2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare. Tą pačią dieną Šiauliuose nusileidę Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“ pradėjo vykdyti NATO oro policijos misiją.

Prie ES Lietuva prisijungė 2004 m. gegužės 1 d. Ant lietuviškų pasų atsirado užrašas „Europos Sąjunga“.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidarytoje parodoje „Kartu mes esame stiprūs“ – ne tik Lietuvos kelias NATO aljanse nuo 2004-ųjų, o ir tai, ką Lietuva turėjo nuveikti tam, kad būtų priimta į NATO.

Mes esame tokie nariai, kurie jau ne tik mokosi, bet kurie kviečiami mokyti.

„Mes esame tokie nariai, kurie jau ne tik mokosi, bet kurie kviečiami mokyti. Procedūriškai per tuos 20 metų padarėme labai daug. Ši paroda yra istorijos seka. Iš prašančių tapome duodančiais, siūlančiais patirtį, žinias“, – parodos atidarymo dalyvius sveikino parodos globėjas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas – brigados generolas Artūras Radvilas.

Anot A. Radvilo, pasiekėme kokybinį lygį, prilygstantį NATO senbuvėms šalims ir itin gerai vertinamą NATO ekspertų. Nuo 2004 m. žengėme tvirtus žingsnius į naują perspektyvą, lydimi atsakomybės patiems bei kartu su sąjungininkais priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl nacionalinio ir kolektyvinio saugumo užtikrinimo.

Šiandien daugiau nei 30 sąjungininkų ir partnerių yra suinteresuoti Lietuvos politiniu ir ekonominiu stabilumu bei geopolitiniu saugumu, o Lietuva kartu su sąjungininkais ir partneriais prisideda prie šių itin svarbių euroatlantinės erdvės tikslų įgyvendinimo.

Narystė NATO ir ES iš esmės pakeitė šimtmečius Lietuvos likimą lėmusias istorines bei geopolitines sąlygas ir tapo mūsų saugumo, stabilumo, tvaraus vystymosi sėkmės istorija.

Simono Baltušio nuotr.

Atidarymo proga saugumo bei gynybos iššūkiai buvo aptarti su Lietuvos vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Pokalbį-diskusiją „Saugumas, gynyba ir nauja geopolitinė realybė: kaip esame pasirengę?“ moderavęs žurnalistas Gražvydas Muižys pradėjo klausimu: kaip valstybė pasiruošusi apsaugoti visuomenę?

„Daugiau nei 30 metų į civilinę saugą neinvestavome, nesitikėjome, kad mums tai bus svarbu, – pradėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. – Nepriklausomybės pradžioje dirbo apie 1000 civilinės saugos pareigūnų, šiandien – 100. Priedangų tinklo Lietuvoje nebuvo. Buvo kolektyvinės apsaugos vietos, bet jos buvo visiškai netinkamos esant oro pavojui.“

Politikai spekuliuoja visuomenės nežinojimu.

Ministrė pabrėžė, kad per 1,5 metų buvo sukurtas priedangų tinklas, pažymėti 3300 tam tinkamų objektų, kuriuose miestuose prieglobstį rastų 60 proc. gyventojų, rajonuose – 40 proc.

Kol kas šiuos skaičius pasiekusios tik dvylika šalies savivaldybių. Kaunas nėra tarp sėkmingai ieškančių priedangų savivaldybių. Tik 32 proc. kauniečių miesto rūpesčiu turėtų prieglobstį.

„Visi turi įsisąmoninti, kaip tai svarbu, ir patys ieškoti tinkamų objektų. Savivaldybėse pradėjo dirbti parengties specialistai. 56 savivaldybės tokius jau turi. Šio pareigūno darbas – rūpintis priedangų tinklo plėtra“, – A. Bilotaitė taip pat priminė Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainę LT72.lt, kurioje galima sužinoti, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu.

„Ką daryti? – G. Muižio klausimą apie dieną X pasišovė atsakyti krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. – Dirbti savo darbą. Vaikai, seneliai turėtų vadovautis oficialiais nurodymais. Yra evakuaciniai planai. Išankstiniai patarimai atrodytų nerimtai, nes nežinome, kaip viskas vyks.“

Krašto apsaugos ministras pabrėžė neabejojantis, kad NATO organizacija suveiktų ir atsakas agresoriui vyktų nedelsiant.

„Esmė – savų pajėgumų vystymas. Turime žmonėms konstatuoti realią situaciją. Politikai spekuliuoja visuomenės nežinojimu“, – apie žiniasklaidos apdainuojamus skirtingus politikų saugumo vertinimus pasisakė ministras.

Simono Baltušio nuotr.

2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos (ES), Dainų šventės, diplomatų Lozoraičių metais.

NATO ir ES metais 2024-ieji paskelbti siekiant pažymėti Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Europos Sąjungą 20-metį, o Dainų šventės metais – minint šios tradicijos 100-metį.

Diplomatų Lozoraičių metais 2024-ieji paskelbti pažymint trijų vienos giminės diplomatų – užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio vyresniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone Stasio Lozoraičio jaunesniojo bei Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio – sukaktis.

Užsienio reikalų ministerijos parengtame plane – 56 projektai: siūloma suorganizuoti „Runway Run“ šventinio bėgimo renginį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės NATO lėktuvų kilimo ir tūpimo taku, pristatyti Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų karinę ekspoziciją.

Taip pat siūloma surengti šventinį koncertą Vilniuje, tarptautinę Baltijos karinę konferenciją „Nuo Vilniaus iki Vašingtono“, mokslo konferenciją „Lietuvos narystei ES – 20“, taip pat organizuoti konferenciją ES plėtros tematika.

Plane numatyta sukurti ir pristatyti dokumentinį filmą apie Lietuvos kelią į ES, pirmąjį Lietuvos ambasadorių prie ES ir NATO Adolfą Venskų ir Lietuvos 20-mečio pasiekimus.

Minint dvidešimtmetį, planuojama suorganizuoti NATO žurnalistų turą Lietuvoje, pristatyti Lietuvos kariuomenės modernizavimą ir infrastruktūrą – pasiekimus per 20 narystės Aljanse metų.

Plane numatyta išleisti proginį spaudą, voką ir atviruką ir sukurti grafinį ženklą, skirtus minimai progai, apšviesti Vilniaus TV bokštą, taip pat pagaminti ir ant jo iškelti ES ir NATO vėliavas. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose, portale skleisti informaciją apie ES metų minėjimui skirtus renginius, transliuoti ES metams skirtus reportažus.

Taip pat siūloma parengti parodas, skirtas minėjimui, skirtinguose šalies muziejuose: Lietuvos nacionaliniame, Kauno miesto, Vytauto Didžiojo karo, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuose.

Tarp kitų plane pateiktų idėjų – klimato savaitė, NATO karinių orkestrų festivalis „Military Tattoo 2024“, žaliosios edukacijos, nacionalinis miškasodis, debatų programa, diskusijos ir kita.

Lietuva ES ir NATO nare tapo 2004 metais.

Pakeliui į darbą ir mokyklas klaipėdiečiai Lietuvininkų ir Atgimimo aikštėse jau ankstyvą rytą matė uniformuotus žmones. Kariai dalijo praeiviams NATO vėliavėles ir užrašų knygutes. Netikėtos malonios dovanos maloniai nuteikė paskutinei darbo dienai.

Prieš 10 val. ryto Klaipėdos universiteto aikštė Herkaus Manto gatvėje prisipildė karių, čia rinkosi bėgime dalyvauti pasiryžę Tėvynės gynėjai ir būrelis civilių.

Iškilminga rikiuotė neužtruko, jos metu skambėjo vadų sveikinimas, apdovanojimai labiausiai pasižymėjusiems tarnyboje, sugiedotas Lietuvos Respublikos ir NATO himnas. Bėgimo dalyvius palaimino karo kapelionas.

Keli šimtai karių bėgo iki Atgimimo aikštės, čia apsisuko ir nurisnojo Herkaus Manto gatve į Dragūnų batalioną. Pakeliui iš juos lydinčio automobilio aidėjo informacija apie NATO.

Čia vyko šventinis koncertas, grojo Karinių jūrų pajėgų orkestras bei kviestinė roko grupė, pasirodė kariai iš Dragūnų, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos, Kęstučio, Mindaugo batalionų. Bėgimo dalyvių laukė kareiviškos vaišės.

Per 15 metų tapusi visaverte ir patikima stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nare Lietuva ir toliau prisideda prie pagrindinių NATO užduočių – kolektyvinės gynybos, krizių valdymo ir bendradarbiavimu grindžiamo saugumo užtikrinimo. Kartu reaguodama į saugumo pokyčius, Lietuva šiandien plėtoja nacionalinius gynybos pajėgumus, užtikrina indėlį į atgrasymą ir kolektyvinę gynybą, aktyviai dalyvauja tarptautinėse operacijose.

Trečiadienį priešpiet Klaipėdoje paminėtos 13-osios Lietuvos narystės NATO metinės.

Šią sukaktį uostamiestyje kariai pažymėjo bėgimu. Miesto gatvėmis nusidriekė maždaug 300 karių  iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ bei Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kolona.

Kariai bėgo nuo Dragūnų bataliono Liepojos gatve, Šiaurės prospektu, Kretingos, Klaipėdos gatvėmis ir atgal. Iš viso šventinio bėgimo metu jie įveikė 6 kilometrų trasą.

„Šis bėgimas vyksta jau antrą kartą. Tikiuosi ir esu tikras, kad jis taps tradiciniu“, – teigė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono štabo viršininkas, laikinai vykdantis bataliono vado funkcijas mjr. Vilmantas Valantinas.

Pašnekovo teigimu, šiuo bėgimu siekiama dar kartą priminti, kad Lietuva yra pilnavertė NATO narė bei didžiuojasi naryste.

„Priminti sau ir miestelėnams, kad mes esame pilnaverčiai NATO nariai ir kas yra kariuomenė. Yra NATO, mes esame NATO“, – dėstė majoras.

Tai, jog Lietuva yra pilnavertė šios sąjungos narė, pasak V.Valantino, įrodo tai, jog mūsų šalies kariai dalyvauja tarptautinėse misijose Afganistane, Irake, Balkanų pusiasalyje.

Narystę NATO reprezentuoja ir tai, kad Lietuvoje sulaukiama kitų šalių karių vizitų, stiprinamas bendradarbiavimas.

Bėgančių karių vilkstinė nestokojo ir gyventojų dėmesio. Žmonės suskubo savo mobiliaisiais telefonais fotografuoti bei filmuoti bėgančius karius, mojavo jiems.