Tačiau komitetas nutarė, kad išsamus apvalinimo atvejų, išimčių ir kitų taisyklių reglamentavimas bus nustatytas ne Euro įvedimo įstatyme, kaip yra dabar, o atskiru įstatymu, kaip siūlo Finansų ministerija ir Vyriausybė.

Kaip sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, dabar komitetas parengs Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektą. 

„Turinys būtų identiškas, kas jau ir buvo pateikta (Euro įvedimo įstatyme – BNS)“, – teigė M. Lingė.

Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė pabrėžė, kad taip pat turėtų būti parengtos pataisos, numatančios, nuo kurios sumos būtų skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, – prieš apvalinimą ar po jo. 

M. Lingės teigimu, kainas apvalinti numatoma nuo 2025 metų gegužės, nes verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais. 

Įvedant eurą sakė, kad niekas nebrangs, o kuo viskas baigėsi, atsimenam.

 

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas kėlė klausimą, ar apvalinimas nepaskatins kainų augimo: „Įvedant eurą sakė, kad niekas nebrangs, o kuo viskas baigėsi, atsimenam“.

Konservatoriui Antanui Čepononiui paklausus, ar apvalinant krepšelio sumą prekybininkai iš žmonių toliau priims smulkias monetas, Lietuvos banko atstovė Edita Lisinskaitė tvirtino, kad tokios monetos liks teisėta mokėjimo priemone.

„Atsinešęs krūvą smulkių monetų galės atsiskaityti“, – teigė LB Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė. Ji pabrėžė, kad prekybininkai gali nepriimti itin didelio tokių monetų kiekio.   

Paskutinę pavasario sesijos dieną Seimas priėmė svarstyti Euro įvedimo bei Finansinės apskaitos įstatymų pataisas, numatančias apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą atsiskaitant grynaisiais.  

Vis dėlto Seimo teisininkai šį projektą sukritikavo ir pateikė kelias dešimtis pastabų. Jie pasigedo taisyklių nesilaikymo pasekmių vertinimo.

Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.   

Šešiose Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama. 

Ministerija siūlo apsvarstyti galimybę reguliavimą dėl apvalinimo nustatyti ne Euro įvedimo įstatyme, bet atskirame įstatyme – jame turėtų būti išsamiai reglamentuoti apvalinimo atvejai, įskaitant išimtis, apvalinimo taisyklės.

Be to, turėtų būti nurodyta, kad LB atsakytų už rinkos dalyvių konsultavimą ir tinkamą įgyvendinimo kontrolę. Kartu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybe už taisyklių pažeidimus.

Taip pat siūloma prašyti Europos Centrinio Banko nuomonės dėl projekto.

Atsižvelgiant į tai, kad praktiškai pirkėjas gali rinktis atsiskaityti mišriai (dalį sumos sumokėti negrynaisiais pinigais, o likusią dalį – grynaisiais), siūloma aiškiai nustatyti, ar tokiais atvejais bus taikomas apvalinimas.

Be to, siūloma svarstyti apvalinimą taikyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

Paskutinę pavasario sesijos dieną Seimas priėmė svarstyti Euro įvedimo bei Finansinės apskaitos įstatymų pataisas, numatančias apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą atsiskaitant grynaisiais.  

Vis dėlto Seimo teisininkai šį projektą sukritikavo ir pateikė kelias dešimtis pastabų. Pasak jų, siūlomi pakeitimai turėtų būti įteisinti atskiru įstatymu, be to, jie pasigedo taisyklių nesilaikymo pasekmių vertinimo.

Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.   

Šešiose ES valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama.