja į nekilnojamąjį turtą”, – sako šiuo metu Baltijos šalyse aktyvią plėtrą vykdančios įmonės direktorius.  

Krizė iš tiesų skatina rinktis konservatyvius pinigų taupymo sprendimus. L. Čiutys pastebi, kad gerais laikais „lašinius“ užsiaugina tik reta statybos ar transporto kompanija. Dažniausiai visos pajamos „pravalgomos“, o atėjus krizei ir padidėjus vėluojančių atsiskaitymų skaičiui, įmonė atsiduria ant bankroto slenksčio. Beje, 2008-aisiais net ir valstybinis sektorius pristabdė mokėjimus už kai kuriuos didelius statybos projektus. Tai iššaukė praktiškai nesustabdomą bankrotų grandininę reakciją nuo generalinių rangovų iki pat subrangovų.  

L. Čiutys prisimena, kad tuomet išsilaikė ir net gerokai išsiplėtė įmonės, kurios krizę sutiko turėdamos finansinių išteklių – santaupų. Tarp jų buvo ir transporto įmonių, kurioms atsirado galimybė pigiai praplėsti savo autotransporto ūkį superkant stipriai atpigusius vilkikus (dėl sunkmečiu smukusio transporto sektoriaus vilkikų tiesiog niekam nebereikėjo). Taip pat krizė buvo labai geras laikas tiek smulkiems NT spekuliantams, tiek stambesniems investuotojams,  nes stipriai krito ir nekilnojamojo turto kainos.

„Natūralu, kad krizė yra pats geriausias laikas apsipirkti, ir tie, kurie iki krizės konservatyviai pasiskaičiuoja savo galimybes, sutaupo vieną kitą eurą, atėjus krizės valandai ne tik laisviau kvėpuoja, bet ir gali gerokai papildyti savo turto eilutę“, – sako specialistas.

Sėkmei reikia pasiruošti

Vis dėlto, „LC paslaugų centras“ vadovas sako, kad kiekviena krizė paženklinta sėkmės istorijomis, kurių apstu yra visuose sektoriuose. Tarkim, krizė yra tikras aukso amžius smulkiųjų kreditų bendrovėms. Juk žmonėms tiesiog reikia greitai gauti pinigų.  

2008-aisiais rankomis trynė ir loterijų ir azartinių lošimų verslai. Kai kurių analitikų skaičiavimu, 2008–2011-aisiais, kai visas pasaulis gelbėjosi nuo krizės smūgio, loterijos bilietų pardavimas Lietuvoje išaugo 56 proc. Skaičiuojama, kad lietuviai loterijos bilietams kriziniu laikotarpiu išleido beveik tris milijonus eurų kasmet.