Iš Vilniaus oro uosto reguliarūs skrydžiai vyks 51 kryptimi, iš Kauno – 28, o iš Palangos – 6, pranešė bendrovė.

„Bus daugiau skrydžių į Europos miestus, taip pat išsiplės atostogų krypčių žemėlapis į Graikija, Italiją, Ispaniją ir kitas šalis. Todėl kartu su partneriais rengiamės aktyviam vasaros sezonui ir skiriame didelį fokusą kokybiškam išaugsiančių keleivių srautų aptarnavimui“, – pranešime sakė Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

Vilniaus oro uoste sugrįžta ir anksčiau populiarūs vasaros maršrutai, ir atsiranda naujų, pavyzdžiui, į Krokuvą, Hamburgą ar Lisaboną. Balandį atnaujinami skrydžiai į Kretą, birželį – į Korfu. Kroatijos miestą Dubrovniką tiesiogiai iš Vilniaus bus galima pasiekti gegužę, o liepą – Splitą.

Per ateinančius mėnesius vėl vyks skrydžiai į Tel Avivą, Nicą, Maljorką, Varną, Frankfurtą, Lisaboną, Dubliną, Reikjaviką. Skrydžius į Islandijos sostinę nuo gegužės vykdys naujas vežėjas – islandų „PLAY airlines“. Kitas naujas šio sezono vežėjas – Graikijos „Aegean Airlines“ – skraidins į Atėnus. Be to, rudenį vyks tiesioginiai skrydžiai į Dubajų.

Vilnius išlaikys reguliarų susisiekimą su Londonu, Stambulu, Paryžiumi, Berlynu, Roma, Kopenhaga, Briuseliu ir kitais svarbiais Europos centrais.

Iš Kauno ir toliau bus galima pasiekti Skandinavijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos miestus, vyks skrydžiai į Ispanijos miestus Madridą, Malagą, Maljorkos Palmą ir Alikantę. Taip pat vyks skrydžiai į Italijos miestus – Barį, Riminį, Neapolį, Milaną ir Pizą. Nuo gegužės atnaujinami skrydžiai į Burgasą Bulgarijoje ir Rodo salą Graikijoje, Kiprą.

Iš Kauno vyks skrydžiai į Kelną, Stokholmą, Londoną ir Briuselį, kovo pradžioje – nauji skrydžiai į Berlyną ir Pizą, o nuo birželio – į Zadarą Kroatioje.

Palangoje prie keturių reguliarių krypčių bus dar dvi. Nuo kovo 20 dienos iš Palangos galima nuskristi į Dubliną, o nuo gegužės 29 dienos startuos skrydžiai į Amsterdamą. Ir toliau vyks skrydžiai į Kopenhagą, Londoną, Oslą ir Rygą.

Reguliarius skrydžius Lietuvos oro uostuose šiais metais vykdys 15 oro bendrovių.

„Šios Skandinavijos šalies sostinė bus pasiekiama dar patogiau. Sėkminga bendrovės „AirBaltic“ plėtra, kuri leidžia dar drąsiau planuoti skrydžius iš Lietuvos tik patvirtina, kad mūsų šalies rinka sparčiai bręsta ir tampa pasiruošusi keliauti toliau ir patogiau“, – sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus.

Planuojama, kad skrydžiai iš Vilniaus į Oslo Torp truks 1 valandą 55 minutes.

Be naujos krypties, „AirBaltic“ padidins skrydžių iš Vilniaus į Amsterdamą, Paryžių, Miuncheną, Taliną ir Berlyną dažnumą. Be to, oro bendrovė ir toliau skraidins iš Vilniaus į Lisaboną ir Hamburgą.

Artėjantį žiemos sezoną „AirBaltic“ planuoja iš viso atidaryti tris naujus maršrutus iš Baltijos šalių: Ryga–Madeira (Portugalija), Talinas–Kittilija (Suomija) ir Vilnius–Oslo Torp (Norvegija). Be to, aviakompanija padidins skrydžių dažnumą daugiau nei dešimčia esamų maršrutų iš šio regiono.

Naujuoju maršrutu bus skraidinama „Airbus A220-300“ orlaiviu – vienu efektyviausių komercinių orlaivių danguje.

„AirBaltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino, Tamperės ir, sezoniškai, Gran Kanarijos skraidina daugiau nei 130 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione.

Pasak jo, nuo „Ryanair“ bazės atidarymo Kauno oro uoste 2010 metais nuolat buvo laikomi du lėktuvai.

„Aviakompanija šiuos planus galutinai sudėliojo dar lapkritį, tačiau šiuo metu juos pagaliau patvirtino oficialiai“, – savo tinklaraštyje paskelbė S. Bartkus. 

„Pagal bazuojamų orlaivių skaičių Kauno oro uostas taps ne tik didžiausia „Ryanair“ baze Baltijos šalyse, bet ir viena didžiausių Šiaurės Europoje – daugiau orlaivių šiuo metu airiai laiko tik Kopenhagoje“, – teigė LTOU vadovas.

„Ryanair“ teigimu, dar vieno orlaivio perkėlimas į Kauną reiškia dar 92,5 mln. eurų investicijų, be to, numatoma sukurti 30 naujų darbo vietų – pilotams, keleivių salono įgulos nariams ir inžinieriams, pranešė Lietuvos oro uostai.

Pasak S. Bartkaus, kartu „Ryanair“ pavasarį ir vasaros pradžioje pasiūlys tris naujus maršrutus iš Kauno: į Vokietijos sostinę Berlyną (kovo pabaigoje), Pizą Italijoje ir Zadarą Kroatijoje (birželio pradžioje). Be to, į Londoną, Kopenhagą ir Stokholmą bendrovė skraidins kasdien arba kelis kartus per dieną.

Iš viso „Ryanair“ iš Kauno skraidins 27 maršrutais, o vasaros piko savaitėmis planuoja iki 84 išvykimų per savaitę.

Oro uostų vadovo teigimu, įmonė turi planų Kauno oro uostą paversti didžiausia savo lėktuvų priežiūros ir remonto baze Europoje. Šią žiemą „Ryanair“ Kaune atidarė antrąjį orlaivių aptarnavimo angarą, planuoja statyti ir trečiąjį.

Kaip pranešė Lietuvos oro uostai, „Ryanair“ tikisi šiemet į Kauną ir iš jo skraidinti daugiau negu 1,2 mln. keleivių – 18 proc. daugiau nei 2023 metais.

Kaip pranešė Lietuvos oro uostai, skrydžiai iš Vilniaus pradedami nuo balandžio 19 dienos, jie vyks du kartus per savaitę „Airbus A320“ tipo lėktuvais.

Šiuo maršrutu „Aegean Airlines“ skrydžius planuoja vykdyti iki spalio.

Oficialiame oro bendrovės puslapyje jau pradėti būsimo reguliaraus maršruto bilietų pardavimai.

„Aegean Airlines“ yra nacionalinis Graikijos oro vežėjas, kuris savo tinkle 2023 metais siūlė 180 skirtingų krypčių 49 šalyse. 

Bendrovė pabrėžia, kad 2024 m. vasaros sezono reguliarių skrydžių sąrašas dar nėra galutinis ir gali pildytis.

Nurodoma, kad į Pizos miestą nuo šių metų kovo 31 d. skraidins „Ryanair“ iš Kauno oro uosto. Nuo kovo 31 d. skrydžius į Berlyną iš Kauno vykdys oro linijų bendrovė „Ryanair“.

Tuo metu Krokuvą iš Vilniaus bus galima pasiekti nuo gegužės 3 d. su „airBaltic“. Amsterdamas bus pasiekiamas iš Palangos oro uosto nuo gegužės 29 d. su „airBaltic“ skrydžiais, o nuo birželio 1 d. Zadarą su Kaunu sujungs „Ryanair“ skrydžiai.

„Mes stengiamės ir dirbame su aplinkinių šalių tradiciniais vežėjais, kad jie sujungtų mūsų oro uostus su kaip įmanoma dažnesniais (skrydžiais – BNS), su didesniais aplinkiniais hub'ais  – turime skrydžius į Frankfurtą, Kopenhagą, Stokholmą, Helsinkį, Varšuvą, aplinkinius hub'us, kuriuos kritiškai svarbu turėti būtent tam netiesioginiam susisiekimui“, – Žinių radijui pirmadienį sakė S. Bartkus.

„Manau, kad „Air Baltic“ gali užpildyti nišą tarp šių dviejų pasaulių ir pasiūlyti dažnius tiesioginiais skrydžiais tomis  kryptimis, kurios galbūt yra kažkur tolimesnės, bet jos ypatingai svarbios ir verslui, ir kur galbūt nėra tinklo vežėjų, kurie būtų suinteresuoti mūsų rinka“, – pridūrė LTOU vadovas.

Pasak S. Bartkaus, „Air Baltic“ galėtų išplėsti skrydžių iš Lietuvos geografiją į kitus Vokietijos miestus – jo teigimu, augantis šių krypčių potencialas susijęs tiek su Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimu, tiek su šios šalies turizmu į Baltijos šalis.

„Ta strategija, kurios laikosi aviakompanija „Air Baltic“, mes matome, kad iš mūsų pusės ji mums yra tinkama ir šioje vietoje reikalinga“, – teigė LTOU vadovas.

Jo teigimu, „Air Baltic“ šiuo metu yra trečias pagal dydį oro vežėjas Lietuvoje, o Vilniuje šiuo metu nuolat bazuojami du tiesioginiams skrydžiams skirti bendrovės orlaiviai.

Žiūrint į ilgesnę penkerių metų perspektyvą, manau, kad galime žiūrėti ir į tam tikrus tolimesnius taškus, ir Azijos pusę.

 

Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuva svarsto galimybę įsigyti „Air Baltic“ akcijų. Anot jo, šiuo metu tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų.

97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.

Mato galimybę tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos į Vidurio Aziją

LTOU vadovas S. Bartkus teigia taip pat matantis galimybių ateityje tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos į Vidurio Azijos miestus.

„Žiūrint į ilgesnę penkerių metų perspektyvą, manau, kad galime žiūrėti ir į tam tikrus tolimesnius taškus, ir Azijos pusę“, – teigė S. Bartkus. 

„Tomis Azijos kryptimis ir Vidurio Azijos kryptimis matome ir imigrantų daugėja mūsų šalyje iš tos pusės. Tai manau, kažkada irgi atsiras potencialo ir tiesioginiams skrydžiams į tą patį Taškentą, Almatą ir kitus to regiono miestus“, – pridūrė LTOU vadovas.

Jo teigimu, jau dabar turimomis skrydžių iš Lietuvos kryptimis būtų galima gerinti tvarkaraščius bei didinti jų dažnius. Pasak S. Bartkaus, „taškų“, į kuriuos nevykdomi tiesioginiai skrydžiai nebėra daug – tarp tokių jis išskyrė Portugaliją, Vokietijos Hamburgo miestą, Šveicarijos miestą Ženevą, keletą Ispanijos miestų.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ pernai rudenį pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Dubajų.

– Ar paskaičiavote, kiek lėšų reikės tam didžiuliam utopiniam planui, po kurio viskas būtų kitaip?

– Aš nevartočiau žodžio „utopija“, nes planas yra sudarytas kiekvieniems metams artimiausiems 30 metų. Čia galima skirtingai vertinti. Tolimiausias laiko taškas yra 2052 m., tai atrodo labai toli. Bet tai nereiškia, kad tik 2052 m. tie planai ir bus įgyvendinti. Dalis tų planų jau yra įgyvendinama. Ir turbūt naujo išvykimo terminalo statybos yra ryškiausias to pavyzdys. Dabar mes sakom, kad artimiausiu metu mums neužteks to išvykimo terminalo. Jo užteks išvykstantiems keleiviams, bet atvykstančių keleivių patirtis bus ženkliai prastesnė. Dėl to mes norim jau dabar imtis veiksmų tam, kad galėtume kuo greičiau pradėti statyti atvykstančių keleivių terminalą, kad galėtume Vilniaus oro uosto pajėgomis padidinti iki 7,5 mln. keleivių aptarnavimo per metus. Mūsų dabartiniai pajėgumai buvo projektuoti 3 mln. keleivių per metus. Metai baigėsi, 2023 m. aptarnavome 4,4 mln. keleivių per metus. Tai pagrindinis mūsų ilgalaikio išvystymo plano tikslas yra, kad niekada per artimiausius 30 metų netektų atsidurti tokioje situacijoje, kai mes turim mažiau pajėgumų negu yra keleivių.

– Tai kiek pinigų reikės tokiems planams įgyvendinti?

– Tai atvykimo terminalui apie 70 mln. eurų bus reikalinga, apie 40 mln. eurų bus reikalinga esamų terminalų pertvarkai ir galutinei integracijai į vieną sistemą. Dar apie 10 mln. eurų numatyta tokiai centrinei aikštei, kurioje susijungtų visi mūsų keleivių terminalai. Kas yra geras dalykas, kad mes didžiąją dalį šitų investicijų esame pasiryžę skirti iš įmonės uždirbtų lėšų arba mūsų skolintų lėšų. Tai iš esmės reiškia, kad mes planuojame, kad mūsų komercinė veikla leistų finansuoti visą šitą plėtrą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Srautai didės, vadinasi, reikės ne tik daugiau pastatų, bet ir daugiau žmonių. Ar nusimatėt, kiek naujų darbo vietų bus sukurta ir iš kur gausit naujų darbuotojų? Nes ir šiuo metu galbūt susiduriate su iššūkiais, kad galbūt darbui nelabai patraukli vieta yra oro uostas.

– Darbuotojų mums šitoj vietoj pavyks pritraukti. Mes vien per šiuos metus esame suplanavę apie pusšimtį papildomų darbo vietų. Tikėtina, kad žiūrint ilgesnę perspektyvą, su keleivių ir skrydžių srautų augimu, tų darbuotojų mums reikės daugiau.

– Visiems įdomu, kur galėsime keliauti po 30 metų. Ar planuojate kažkokių tolimų reisų?

– Kalbėti apie konkrečius maršrutus žvelgiant į 30 metų perspektyvą yra gerokai sunkiau negu kalbėti apie infrastruktūrą ir plėtrą. Aš manau, kad nereikės laukti 30 ar net 10 metų, kad atsirastų tiesioginiai skrydžiai į Šiaurės Ameriką arba konkrečiai JAV.

Baigus dabar statomą Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą, į esamų terminalų rekonstrukciją ir naujų statybą per šį laiką  numatoma investuoti apie 180 mln. eurų. Kauno oro uoste, baigus šiemet pradedamą terminalo plėtrą, investicijos, preliminariais skaičiavimais, gali siekti apie 50 mln. eurų, o Palangoje – dar apie 20 mln. eurų.

Tokius plėtros projektus Lietuvos oro uostai skelbia, antradienį pristatę ilgalaikį viso tinklo plėtros planą. Jį parengė Nyderlandų kompanijos „Royal HaskoningDHV“ valdoma įmonė NACO.

NACO konsultantai panašias studijas yra atlikę Ženevos, Helsinkio, Frankfurto, Amsterdamo, Abu Dabio, Bankoko ir kitiems oro uostams.

Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, Lietuva pirmą kartą strategiškai vertina aviacijos rinkos potencialą ir ateities plėtros perspektyvas.

„Per artimiausius kelerius metus mūsų laukia reikšmingas proveržis – kompleksiniai pokyčiai Lietuvos oro uostų tinkle (...) Dalis projektų šiuo metu yra jau įsibėgėję ir sparčiai vyksta, kad artimiausioje ateityje mūsų oro uostai ženkliai pagerintų savo konkurencines pozicijas regione. Tačiau svarbu išlaikyti pagreitį ir jau dabar numatyti, ką darysime toliau: tiek po kelerių metų, tiek po dešimtmečio ar dviejų“, – pranešime teigė ministras.

„Visa tai, apie ką aš kalbu, yra ne kažkokia vizija, o konkretus planas, paremtas duomenimis“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė M. Skuodis.

Susisiekimo ministro teigimu, didžiausias prioritetas bus skiriamas jungčių su didžiaisiais Europos miestais gerinimui.

„Tai yra pagrindiniai susisiekimo centrai, mes pirmiausia koncentruojamės šiais metais į Vokietijos miestus, kas yra tikrai svarbu dėl brigados, į Miuncheną galiu pasakyti, kad dažniai didės, Diuseldorfas – tai yra didieji miestai, kurie mums aktualūs. Tolesnės kryptys – Lisabona, Madridas, Paryžius, visi pagrindiniai centrai neišskiriant nei vieno“, – kalbėjo M. Skuodis.

Plėtros planas visų pirma apima artimiausią perspektyvą – iki 2030 metų, kai norima pasiekti metinį 10 mln. keleivių  pralaidumą visuose oro uostuose.  

Vilniuje – nauji terminalai, 13 mln. keleivių

LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus sako, jog vien Vilniaus oro uostas ateityje turėtų aptarnauti iki 13 mln. keleivių per metus. 

Numatyta ir labai patogi „Rail Balticos“ jungtis su oro uostu po oro uosto žeme, tai iš esmės atvykę galėtų pakilti į oro uostą tiesiai iš stoties.

Anot jo, čia iki 2027 metų numatoma pastatyti naują atvykimo terminalą, iki 2028 metų – atnaujinti dabartinį jo pastatą, jame įkuriant komercines erdves, o iki 2030 metų po juo ketinama pastatyti požeminę europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ stotį.

„Šito projekto rėmuose aktyviai dirbome su „Rail Baltica“ projektuotojais, tai visų šitų permainų ir visos šitos oro uostų plėtros numatyta ir labai patogi „Rail Balticos“ jungtis su oro uostu po oro uosto žeme, tai iš esmės atvykę galėtų pakilti į oro uostą tiesiai iš stoties“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė S. Bartkus.

M. Skuodis teigė, kad pastačius naujuosius pastatus senąjį terminalą planuojama atnaujinti, tačiau, jo nuomone, jį reikėtų visiškai nugriauti.

„Dėl dabartinio fasado diskusijų bus daug, mano asmenine nuomone, jo turėtų nelikti. (…) Vienas dalykas bus aiškus – jis nebebus naudojamas oro uosto tiesioginėms funkcijoms“, – spaudos konferencijoje sakė M. Skuodis.

Iki 2040 metų planuojama Vilniuje pastatyti dar du terminalus: Šengeno ir ne Šengeno keliautojams. Anot S. Bartkaus, projektus LTOU planuoja finansuoti savo lėšomis.

„Planuojant visą oro uostų plėtrą buvo apmąstomi ir investavimo šaltiniai – didžioji dalis tų investicijų, jos atsiperkančios, (...) mes galėtume daryti savo lėšomis“, – teigė S. Bartkus.

„Šiuo metu oro uostai yra pakankamai geroje finansinėje situacijoje ir kalbant apie keleivių srauto augimą, ir kalbant apie skrydžių skaičiaus augimą, tikrai oro uostai yra pajėgūs tuos projektus įgyvendinti iš savų lėšų“, – pridūrė M. Skuodis.

Šiuo metu Vilniaus oro uoste statomas naujas išvykimo terminalas – jį atidarius 2025 metų pirmąjį ketvirtį lygiagrečiai peronui ir kilimo–tūpimo takui bus pradėtas statyti naujasis atvykimo terminalas. Tai užtikrins bendrą 7-8 mln. keleivių pralaidumą, pranešė LTOU.

Be to, bendrovė jau šiemet skelbs senojo atvykimo terminalo integracijos architektūrinį konkursą, o jo rekonstrukcija turėtų prasidėti 2025 metais.

Visuose trijuose oro uostuose numatytos teritorijos saulės jėgainių parkams, Vilniaus ir Kauno oro uostuose žadama įveiklinti teritorijas kitoje kilimo-tūpimo tako pusėje nei terminalai, jose plėtojant krovinių pervežimo ir orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, jog plečiantis oro uostui bus gerinama ir miesto infrastruktūra.

„Pavyzdžiui, planuojame 2024 metais inicijuoti dviejų lygių Tūkstantmečio, Žirnių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos rekonstrukciją, įrengiant trūkstamą jungtį nuo Žirnių g. iki S. Dariaus ir S. Girėno g.“, – pranešime sakė V. Benkunskas.

Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalą už 50 mln. eurų stato bendrovė „Eikos statyba“. Jį pastačius bendras oro uosto terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – daugiau nei du kartus iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą.

Kauno oro uosto keleivių terminalą už 17,7 mln. eurų plečia statybų bendrovė „Infes“, o darbus planuojama baigti 2025-ųjų viduryje. Tuomet keleivių aptarnavimo pajėgumai išaugs du kartus ir sieks 2 mln. keleivių per metus.

Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis sakė, kad lyginant ne bendrą skaičių, o 2023 metų keleivių srautus specifiškai į Vakarų šalis su tais, kurie ta pačia kryptimi buvo 2019 metais, oro uostai pralenkė prieš pandemiją buvusias apimtis.

„Aviacijos bendras vaizdas per pastaruosius kelerius metus mūsų regione yra stipriai pasikeitęs, skrydžiai Rytų kryptimis nebevyksta, todėl tapo sudėtinga lyginti pernykštę situaciją su, pavyzdžiui, 2019 metų padėtimi ir jos bendrais rodikliais. Kalbant bendrai – augimo tempas tikrai matomas ir tik stiprės 2024 metais“, – pranešime sakė jis.

Pasak T. Zitikio, tikėtina, jog šiemet pagreitis bus išlaikytas, paklausai keliauti orlaiviais pasaulyje augant rekordiniu tempu, šiemet bendri keleivių srautai Lietuvos oro vartuose jau bus panašūs į 2019 metų, kai siekė apie 6,5 milijono.

Didžiausiu pernykščiu proveržiu ekspertas vadina rekordinius Kauno oro uosto rezultatus – 1,3 mln. aptarnautų keleivių – maždaug 12 proc. daugiau, palyginti su 2019 metais.

Daugiausiai aptarnauta Vilniaus oro uoste –  4,4 mln. keleivių arba 12,8 proc. daugiau nei 2022 metais (3,9 mln.). Kaune keleivių skaičius per metus augo 12 proc. iki 1,3 mln. (2022 metais – 1,16 mln.), Palangos oro uoste – 11,6 proc. iki 307 tūkst. (275 tūkst.).

Pasak T. Zitikio, skrydžių apimtys Lietuvos oro uostuose augo nuosaikiau negu keleivių srautai, o tai lėmė globalus orlaivių trūkumas, kuris bus juntamas ir šiemet.

Bendrovės duomenimis, skrydžių srautas pernai buvo beveik 4,5 proc. didesnis negu 2022 metais. Iš viso pavyko atstatyti 85 proc. skrydžių srauto, fiksuoto 2019 metais. Per 2023 metus Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 53 tūkst. skrydžių.

Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – apie 38,7 tūkst. arba 5,4 proc. daugiau nei užpernai. Kauno oro uoste buvo 10,7 tūkst. skrydžių – apie 2 proc. daugiau, o Palangoje – 3,7 tūkst., arba 1,3 proc. daugiau.

Maršrutų skaičius pernai Lietuvos oro uostuose išliko stabilus ir buvo 3 proc. didesnis nei priešpandeminiu laikotarpiu. Iš viso buvo 95 maršrutai. Vilniaus oro uostas siūlė 57 maršrutus, Kauno – 32, Palangos – 6.

Per 2023 metus Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau kaip 20 tūkst. tonų krovinių – 5,8 proc. mažiau nei prieš metus. Didžiausia dalis krovinių teko Vilniaus oro uostui – per 14,8 tūkst. tonų (2022 metais – 16 tūkst. tonų krovinių). Kauno oro uoste tiek 2022 metais, tiek pernai pergabenta apie 5 tūkst. tonų krovinių.

T. Zitikis sako, kad svarbiausių rodiklių augimo pagreitis labai priklausys nuo esamos infrastruktūros plėtros – strateginių projektų įgyvendinimo efektyvumo.

Lėšos iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų bus skirtos įmonės įstatiniam kapitalui didinti, o kartu ir skrydžių plėtrai skatinti. Dar 5 mln. eurų biudžeto lėšų tam numatoma skirti 2024 metais, pranešė ministerija.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog norima plėsti skrydžių geografiją, užtikrinti patogias jungtis su pagrindiniais tranzitiniais oro uostais – tam kartu su Vilniaus valdžia per artimiausius metus bus skirta iki 10 mln. eurų.

„Tikimės, tai padės auginti atvystamąjį turizmą, pritraukti naujas investicijas ir bendrai sukurti didesnę ekonominę grąžą“, – pranešime sakė ministras.

Ministerija teigia, kad valstybė turi investuoti į skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų, kuriuos pagal rugsėjį pasirašytą investicijų sutartį vykdo Lenkijos oro bendrovė LOT.

Be to, bendru susisiekimo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymu patvirtintos prioritetinės kryptys, tarp jų Hamburgas, Diuseldorfas, Lisabona, Niujorkas, Briuselis, Dublinas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius, Berlynas, Varšuva, Krokuva ir kiti.

Lietuvos oro uostai jau pradėjo derybas su oro bendrovėmis dėl skrydžių šiais skatinimo.

Lietuvos oro uostai su „LOT Polish Airlines“ rugsėjį pasirašė investicijų sutartį ir sutarė tęsti skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų. Ji įgyvendinama pagal naują skrydžių skatinimo modelį nuo spalio 1 dienos.

LOT laimėjo tarptautinę reguliaraus skrydžio operatoriaus atranką. Tarp jos kriterijų buvo ir reikalavimas, kad skrydžiai būtų vykdomi verslo keleiviams patogiu laiku ir dažnumu.

Skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio nuo 2019 metų gegužės iki šių metų rugsėjo 30 dienos taip pat vykdė LOT.

Šis projektas buvo viena iš nedaugelio Europos Komisijos reguliavimo išimčių, leidžiančių oro bendrovei skirti valstybės pagalbą skrydžiui. kai jis Europos Sąjungos (ES) viduje yra pripažįstamas kaip ypatingos svarbos. Tačiau Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, skrydžių tarp Vilniaus ir Sičio finansavimo pagal šį modelį pratęsti nebegalima.