Aštuoni iš devynių, šią kadenciją savo ar kitų valia netekusių ministro kėdės Vyriausybėje, jau triūsia naujuose darbuose. Tiesa, kai kurie jį susirado patys, o kai kuriems parūpino premjeras, ir klausimas, ar už tai jį reikia peikti, ar girti.

Nors devyni ministrai prarado postus, nė vieno jų Saulius Skvernelis nepeikė. Gal iš tiesų jie buvo neprasti, nes dauguma susirado gerus darbus. Dviem to net nereikėjo – tai už juos padarė pats ministras pirmininkas: vieną priglaudė pats premjeras savo patarėjų komandoje, kitam pranašaujama net viceministro karjera. Tarp jau seniau tapusių eksministrais du – merai, du užima aukštus postus valstybės institucijose, du dirba privačiose įstaigose, o vieną kol kas galima matyti užmetusį meškerę Ūloje, bet niekas neabejoja, kad meškerės užmestos ir būsimai karjerai.

Tyliai žvejoja

Šiek tiek daugiau kaip prieš mėnesį su Susisiekimo ministerija atsisveikinęs Rokas Masiulis rugsėjo pirmą savaitgalį feisbuke atnaujino savo profilio nuotrauką – joje jis su meškere įsibridęs į upę. "Po ilgo laiko – vėl prie nuostabiosios Ūlos. Tik kiršliai šįkart maži – paleidimui", – rašo eksministras.

R.Masiulis kol kas dalijasi žvejybos įspūdžiais ir apie ateitį nekalba. ("Facebook" nuotr.)

O praėjusį penktadienį jis pasidžiaugė: "Šiandien sulaukiau netikėto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įvertinimo. Labai vertinu apdovanojimą už antikorupcinę veiklą. Tai buvo didelė mūsų komandos darbo dalis. Korupcija yra valstybę iš vidaus naikinantis vėžys, su kuriuo privalome kovoti. Kito pasirinkimo nėra. Dėkoju STT už bendradarbiavimą ir linkiu jiems stiprybės nelengvoje kovoje."

Būsimos profesinės, kaip ir politinės, karjeros planais R.Masiulis kol kas nesidalija, nors net Prezidentas per savo patarėją jį skatina steigti partiją.

Kiti du, vasarą turėję atiduoti ministrų portfelius naujiems valdančiosios koalicijos partneriams, jau turi naujus. S.Skvernelis nė neslėpė, kad jais pasirūpins: pareiškė, kad buvę vidaus reikalų ir žemės ūkio ministrai Eimutis Misiūnas ir Giedrius Surplys gaus politines pareigas, nes nori toliau tarnauti valstybei. Premjero tikinimu, toks pasiūlymas galioja ir buvusiam susisiekimo ministrui R.Masiuliui.

Tad antra savaitė, kai ministras pirmininkas turi dar vieną patarėją – žemės ūkio eksministras Giedrius Surplys kuruoja susisiekimo ir klimato kaitos klausimus. Premjeras gali gauti įdomių patarimų, nes G.Surplys šiomis temomis tik pradės domėtis. Bet ir žemės ūkyje jis buvo debiutantas. Bet tai jam nesutrukdė pabūti žemės ūkio ministru. Yra žmonių, kurie vadovaujasi patarle: duoda – imk, muša – bėk.

Kažin ar daug gali patarti krašto apsaugos ministrui Raimundui Karobliui ir nuo šio pirmadienio politinio pasitikėjimo patarėju tapęs vidaus reikalų eksministras Eimutis Misiūnas – tai jam nauja sritis. Pagrindinės jo veiklos kryptys apims infrastruktūros valdymą ir plėtrą, bendradarbiavimą su vidaus reikalų sistemos institucijomis rengiantis atsakui į hibridines grėsmes ir stiprinant ginkluotųjų pajėgų sąveiką valstybės gynybai. R.Karoblis neslepia naują patarėją įgijęs premjero iniciatyva. E.Misiūnui matuojama ir spalio viduryje atsilaisvinsianti šios ministerijos viceministro kėdė, nors ministras tokių garantijų viešai nedalija. Bet juk viceministrai – irgi partinio postų turgaus objektas.

Nuo Klaipėdos iki Paryžiaus

Kitiems trims, eksministrais tapusiems pernai gruodžio pabaigoje paties S.Skvernelio iniciatyva, darbo teko ieškotis patiems. Premjeras dievagojosi, kad visi jie yra puikūs, bet reikia Vyriausybės "perkrovimo", naujo impulso reformoms. Buvo galima tikėtis, kad įsisiūbavus mokytojų streikams posto gali netekti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, bet aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui ir kultūros – Lianai Ruokytei-Jonsson tai buvo tikrai netikėta kalėdinė dovanėlė.

Bet eksministrai rado naujų karjeros galimybių. Štai buvusi švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė dabar gyvena įkurtuvių Paryžiuje nuotaikomis. Prieš pat rugsėjo 1-ąją ji paskirta Lietuvos švietimo ir mokslo atašė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Eksministrė šį postą pelnė laimėjusi Valstybės tarnybos departamento skelbtą konkursą, jos kadencija turėtų trukti trejus metus. Paryžiuje reziduojančios institucijos nare Lietuva tapo pernai, Lietuva joje turės keturis atašė, atsakingus už skirtingas sritis.

"Per 20 metų dirbu švietimo ir mokslo srityje, yra daug metų tekę dirbti ekspertinį darbą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse organizacijose. Manau, kad mano kompetencija ir patirtis gali būti naudinga", – tikisi J.Petrauskienė.

Iki šio paskyrimo ji niekur nedirbo, nes, pasak jos, po dvejų metų darbo Vyriausybėje norėjosi ir pailsėti, skirti laiko šeimai, apmąstymams.

J.Petrauskienė feisbuke šypsosi iš Paryžiaus, o kultūros eksministrė L.Ruokytė-Jonsson – iš Kinijos, Lietuvos dizaino stendo parodoje "Interiorlifestyle 2019" Šanchajuje.

Liana Ruokytė-Jonsson/"Facebook" nuotr.

Rugpjūčio paskutinėmis dienomis ji pasidžiaugė, kad kino virusas jos nepaleido ir ji grįžtanti prie kino industrijos – tapo Vilniaus kino klasterio valdybos pirmininke. Vilniaus kino klasteris siūlo kino ir TV gamybos, įrangos nuomos, dekoracijų, postprodukcijos ir kitas audiovizualinio sektoriaus paslaugas.

"Nuo Lietuvos kino centro įkūrimo dienos glaudžiai bendradarbiavau su visais kino industrijos atstovais dėl mokestinės lengvatos kinui įvedimo, o vėliau – pratęsimo. Lietuvos kino industrija išlieka konkurencinga pasaulinėje rinkoje ir turi puikių galimybių pritraukti į Lietuvą dar daugiau stambių kino ir TV serialų gamybos projektų. Esu pasiruošusi panaudoti visą savo patirtį ir ryšius tolesnei Vilniaus kino klasterio tarptautinei plėtrai ir kitiems strateginiams tikslams įgyvendinti", – sako L.Ruokytė-Jonsson. Iki tol ji dirbo Ekologinio dizaino asociacijos EKODA vykdomąja direktore.

Aplinkos eksministras K.Navickas nuo gegužės dirba privačioje Klaipėdos Lietuvos ir Vokietijos kapitalo bendrovėje "Vėjo projektai". Tai jo pirma darbovietė po to, kai neteko ministro posto. K.Navickas pasakojo, kad darbo ieškojo įvairiai – siuntė CV, dalyvavo konkursuose valstybės ir europinėse institucijose, turėjo galimybę išvykti dirbti svetur, bet nenorėjo palikti Lietuvos.

Tai, kad jis – eksministras, pasak jo, buvo trūkumas, o ne pranašumas: darbo pokalbių metu, pamatę viešai žinomą veidą, žmonės kitaip reaguoja.

Dabar K.Navicko pareigos – personalo direktorius. "Su mano ankstesne aplinkosaugos veikla ir Vyriausybėje kuruota sritimi dabartinis darbas teturi tik tiek bendra, kad įmonė kuria atsinaujinančia energija varomą elektrinį transportą. Tiesa, praverčia vadybinė patirtis, įgyta iki tampant ministru, ir tai buvo esminis veiksnys mane priimant į darbą", – pasakoja K.Navickas, kol nebuvo ministru, dirbęs tarptautinėje nevyriausybinėje organizacijoje "Baltijos aplinkos forumas".

Vieną priglaudė pats premjeras savo patarėjų komandoje, kitam pranašaujama net viceministro karjera.

Nors politinė karjera truko neilgai, eksministras nesigaili ją išbandęs, nes tai buvusi įdomi patirtis. Ar domisi, kas dabar vyksta Aplinkos ministerijoje? "Domiuosi, bet kuo daugiau praeina laiko, tuo mažiau, nes dirbu jau kitoje srityje", – sako K.Navickas.

Du buvę ministrai – merai

Trys ministrai postus užleido dar nelabai spėję juose apšilti. Pirmas šios kadencijos ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius 2017 m. rudenį paliko postą, kai iš valdančiosios koalicijos pasitraukė į Vyriausybę jį delegavę socialdemokratai. Tų pačių metų gruodį jis laimėjo bendrovės "Jonavos vandenys" vadovo konkursą. Šių metų kovą tiesioginiuose merų rinkimuose jau pirmame ture jis išrinktas Jonavos rajono savivaldybės meru. Jis čia jau buvo meru pusantros kadencijos – nuo 2011-ųjų iki 2016-ųjų, kai posto atsisakė dėl ministro karjeros.

Kita socialdemokratams atstovavusi, tačiau šiems pasitraukus iš valdančiosios koalicijos teisingumo ministrės portfelio vis tiek nenorėjusi grąžinti Milda Vainiutė poste vis tiek neužsibuvo. 2018-ųjų kovą ji buvo priversta pasitraukti po pavaldinių pareiškimų, kad ministerijos vadovybė trikdė kalėjimų sistemos vidaus auditą, o tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė ministre nebepasitikinti.

Bet eksministrė ir toliau atkakliai siekė karjeros valstybės institucijose. Nesėkmingai kandidatavo į akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius. Paskui Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ją pasiūlė į Seimo kontrolieres ir rugsėjo pabaigoje Seimas tam pritarė.

Paskyrimas nebuvo labai sklandus. Per jos kandidatūros pristatymą Seime eksministrei teko aiškintis savo ekspertinės išvados apie kontroversiškai vertintas valdančiųjų inicijuotas partijų finansavimo teisinio reguliavimo pataisas, atveriančias galimybes valdančioje koalicijoje likusiems nuo socialdemokratų atskilusiems "socialdarbiečiams" gauti valstybės dotaciją.

Broniui Markauskui, žemės ūkio ministro kėdę atlaisvinusiam 2018-ųjų balandį po to, kai buvo apkaltintas svetimos žemės naudojimu ir europietiškos paramos už tai gavimu, darbo ieškotis nereikėjo – jis buvo Seimo narys. Bet šiemet B.Markauskas parlamentaro mandatą iškeitė į Klaipėdos rajono mero regalijas.

Savų darbo birža?

Kaip vertinti, kad valdantieji, kad ir kuri partija būtų valdžioje, vis randa kažkokį valdišką darbelį postus praradusiems veikėjams?

Žinoma, esminis klausimas, kaip tie postai prarasti. Tad tikrai nekoks prieskonis, kai į Seimo kontrolieres stumta ministrės poste susimovusi M.Vainiutė. Maža to, prieš  pretenduodama į naują postą surašiusi valdantiesiems palankius teisės aktų vertinimus, nors toks elgesys sunkiai suderinamas su Seimo kontrolieriaus postu, kuriame būtinas nešališkumas.

Kita situacija, kai šią vasarą trys ministrai portfelius buvo priversti atiduoti pasikeitus politinėms aplinkybėms, o ne dėl savo darbo rezultatų. Pagal Vyriausybės įstatymą pasikeitus Vyriausybei, ministrams, kurie neteko savo įgaliojimų, priklauso vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, bet ne naujas postas.

"Jei Lietuvoje veiktų vadovų tarnyba, turėtume aiškią tvarką, kaip buvę pareigūnai ar tarnautojai gali grįžti į vadovų pareigas, jeigu jie nenori tęsti politinės karjeros. Neturint tvarkos, kaip tokius asmenis toliau panaudoti valstybės labui, paprasčiausiai priimami ad hoc sprendimai. E.Misiūnas ir G.Surplys yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinės komandos nariai, tad normalu, kad jiems suteiktos politinio asmeninio pasitikėjimo pareigos, kuriose jie turėtų dirbti tik iki jų politinių šeimininkų kadencijos pabaigos. Nepalankiai vertinčiau pastangas prieš rinkimus užimti karjeros tarnautojo pareigas, kad buvę politikai gautų šiltą vietą ir apsisaugotų nuo galimų politinių vėjų", – mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. dr. Vitalis Nakrošis.

E.Misiūnas (dešinėje) ir G.Surplys (kairėje) jau gavo politines pareigas.

Žinoma, kompetentingo, politinės patirties įgijusio vadovo patirtį valstybei vertinga panaudoti. Antra vertus, juk ir asmeninio pasitikėjimo darbuotojams algas moka mokesčių mokėtojai, tad nepadoru naujas pareigybes steigti tik tam, kad lojalus valdantiesiems veikėjas gautų algą.

Bet, anot premjero, jei žmogus nori tarnauti valstybei, postas bus sukurtas. Belieka ironizuoti: tai gera žinia bedarbiams – jei jie nori tarnauti valstybei, reikėtų kreiptis ne į Užimtumo tarnybą, o tiesiai į premjerą.

„Vertiname šių Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei ypatingai svarbių ansamblių skaidymą ir užstatymą kaip neskaidriais metodais vykdomą ir įteisinamą vandalizmą. Šis vandalizmas turi būti sustabdytas, o už tai atsakingi asmenys – susilaukti savo veiksmams adekvačių sankcijų“, – rašoma kultūros ministrei L. Ruokytei-Jonsson adresuotoje piketo rezoliucijoje.

Ryte įvykusio susitikimo metu piketo rengėjai pristatė šią rezoliuciją kultūros ministrei, paragindami ją prisiimti asmeninę atsakomybę už kultūros paveldo apsaugą, nes, kaip skelbia piketo dalyviai, tokią atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, ir imtis konkrečių veiksmų.

Antradienį paskelbtame Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai teigiama tik tai, kad susitikus Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio nariais ministrė L. Ruokytė-Jonsson „atkreipė dėmesį, kad būtent Kultūros ministerijos iniciatyva dėl „Misionierių sodų“ Vilniuje lankėsi UNESCO/ ICOMOS tarptautinio lygio ekspertai. Jie parengė ataskaitą ir rekomendacijas, kurios turėtų būti įgyvendintos“.

Kultūros ministerijos pranešime taip pat pateikta lakoniška reakcija į žmonių susirūpinimą šv. Jokūbo ligoninės komplekso rekonstrukcijos planais.

„Neseniai paviešinta šv. Jokūbo ligoninės komplekso rekonstrukcijos projekto vizualizacija kelia nerimą. Todėl inicijavome tyrimą, kad galimos problemos būtų atskleistos ankstyvoje projekto stadijoje ir būtų galima imtis veiksmų“, –  sakė kultūros ministrė.

Greta Šv. Jokūbo bažnyčios planuojamas viešbutis ir biurų pastatas

Taip ministrė įvertino kitų metų sausio pabaigoje planuojamą Baltarusijos akademinio didžiojo nacionalinio operos ir baleto teatro trupės pasirodymą Vilniaus „Siemens“ arenoje. Arenos renginio anonse nurodoma, kad baletas yra skirtas „specialiai Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio progai“, tuo metu patys spektaklio kūrėjai pabrėžia, kad tai nėra tikslus istorinių įvykių atspindys, o jų pateikiama bendros Lietuvos ir Baltarusijos istorijos interpretacija.

„Vienareikšmiškai neigiamai vertinu pasirodymo organizatorių bandymą prisišlieti prie Valstybės atkūrimo šimtmečio renginių. Atkreipiu dėmesį, kad šis pasirodymas niekaip nėra susijęs su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programa, juo labiau negauna jokio finansavimo iš Kultūros ministerijos“, - komentare BNS nurodė ministrė.

Pasak jos, Lietuva yra demokratiška šalis, kurioje galima organizuoti įvairius renginius.

„Vis dėlto, mano asmenine nuomone, turint omenyje mūsų rytinių kaimynų pastangas kultūrą ir meną išnaudoti kaip minkštosios galios įrankius, tokių renginių organizavimas prieš pat vasario 16-ąją yra laikytinas provokacija“, - pabrėžė ministrė.

Vis dėlto, mano asmenine nuomone, turint omenyje mūsų rytinių kaimynų pastangas kultūrą ir meną išnaudoti kaip minkštosios galios įrankius, tokių renginių organizavimas prieš pat vasario 16-ąją yra laikytinas provokacija.

Anonsuodami renginį, organizatoriai „Siemens“ arenos tinklalapyje nurodo, kad su Baltarusijos teatru dėl baleto atvežimo į Vilnių derėtasi dar nuo 2015-ųjų, ir tai bus „dovana Lietuvai nepriklausomybės šimtmečio proga“.

Baltarusijos akademiniame didžiajame nacionaliniame operos teatre spektaklio premjera įvyko 2013-aisiais, šį birželį jis rodytas Rusijos didžiajame teatre, Baltarusijos ir Rusijos kultūros dienų metu. Baltarusijos teatras pabrėžia, kad spektaklio scenaristai „nesistengė tiksliai atkurti istorinių įvykių“, tačiau „pateikė savo žvilgsnį į tolimą praeitį“. Teatras nurodo, kad tai istorija apie Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vytautą, jo žmoną Oną, pusbrolį Jogailą ir jo žmoną Jadvygą, kurios siužetas „nepretenduoja į absoliučią tikrovę“, nagrinėjamos meilės, išdavystės temos, kur Jogaila ir Vytautas vaizduojami kaip absoliutūs priešininkai, nors, kaip pripažįstama, mokėjo ir „ieškoti kompromisų“.

„Scenaristams buvo svarbu sudominti žiūrovus savo šalies istorija“, - taip pasirinktas meninės raiškos priemones argumentuoja teatro atstovai.

Baltarusijoje baletas įvertintas kaip baltarusių tautos gimimo istorija. Kūrinys apdovanotas šios šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos premija „Už dvasinį atgimimą“.

Lietuvos istorikai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad pastaraisiais metais kaimynai linkę savintis Lietuvos didžiuosius kunigaikščius kaip baltarusių tautos herojus.

Kaip BNS nurodė ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas, L.Kontrimas trečiadienį dar kartą pats pasiprašė būti atleidžiamas iš pareigų.

„Linas Kontrimas vis tik nusprendė neatsiimti savo atsistatydinimo prašymo ir prašo jį atleisti - ministrė tą prašymą tenkina“, - BNS sakė V.Bachmetjevas.

Antradienį L.Ruokytė - Jonsson buvo nusprendusi atmesti L.Kontrimo prašymą. Apie pasikeitusį sprendimą V.Bachmetjevas informavo trečiadienį, po to, kai šį klausimą ministrė aptarė su premjeru Sauliumi Skverneliu.

S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas sako, kad kultūros ministrės ir premjero susitikimas įvyko po Vyriausybės posėdžio trečiadienį, jo metu ministrė jau informavo apie priimtą sprendimą patarėją atleisti.

„Toks patarėjo žingsnis yra gerbtinas lygiai taip pat, kaip ir suvokimas, kad susiklosčius tokiai situacijai jo tolimesnis darbas kenktų tiek kultūros ministrei, tiek jam pačiam“, - sakė T.Beržinskas.

V.Bachmetjevas sako, kad tai - asmeninis L.Kontrimo sprendimas.

„Linas Kontrimas per naktį pagalvojo ir priėmė sprendimą - jis nenori nukreipinėti dėmesio nuo rimtų darbų. Kad nebūtų kliūtimi, mano, kad geriausia yra pasitraukti, kad ministerija galėtų koncentruotis į darbus“, - aiškino ministrės atstovas.

Liepos viduryje L.Kontrimo kontroliuojamos viešųjų ryšių bendrovės „PR Service / Edelman Affiliate“ patalpose vyko buvusios Seimo narės G.Kildišienės, kelių viešųjų ryšių ekspertų ir teisininkės Liudvikos Meškauskaitės ir „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio susitikimas - L.Kontrimas tuomet bandė trukdyti žurnalistams sužinoti, ar agentūros patalpose yra minimi asmenys, o vėliau juos pakvietęs į kabinetą užrėmė duris ir bandė neišleisti. To metu pats patarėjas neetišku elgesiu kaltino žurnalistus.

V.Bachmetjevas antradienį nurodė, kad ministrės sudaryta ministerijos tyrimo grupė nustatė, jog L.Kontrimas buvo nedarbo vietoje, nedarbo metu, todėl tarnybinio pažeidimo neįžvelgė. Pasak patarėjo, ministrė, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, neįžvelgė galimų patarėjo etikos pažeidimų.

L.Kontrimo elgesį įvertinti ministrei pasiūlė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri buvo gavusi valdančiosios socialdemokratų frakcijos skundą - VTEK nurodė negalinti vertinti galimų darbo drausmės pažeidimų.

Pats L.Kontrimas  atmeta priekaištus ir teigia, kad minėtoje situacijoje neetiškai elgėsi į jo sutuoktinės vadovaujamos viešųjų ryšių agentūros biurą atvykę žurnalistai. Jis tikina, kad ministerijoje dirba nuo 7 ryto iki 16 valandos.

S.Skvernelis praėjusią savaitę žadėjo aptarti situaciją dėl L.Kontrimo su ministre L. Ruokyte-Jonsson. Pasak premjero, nors L.Kontrimas ir yra skirtas į politinio pasitikėjimo pareigas, jo veiksmai „tikrai sudaro prielaidas kalbėti apie galimą atsakomybę ir sprendimus, kurie turi būti priimti“.

„Ministrė priėmė sprendimą netenkinti L.Kontrimo atsistatydinimo prašymo“, - BNS antradienį sakė ministrės atstovas spaudai Viktoras Bachmetjevas.

Pasak jo, ministrės sudaryta tyrimo komisija nustatė, kad L.Kontrimas „tuo metu buvo nedarbo vietoje, tai vyko ne darbo metu ir tarnybinio pažeidimo neįžvelgė“.

V.Bachmetjevas tvirtino, kad ministrė buvo gavusi raštišką patarėjo prašymą atleisti jį iš pareigų ir tai, anot jo, buvo „normalus politinis žingsnis siekiant pasitikrinti politinį pasitikėjimą“.

„Tai - normali politinės kultūros dalis. Jei buvo kilusi kažkokia banga, žmogus, kuris yra politinio pasitikėjimo, atėjo pas savo tiesioginį vadovą ir sako: aš nesu įsikibęs posto ir jei ministrei, jos komandai tai kenkia, sudaro papildomą erzelį, L.Kontrimas nurodo, kad yra pasiryžęs pasitraukti. Ministrė sako, kad nėra reikalo“, - BNS paaiškino V.Bachmetjevas.

Liepos viduryje LVŽS lyderio R.Karbauskio, knygą „Atvirai“ išleidusios buvusios Seimo narės G.Kildišienės, kelių viešųjų ryšių ekspertų ir teisininkės Liudvikos Meškauskaitės susitikimas viešųjų ryšių bendrovės „PR Service / Edelman Affiliate“ patalpose virto R.Karbauskio slėpynėmis nuo žiniasklaidos, į kurias buvo įtraukti apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai.

Susitikime dalyvavęs minėtos kompanijos įkūrėjas, kultūros ministrės L.Ruokytės-Jonsson patarėjas L.Kontrimas bandė trukdyti žurnalistams sužinoti, ar agentūros patalpose yra minėti asmenys, o vėliau juos pakvietęs į kabinetą užrėmė duris ir bandė neišleisti.

Anot V.Bachmetjevo, ministrė pati įvertino patarėjo elgesį peržiūrėjusi vaizdo įrašą.

„Ne, neįžvelgė“, - sakė jis, paklaustas, ar ministrė neįžvelgė galimų etikos pažeidimų.

L.Kontrimo elgesį įvertinti ministrei pasiūlė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri buvo gavusi valdančiosios socialdemokratų frakcijos skundą - VTEK nurodė negalinti vertinti galimų darbo drausmės pažeidimų.

Pats L.Kontrimas  atmeta priekaištus ir teigia, kad minėtoje situacijoje neetiškai elgėsi į jo sutuoktinės vadovaujamos viešųjų ryšių agentūros biurą atvykę žurnalistai. Jis tikina, kad ministerijoje dirba nuo 7 ryto iki 16 valandos.

S.Skvernelis praėjusią savaitę žadėjo aptarti situaciją dėl L.Kontrimo su ministre L.Ruokyte-Jonsson. Pasak premjero, nors L.Kontrimas ir yra skirtas į politinio pasitikėjimo pareigas, jo veiksmai „tikrai sudaro prielaidas kalbėti apie galimą atsakomybę ir sprendimus, kurie turi būti priimti“.

V.Bachmetjevas sako nežinantis, ar ministrė su premjeru aptarė šį klausimą.

„Neskubėčiau skelbti paskutinio rezultato. Dar tik įvykusios derybos, bet biudžeto patvirtino mes dar niekas nematėme. Aš linkusi palaukti paskutinio momento, o tada trimituoti, ar kultūra buvo nuskriausta ar jai daugiau atseikėta. (...) Esu optimistė ir netikiu, kad turint kultūrą tarp penkių prioritetų Vyriausybės programoje, kad kultūra bus nuskriausta. Palauksiu kantriai rudens ir kai pamatysiu skaičius galėsiu pasakyti savo nuomonę“, - interviu Žinių radijui antradienį kalbėjo kultūros ministrė.

L.Ruokytės - Jonsson teigimu, viešai paskleista žinia apie tariamus ketinimus Kultūros ministerijai kitų metų biudžetą susimažinti beveik 18 mln. eurų perduodant juos į vadinamąjį pokyčių krepšelį  yra absurdiška dezinformacija.

Esu optimistė ir netikiu, kad turint kultūrą tarp penkių prioritetų Vyriausybės programoje, kad kultūra bus nuskriausta.

„Ačiū Dievui, tai neįvyko“, - teigė ministrė, tačiau pridūrė, jog kultūros sričiai būtina skirti didesnes investicijas.

Pasibaigus diskusijoms dėl lėšų paskirstymo, vadinamojo pokyčių krepšelio, Finansų ministerija pirmadienį pranešė, kad kultūros finansavimas kitąmet nemažės. Anksčiau politikai skelbė, kad į „pokyčių krepšelį“ Kultūros ministerijai gali tekti įnešti 18 mln. eurų.

Pasak L.Ruokytės - Jonsson, per pastaruosius 26 metus „kultūros sektorius buvo tiek nuniokotas, kad realiai lyginant su kitomis sritimis mes esame nulinėje pozicijoje“, daugelis politikų neturėjo jokio santykio su kultūros sritimi.

„Kultūrininkai labai mažai uždirba, ir tai mažiausiai apmokama sritis ir tai yra skandalas“,- kalbėjo ministrė.

Tai, jog kitąmet finansavimas kultūros sričiai nemažės prieš kelias savaites yra sakęs ir Valstiečių ir žaiųjų sąjungos vadovas Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Anot jo, pasiūlymas Kultūros ministerijai kitų metų biudžetą susimažinti beveik 18 mln. eurų ir atiduoti juos į vadinamąjį pokyčių krepšelį tėra kalbos, o ne sprendimas.

„Šiandien renkamas „permainų krepšelis“, 18 mln. eurų buvo mechaniškai išdėstyta Kultūros ministerijai, kaip ir kitoms ministerijoms, bet ketinimas yra toks, kad tai yra tik derybų objektas. Mes norime mažinti Lietuvoje valdininkų skaičių iki 25 proc., tą būtina padaryti, ir atitinkamai ministerijoms vienas iš tokių stimuliavimo šito veikimo kryptimi yra būtent siūlymas mažintis lėšas tose srityse, kur galima rasti rezervų. Bet Kultūros ministerija rezervų neturi, šitoje situacijoje reikėtų pasakyti, kad tai, kas yra koks nors kalbėjimas, nėra nutarimai“, – birželio pabaigoje kalbėjo R.Karbauskis.

Jis taip pat pabrėžė, kad surinkus „pokyčių krepšelį“ dalis jo lėšos bus skirtos kultūrai.

Finansų ministerija pirmadienį pranešė, kad ministerijoms į „pokyčių krepšelį“ pavyks sutaupyti 259 mln. eurų. Kitąmet finansavimas turėtų augti Krašto apsaugos ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Kaip ir Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimas kitąmet neturėtų keistis.

Daugiausiai sutaupyti kitąmet pasiryžusios Finansų ir Žemės ūkio ministerijos – atitinkamai beveik 58 mln. eurų ir 25 mln. eurų. Taip pat kiek daugiau nei 8 mln. turės sutaupyti Teisingumo ministerija, 6 mln. eurų – Ūkio ministerija.

Vadinamasis pokyčių  krepšelis – tai Vyriausybės prioritetiniams darbams ir anksčiau įstatymais prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti reikalingos lėšos. Iš viso kitąmet jis sieks 617,5 mln. eurų, kurių didžiąją dalį sudarys šiemet ministerijų baigiamų vykdyti programų, priemonių ir investicinių projektų lėšos, kitos ministerijų veiklos efektyvumo didinimo priemonės, taip pat lėšos iš numatomo 2018 metų pajamų prieaugio.

Galutinis Vyriausybės siūlomas valstybės biudžeto projektas Seimui bus teikiamas ne vėliau kaip šių metų spalio 17 dieną.

„Tai yra logiškas sprendimas ir pagal tuos trūkumus, kurie yra nustatyti, (...) tie sprendimai kitokie būti negalėjo“, - BNS antradienį Vyriausybėje sakė premjeras.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson pirmadienį nusprendė atleisti 15 metų teatrui vadovavusį G.Kėvišą už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Ji rėmėsi ministerijos specialistų atlikto tyrimo rekomendacija.

Tyrimo išvadose konstatuojama, kad G.Kėvišas sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus. Jis operos ir baleto teatro vadovu nebėra nuo antradienio.

Laikinai teatrui vadovaus bankininkystės ir projektų valdymo specialistas Sigitas Žutautas.

Susitikime buvo aptarti bendradarbiavimo muziejininkystės, istorinių pastatų ir kultūros vertybių išsaugojimo ir pristatymo visuomenei klausimai, aptartos galimybės organizuoti kultūros paveldo ir muziejų specialistų mainus, keistis gerąja praktika, parodomis, inicijuoti leidybos projektus.

Ministrė pažymėjo Uždraustojo miesto muziejaus delegacijos vizito svarbą ir išreiškė viltį, kad užsimezgę ryšiai bus turiningi ir abipusiai naudingi. „Įvairiapusis bendradarbiavimas su svarbiausiu Kinijoje istorijos ir meno muziejumi atvers naujas galimybes Lietuvos muziejų, kultūros paveldo ir kitų sričių ekspertams tobulinti savo profesines žinias ir keistis gerąja praktika, reikšmingai prisidės prie Lietuvos vardo ir jos kultūros sklaidos Kinijoje. Kita vertus, Lietuvos visuomenė turės daugiau progų susipažinti su Kinijos kultūros ir meno lobynais“ – kalbėjo kultūros ministrė.

Svečias supažindino su Uždraustojo miesto muziejaus istorija ir struktūra, kolekcijomis, muziejininkystės veikla ir tarptautinio bendradarbiavimo praktika. Direktorius pakvietė Lietuvos muziejininkus, kultūros paveldo restauravimo ir konservavimo specialistus dalyvauti Uždraustojo miesto muziejaus organizuojamuose tarptautiniuose kvalifikacijos tobulinimosi kursuose.

Susitikime buvo aptarta galimybė 2018 m. Uždraustojo miesto muziejuje surengti „Lietuvos dieną“, skirtą paminėti modernios valstybės 100-metį.

Nacionalinis Pekino Uždraustojo miesto muziejus įsikūręs didžiausiame pasaulyje medinių rūmų komplekse. Muziejuje yra sukaupta beveik 2 milijonų kultūros paveldo ir meno kūrinių kolekcija, kuri sudaro 42 proc. visų Kinijos muziejų saugomų eksponatų. Per metus Uždraustojo miesto muziejų aplanko apie 15 milijonų lankytojų.

Tokį profilį piešia jos dosjė ir ją pažįstantys kultūros atstovai.

Šiuo metu Lietuvos kino centre dirbanti 50-metė kandidatė į ministres kelią į kultūrą prieš beveik tris dešimtmečius žengė kaip teatralė, nepriklausomybės atgavimo pradžioje baigė režisūros studijas Lietuvos Muzikos akademijos Teatro fakultete, vėliau daugiau nei dešimtmetį dirbo kultūros atašė Švedijoje, vėliau - ir kitose Skandinavijos šalyse.

Lietuvos kultūros institute pateikiamame gyvenimo aprašyme nurodoma, kad be švedų, ji gerai moka rusų, anglų, danų kalbas, gerai supranta norvegų kalbą, turi vokiečių kalbos pagrindus.

Poetas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis su būsimąja kultūros politikos vadove susidūręs dar jai dirbant Lietuvos kultūros atašė Šiaurės šalyse ir įsitikinęs jos būsimu veiklumu.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad ji buvo viena geriausių mūsų kultūros atašė, nes kultūriniai ryšiai buvo labai aktyviai mezgami, įvairūs menininkai labai dažnai traukdavo į tas šalis, turėdavo savo koncertus ar literatūros skaitymus. Kultūros atašė darbas tai organizuoti, tvirtinti ryšius, ir Liana čia dirbdavo labai efektyviai. Aš manau, kad kiekvieną darbą, kurio imasi, ji gali dirbti, turėdama vadybinius sugebėjimus, labai gerai ir efektyviai“, - BNS sakė jis.

K.Platelis užsimena ir apie L.Ruokytės-Jonsson įvairiapusiškumą: svarbiausiame poezijos festivalyje Lietuvoje „Poetinis Druskininkų ruduo“, kurio vienas organizatorių yra jis pats, L.Ruokytė-Jonnson yra tarybos narė.

„Ji labai įdomiai įsijungdavo į veiklą, pavyzdžiui, ji net yra įdainavusi mūsų festivalio humoristinį filmą, - pasakojo K.Platelis - Ji ne tik vadybininkė, ji labai įsijaučia į meną, įvairius menus, tai yra plataus akiračio žmogus“.

Būsimoji ministrė anksčiau yra dainavusi brolio Remigijaus Ruokio grupėje GIN'GAS - tai patvirtino ir pats R.Ruokis.

Su prezidente susitikusi kandidatė į ministres trečiadienį jau įvardijo savo darbo prioritetus - skirti dėmesį jauniesiems menininkams, skatinti kultūrą regionuose, orientuojantis į jaunimą ir vaikus,

„Kiekvienas žmogus turi teisę į kultūrą - tai yra konstitucinė teisė“, - po susitikimo su šalies vadove sakė L.Ruokytė-Jansson.

L.Ruokytė-Jonsson prieš du dešimtmečius išvyko į Stokholmą, kur išlaikė valstybinį švedų kalbos egzaminą, Švedijos sostinėje tęsė aktorinio meno ir teatro režisūros studijas, vėliau tą darė Berlyne, Romoje. L.Ruokytė-Jonsson steigė ir vadovavo įvairioms Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros iniciatyvoms, ilgus metus bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos žiniasklaida.

Ji gerai žinoma ir literatūros kūrėjų, vertėjų bendruomenei: savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje nurodo nuo 2000-ųjų išleidusi iš viso 11 šiuolaikinės lietuvių prozos ir poezijos svertimų knygų, daugiausia - į švedų (taip pat į danų, norvegų) kalbą. 2005-aisiais ji yra gavusi prestižinį  Lietuvos rašytojų sąjungos geriausios metų vertėjos apdovanojimą už lietuvių poezijos vertimus į švedų kalbą.