Maitinimą šioje ugdymo įstaigoje vertino komisija, sudaryta iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų.

Šalyje vaikų maitinimą organizuotuose kolektyvuose reglamentuoja „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964. Jis įteisino sveikatai palankią mitybą kaip privalomą visose vaikų įstaigose. Nuo to laiko šis aprašas buvo kelis kartus tobulintas.

Maitinimą organizuoja pati gimnazija. Joje mokosi 332 mokiniai, tačiau patikrinimo dieną jų valgykloje jų buvo labai nedaug. Administracija sakė, kad penktadieniais visada mažai valgančių, be to, dalis mokinių, per pertraukas ar laisvas pamokas eina pirkti maisto į netoliese esančias parduotuves ir kebabines. Šios gimnazijos vidaus taisyklės to nedraudžia. Populiariausias ten perkamas pietų „patiekalas“ − prancūziškas batonas su česnakinio sviesto įdaru, kainuojantis 64 centus.

Mokykla nedalyvauja ES finansuojamose programose „Pienas vaikams“ ir „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ (administracijos teigimu „nes vaikai šių produktų nenori“), be to, mažai pieno produktų bei daržovių buvo ir valgykloje. Valgyklos darbuotojai informavo, kad pieno produktų būna 2 kartus per savaitę bei bufete yra saldintų pieno kokteilių ir glaistytų sūrelių. O iš daržovių, apsilankymo dieną buvo tik agurkai ir žirneliai, kuriuos dalis mokinių palikdavo nesuvalgę ir išmesdavo. Virėjai teigė, kad kartais dar būna obuolių ir mandarinų.

Iš daržovių, apsilankymo dieną buvo tik agurkai ir žirneliai, kuriuos dalis mokinių palikdavo nesuvalgę ir išmesdavo.

Patiekimo estetikai dėmesio neskiriama, visos lėkštės išmargintos skirtingais raštais. Maisto vaizdas skurdus. Vaikai galėjo valgyti tik rūgštynių sriubą, žemaičių blynus, žuvies maltinį ir plovą. Dalis mokinių, paragavę šių patiekalų, juos išmesdavo. Paklausti kodėl nesuvalgo, atsakė, kad kai kurie patiekalai jiems duodami veltui (nes jie socialiai remtini), šiandien tai buvo plovas, o jie tokių nenori. Nors buvo ir tokių gimnazistų, kurie suvalgydavo visą porciją.

Anoniminėse apklausos anketose vaikai rašė, kad valgykloje per maža maisto įvairovė, kad neleidžiama nusipirkti daugiau nei po 2 dešrainius, kad būtina atnaujinti asortimentą įtraukiant šiuolaikinius patiekalus, į gaminius dėti mažiau cukraus (nes arbata patiekiama su „privalomu“ cukrumi). Mokiniai norėjo sveikesnio maisto ir užkandžių, kiti siūlė „praplėsti mėsos gaminių racioną, nes kiekvieną savaitę valgyti tą patį kotletą ar suktinuką, darosi neskanu“. Jie taip pat rašė, kad mokykloje parduodama kava, kuri draudžiama vaikų ugdymo įstaigose. Šį faktą administracija paaiškino, kad kava gaminama mokytojams ir, matyt, kartais ji atitenka vaikams...

Dauguma vaikų nežinojo, ką reiškia simbolis žalia „Rakto skylutė“ (tai tarptautinė sveikatai palankaus maisto ženklinimo sistema, jau keletą metų veikianti Lietuvoje).

Taigi, aprašyti gimnazistų elgesio faktai bei žinios bylojo, kad integruotas sveikatos (ir mitybos) žinių dėstymas yra neefektyvus. Valgyklos darbuotojai taip pat neturi žinių apie sveiką mitybą.

Rekomendacijos:

1. Koreguoti valgiaraščius, įtraukti naujų, įdomesnių sveikatai palankių patiekalų.

2. Pasiūlyti įvairesnių daržovių patiekalų ir garnyrų. Aktyviau raginti vaikus valgyti daržoves. Nuolat turėti vaisių.

3. Kas dieną vaikams pasiūlyti pieno, varškės, pasukų, nesaldžių jogurtų.

4. Analizuoti vaikų nuomones apie maitinimą.

Maitinimas šioje ugdymo įstaigoje įvertintas 6 balais iš 10-ties.