Tai jis pareiškė antradienį susitikęs su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju Ryszardu Terleckiu (Ryšardu Terleckiu).

Pasak A. Nekrošiaus, Lietuvos Seimo nariai rugsėjį vyks į Lenkiją aptarti būsimą asamblėjos darbą, o iki šių metų pabaigos Varšuvoje turėtų įvykti ir pirmasis jos posėdis.

„Manau, kad rugsėjo pabaigoje vyksime į Lenkiją ir turėsime darbo grupę, kur aptarsime būsimos asamblėjos gaires“, – žurnalistams sakė Seimo vicepirmininkas.

„Mes tikimės dar šiais metais (surengti pirmą asamblėjos posėdį – BNS), metų pabaigoje“, – teigė jis.

Pastarąjį kartą Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinė Asamblėja posėdžiavo 2009 metų gegužės 11 dieną.

A. Nekrošiaus teigimu, asamblėja turėtų aptarti švietimo, kultūros, lietuviškių mokyklų Lenkijoje ir lenkiškų mokyklų Lietuvoje išsaugojimo klausimus.

„Be abejo, turime dar ir kitų, papildomų pamąstymų, bet kol kas dar jų atskleisti negalėčiau“, – kalbėjo parlamentaras.

Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius temdė problemos dėl Lietuvos lenkų tautinės bendrijos padėties, tačiau pastaruoju metu Varšuva sušvelnino toną šiuo klausimu, abi šalys apsikeitė aukšto rango vizitais.

Šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai yra sudarę trišalę asamblėją su Ukraina.

Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos (PA) sutikimas turėtų vykti spalį Varšuvoje, sako Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Iš esmės, nepaisant įvairių keistų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimų, kuriuos sunku buvo paaiškinti, sutarėme, kad rengsime Asamblėją spalio mėnesį. Dabar Lenkijos eilė, tad Asamblėja vyks Varšuvoje“, - BNS sakė G.Kirkilas.

Šią savaitę su vizitu Lenkijoje viešėjęs G.Kirkilas tvirtino, jog sutarti dėl anksčiau sustojusio Parlamentinės Asamblėjos darbo nebuvo lengva.

„Jie buvo nustebę dėl tokio (VLKK - BNS) sprendimo, aš paaiškinau, kokia pas mus procedūra. Nelengva buvo, juo labiau, kad Lenkijoje dabar daug pasikeitimų, keičiasi Vyriausybė, vyksta daug diskusijų, mano partneriai vis vaikščiojo į koalicijos pasitarimus, ir rinkimų kampanija jau prasidėjusi“, - kalbėjo G.Kirkilas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija rugsėjo mėnesį paskelbė remianti originalią pavardžių rašybą dokumentuose užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams.

Savo paskelbtoje išvadoje parlamente svarstomam projektui dėl pavardžių rašybos liberalizavimo VLKK pasiūlė, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės. Kitais atvejais komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva jau seniai prašo, kad Lietuvos lenkų pavardės galėtų būti rašomos lenkiškais rašmenimis. Šis klausimas nuolat iškyla ir Lietuvos - Lenkijos dvišaliuose santykiuose.

Pasak G.Kirkilo, dvišalių santykių tarpvalstybinės sutarties vykdymas bus pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos PA tema, taip pat šalių bendradarbiavimo su Ukraina klausimas.

Kalbėdamas apie dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius G.Kirkilas pažymėjo, kad iki Asamblėjos „būtų gerai prieš tai išspręsti kai kuriuos klausimus“.

Po VLKK išvados G.Kirkilas sakė, jog dėl tautinių mažumų pavardžių rašybos bus dar kartą kreipiamasi į komisiją. G.Kirkilo teigimu, savo ankstesnėje užklausoje Seimas nesuformulavo aiškaus klausimo dėl galimybės tautinių mažumų atstovams rašyti pavardes originalia rašyba.

Lietuvos ir Lenkijos parlamentų PA tikėtasi surengti dar šių metų pavasarį, sausį net buvo suderinta posėdžio darbotvarkė, bet jos tiksli data vis nebuvo paskiriama.

Lenkijos pusė sako Lietuvą nevykdant draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, kurią 1994 metų balandžio 26 dieną pasirašė prezidentai Algirdas Brazauskas ir Lechas Walęsa (Lechas Valensa).“

Šia sutartimi abi šalys įsipareigojo leisti tautinių mažumų atstovams „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“ ir numatė, kad detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje.