„Teismo sprendimas „Profarmą“ šokiravo. Mes manome, kad sprendimas yra klaidingas ir planuojame imtis veiksmų, kad tas sprendimas būtų peržiūrėtas. Pirmos instancijos teismas pasisakė priešingai, nustatė, kad „Profarma“ nėra atsakinga už galimus procedūrinius pažeidimus ir atmetė ieškinį. Apeliacinis Teismas pažiūrėjo kitaip. Mes planuojame kreiptis į aukštesnę instanciją“, – sakė L. Lukošiūnas.
Kai kurie aiškina, kad buvo pažeistas skaidrumo principas, nebuvo atsižvelgiama į kitus pasiūlymus, mažesnes kainas. L. Lukošiūnas įvertino tokius argumentus.
„Mes tikrai negalime sutikti, nes pirmiausia reiktų grįžti į 2020 metų kovo mėnesį, pandemijos pradžią. Reiktų žiūrėti į tai, kad buvo priimtas įstatymų pakeitimas, kuris leido perkančiai organizacijai pirkti iš vieno tiekėjo, t. y. nevertinti jokių kitų pasiūlymų. Tai buvo aiškiai numatyta įstatyme. Mes negalime suprasti, kaip teismas priėjo prie tokios išvados, kad buvo padarytas pažeidimas, kai įstatymas leido. Mes negalime sutikti su tokiu teisiniu vertinimu“, – aiškino advokatas.
„Kai teikė pasiūlymą, „Profarma“, ieškojo visame pasaulyje, Europoje, kur būtų galima gauti tuos testus, kurie ne tik atitiktų reikalavimus, bet ir kad jie būtų kokybiški. „Profarma“ įsipareigojo testuoti pačius testus, ji tikrino testų kokybę ir atsirinko tą gamintoją, kuris tuo metu galėjo pasiūlyti tokį kiekį kokybiškų testų. Tuo metu buvo skandalų visoje Europos Sąjungoje ir JAV, Australijoje, kai buvo įsigyti nekokybiški testai, net ir už tas pačias kainas. Mūsų situacijoje testai yra kokybiški, jie sunaudoti. Nėra jokių diskusijų. Tik šią minutę iš „Profarmos“ per teismą buvo išreikalauta nuolaida“, – komentavo L. Lukošiūnas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Pašnekovas paaiškino, kokius žingsnius toliau darys bendrovė.
Ši byla yra vienintelė Europoje. Manau, mes tikrai nustebinome Europą su tokiu sprendimu.
„Mes tikrai eisime iki galo visą teisinį kelią. Dabar yra Apeliacinio Teismo sprendimas, tolimesnis kelias – Aukščiausiasis Teismas, t. y. kasacinio skundo teikimas. Mes prašysime Kasacinio Teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl išaiškinimo per Europos Sąjungos teises. Nes ši byla yra vienintelė Europoje. Manau, mes tikrai nustebinome Europą su tokiu sprendimu. Jeigu mums nepavyks pasiekti rezultatų Lietuvoje, mes planuojame kreiptis po galutinio teismo sprendimo į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes manome, kad buvo pažeista teisė į nuosavybę. Šiuo atveju mes esame priversti kaip verslo subjektas parduoti daiktą už kainą, už kurią mes nenorime parduoti. Laisvoje demokratinėje respublikoje niekas negali būti verčiamas parduoti daiktą, nesant įstatymo reikalavimų, už kainą, už kurią nėra nusiteikęs parduoti“, – šnekėjo L. Lukošiūnas.
Tuo metu, kai buvo perkami COVID-19 testai, sveikatos apsaugos ministru buvo Aurelijus Veryga. Jis irgi sutiko trumpai pakomentuoti išgirstą Apeliacinio Teismo sprendimą.
„Pajuokaudamas pasakysiu, kad nuostabus sprendimas. Jeigu jau pradėjome tokį pratimą, tai reikėtų pratęsti ir su visais kitais pirkimais. COVID-19 buvo tokia situacija, kada per daug nesivaržydami iš to pinigų uždirbo ne vienas verslas. Pavyzdžiui, gydymo įstaigoms, net ir turint sutartis su tiekėjais dėl asmens apsaugos priemonių, buvo staiga pasakoma, kad jų jau nėra. Palaukus keletą savaičių būdavo pasiūloma tos pačios priemonės iš to paties sandėlio jau už gerokai didesnę kainą. Gal ir šituos pinigus bandykime išsireikalauti? Taip, tuo metu kainos augo beprotiškai, o valstybė buvo įkaito būsenoje ir reikėjo labai greitai apsispręsti, ar mes perkame labai greitai ir gauname tas priemones. Man atrodo, šito konteksto nelabai kas supranta. Dabar atsisukus atgal sakyti, kad tai – permokėjimai... Gerai, jei valstybė išsireikalaus pinigus iš bendrovių, biudžetui tai bus pinigai, bet aš labai abejoju. Čia toks savotiškas bandymas nubausti už spekuliaciją. O už spekuliaciją mes nustojome bausti iškart po nepriklausomybės“, – komentavo A. Veryga.
