Beveik 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių registravo Seimo nutarimo projektą, kad gegužės 26 dieną būtų rengiamas privalomasis referendumas dėl 55-ojo Konstitucijos straipsnio pakeitimo.

Siūloma balsuoti už tokią Konstitucijos formuluotę: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“

„Norime dar kartą suteikti šansą Seimui pabandyti apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo“, – antradienį BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Dėl referendumo paskelbimo minėtu klausimu „valstiečiai“ renka ir 300 tūkst. parašų. Tai kitas kelias paskelbti referendumą norimu klausimu.

Norime dar kartą suteikti šansą Seimui pabandyti apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.

„Manome, kad neabejotinai parašus surinksime, žmonės gana noriai pasirašo. Manytume, kad rengiant referendumą su antruoju prezidento rinkimų turu, jis būtų ir pigesnis, nes jeigu jis būtų atskirai organizuojamas po šešių mėnesių, referendumo kaina būtų gerokai didesnė“, – sakė A. Širinskienė.

„Jeigu Seimas nepritars, parašai bus renkami“, – pridūrė ji.

Anksčiau LVŽS atstovai teikė Konstitucijas pataisas, kad Seimo narių būtų sumažinta iki 111, bet parlamente ši iniciatyva palaikymo nesulaukė.

„Bandėme Seime susitarti dėl Konstitucijos pataisos priėmimo, bet situacija tokia, kad Konstitucijos pataisai priimti reikia per 90 balsų, o Seimo nutarimui užtenka paprastos daugumos nuo dalyvaujančiųjų posėdį“, – aiškino A. Širinskienė.

„Tikimės, kad referendumą paskelbti bus lengvesnis konsensusas, negu tiesiogiai pakeisti Konstituciją“, – pridūrė ji.

Norint, kad referendumas vyktų gegužės 26 dieną, nutarimas dėl jo surengimo privalo būti priimtas ne vėliau kaip kovo 26 dieną.

A. Širinskienė neatmetė galimybės, kad „valstiečių“ iniciatyva Seimui bus pateikta jau šį ketvirtadienį.

Dabar Konstitucija numato, kad renkamas 141 Seimo narys.    

Taip jis kalbėjo, kai V. Bako vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atsisakė suteikti duomenis galimą neteisėtą įtaką politikai tiriančiai „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamai komisijai.

„Aš nesuprantu jo pozicijos. Aš skaitau jo publikacijas, jo pareiškimus. Jie stebina mane ir frakcijos kolegas“, – žurnalistams po frakcijos posėdžio trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Vis dėlto jis pridūrė, kad „mes dėl nuomonių skirtumų iš frakcijos niekada nieko nešaliname“.

A. Širinskienės komitetas prašė pateikti visų neviešų ir įslaptintų tyrimo metu iš įvairių institucijų, tarnybų užklaustų dokumentų sąrašą, kuriame būtų nurodyti pateikusių institucijų pavadinimai, dokumentų datos, registracijų numeriai, dokumentų pavadinimai ir slaptumo žymos.

„Valstiečių“ lyderio teigimu, V. Bako iniciatyva NSGK atsisakė pateikti šiuos duomenis dėl to, jog parlamentaras nepritaria pačiam tyrimui.

Seimas vasarą patvirtino paties V. Bako komiteto atlikto tyrimo dėl verslo poveikio politikai išvadas, o „valstietis“ naujam tyrimui nepritarė.

R. Karbauskis teigė, kad nepaisant V. Bako nuomonės jis neturėtų spręsti, kuri komisija yra tinkama tyrimams, o kuri ne.

„Bendrai paėmus šita komisija turi visas teises ir abejoti šitos komisijos teisėmis yra abejoti Seimo sprendimu“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

R. Karbauskis taip pat tvirtino sutinkantis su V. Bako pozicija, kad ateityje galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl A. Širinskienės tyrimo komisijoje esančio apkaltos išvengusio parlamentaro Artūro Skardžiaus pakeitimo kitu Seimo nariu.

Pasak politiko, toks sprendimas „būtų naudingas pačiai komisijai“, bet jis pabrėžė, kad A. Skardžius nėra niekuo apkaltintas ir turi leidimus dirbti su slapta informacija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas taip pat pažadėjo, kad Seimas priims V. Bako komisijos pasiūlytus keisti teisės aktus.

„Aš galiu prisiekti savo garbe, jeigu reikia, kad įstatymai bus Seime. Jei to nepadarys Vyriausybė, padarysime mes“, – kalbėjo R. Karbauskis.

A. Širinskienės teigimu, NSGK sprendimas neperduoti duomenų gali kiek pristabdyti jos vadovaujamos komisijos darbą.

Vis dėlto komisija žada reikiamus duomenis gauti iš Valstybės saugumo departamento.

Tai vienintelė šalyje parlamentinė partija, apsieinanti be atsakingojo sekretoriaus, teigiama, kad esą jam samdyti neužtenka pinigų, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“.

„Prieš rinkimus buvo priimta daug žmonių. Jie dirbo kaip veiklos koordinatoriai. Gruodžio pradžioje visus atleidome, ir šiuo metu partijoje etatinių darbuotojų nėra“, – „Lietuvos žinioms“ paaiškino partijos finansininkė Zita Maksimavičienė.

Europarlamentaras Bronis Ropė patvirtino, kad atsakingojo sekretoriaus pareigų niekas neina ir kad šį darbą „visuomeniškai dirba“ Kristina Kirslienė. Partija laukia biudžeto dotacijos ir nori sumokėti po rinkimų likusias skolas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga po Seimo rinkimų liko skolinga beveik 970 tūkst. eurų. 

Jis įvyko trečiadienio vakarą Seimo restorane. Išeidami iš jo valdantieji juokavo, kad taurėse buvo salotos, o ne vynas.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, jokių rimtų klausimų aptarimo nevyko, tai buvo labiau pažintinis susitikimas.

„Susitikome su koalicijos partneriais labai paprastu dalyku – kad bendrautume iš arčiau. Nutarėme, kad ateityje turime susitikinėti reguliariai, kad mes prieš plenarinius, komitetų posėdžius aptartume, kokios laikomės strategijos atskiru klausimu“, – BNS sakė V.Pranckietis.

Anot jo, kaip reguliariai posėdžiaus koalicija, kol kas nenuspręsta.

„Turime ir branginti, ir išsaugoti koaliciją. Tuo mes esame stipresni“, – teigė jis ir pabrėžė, kad „jokių valtelės siūbavimų, jokių griūvimų per bortą nėra“.

Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei trečioje vietoje likusi Lietuvos socialdemokratų partija valdančiosios koalicijos sutartį pasirašė praėjusių metų lapkričio 9 dieną.

„Valstiečiai“ parlamente turi 58 atstovus, socialdemokratai – 19.

Labai gaila, kad to dažnai nesupranta suaugę žmonės, bandantys formuoti visuomenės nuomonę, ypač suaktyvėjantys rinkimų kampanijos metu. Deja, turiu konstatuoti, kad jau ne pirmą kartą skelbdamas prieš mane asmeniškai ir prieš LVŽS nukreiptus komentarus Rimvydas Valatka seniai peržengė elementarias padorumo ribas. Ką jau kalbėti apie žurnalistinę etiką.

Jis iki šiol skleidžia melą, neva aš ir LVŽS yra prieš Lietuvos narystę NATO ir ES, neseniai vėl primelavo, neva esame ir prieš Lietuvos paramą Ukrainai kare su Rusija. Ir dėl euro, pasirodo, iki šiol esame prieš. Tokiu būdu R.Valatka stengiasi pagrįsti savo peršamą teiginį, neva esu prorusiškas politikas, tik, anot jo, negeriantis.

Reaguodami į absurdiškus R.Valatkos teiginius jau kreipėmės į Visuomenės informavimo etikos komisiją. Tikiuosi, ji įvertins R.Valatkos elgesį, nesuderinamą su žurnalistų etikos normomis, iš kurių pagrindinė – teikti teisingas žinias, tikrinti informacijos šaltinius, neiškreipti faktų ir pan.

Dėl NATO

Jau esu sakęs, bet pakartosiu. Dėl nepagrįstų kaltinimų, esą esu prieš Lietuvos narystę NATO. Man priekaištaujama, kad 2002 m. palaikiau buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus, Seimo nario profesoriaus šviesaus atminimo Rolando Pavilionio iniciatyvą, kuria buvo siekiama, kad tokie tautai svarbūs sprendimai, kaip stojimas į NATO, būtų priimami ne Seime, o tautos referendumu. Tuo metu nebuvo nė menkiausios abejonės, kad referendume tauta palaikys stojimą į NATO, nei asmeniškai, nei mano vadovaujama partija niekuomet nepasisakė prieš stojimą į NATO. 2004 m. kovo 10 d., būdamas Seimo nariu, balsavau už Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimą (t.y. Lietuvos stojimą į NATO) – šio fakto R.Valatka, žinoma, nemini.

Dėl 2 proc. BVP

Interpretacijas, neva LVŽS nepritaria 2 proc. BVP skyrimui krašto apsaugai, paneigia tas faktas, kad partijos rinkimų programoje įtvirtintas aiškus siekis krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP jau 2018 m. LVŽS rinkimų programa taip pat numato daug kitų sprendimų, kurie turi sustiprinti mūsų krašto apsaugą.

Dėl ES

Nei aš, nei LVŽS niekuomet nepasisakėme prieš Lietuvos stojimą į ES. Tiesa, nuolat raginau Lietuvos interesams atstovaujančius derybininkus intensyviau ir griežčiau derėtis dėl narystės ES sąlygų, ypač žemės ūkio srityje. Matyti, kad R.Valatkai bet kokia kritika ar kitokia nuomonė iš principo nepriimtina ir reiškia prorusiškumo įrodymą. Taip grįžtame į sovietinius laikus, kai egzistavo tik viena neginčijama tiesa.

Dėl Ukrainos

Skelbiamas melas, kad aš ir LVŽS pasisako prieš Lietuvos pagalbą Ukrainai, yra visiškai absurdiškas. Mes ne kartą ir vienareikšmiškai palaikėme tarptautinės bendruomenės sankcijų įvedimą Rusijai, kol nebus įvykdytos visos Minsko sutartyje numatytos sąlygos. Rėmėme ir remiame visas Lietuvos pastangas padėti Ukrainai diplomatijos, ekonomikos ir karinėje srityse. Partijai Europos Parlamente atstovaujantis parlamentaras Bronis Ropė nuolat iš jo tribūnos primena Europai, kad Rusija iki šiol vykdo agresiją Ukrainos atžvilgiu, todėl yra būtina visokeriopai remti Ukrainą. Neatsitiktinai mūsų kandidatas į užsienio reikalų ministrus yra Petras Vaitiekūnas – Nepriklausomybės Akto signataras ir diplomatas, ėjęs Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas Ukrainoje prasidėjus Rusijos agresijai. Ukrainiečiai itin vertina diplomato P.Vaitiekūno pastangas ir drąsą karinio konflikto metu.

Dėl euro

Viešai sakėme, kad, prieš įvedant eurą, reikia pasirūpinti Lietuvos žmonių pajamų didinimu, kadangi nuogąstavome, jog prekių ir paslaugų kainos išaugs ir tai Lietuvos gyventojams sukels neigiamų padarinių. Akivaizdu, kad buvome teisūs, tačiau įvedus eurą niekada neraginome atšaukti šį sprendimą – kelio atgal nebėra, todėl reikia siekti didinti Lietuvos žmonių pajamas.

Dėl prezidento

Paskutiniame savo opuse R.Valatka pranoksta pats save ir dėsto, kad mano slaptas planas – sukompromituoti mūsų sąrašo lyderį Saulių Skvernelį ir, tuo pasinaudojus, tapti Lietuvos prezidentu. Čia galiu pasakyti tik tiek: pasakų nekomentuoju. O ir nėra reikalo. Vien jau paskaitęs komentarus po savo tekstu R.Valatka įsitikintų, kad visuomenei jo teorija ne tik juokinga, bet ir visiškai absurdiška.

Dėl A.Kubiliaus

Pakomentuosiu tik dėl R.Valatkos minimo teismo proceso su Andriumi Kubiliumi, kuris irgi bandė apkaltinti mistiniais ryšiais su Rusija. „R.Karbauskis teismą prapylė“, – džiūgauja R.Valatka. Aš paklausiu kito dalyko: ar pastebėjote, kad po kreipimosi į teismą neliko nė vieno A.Kubiliaus pasisakymo apie tariamus mano ryšius su Rusija? Tad ne prapylė, o laimėjo, jei ką.

Dėl prorusiškumo

Negaliu nepaminėti ir savo brolio Mindaugo Karbauskio – Maskvos Majakovskio teatro meno vadovo. Jis Maskvoje režisuoja jau trečią Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, jo spektaklių kompozitorius yra Giedrius Puskunigis. Tai tikrosios kultūrinės diplomatijos pavyzdys, kai lietuviška pasaulėžiūra užsienyje skleidžiama per teatrą. Belieka laukti, kada išgirsiu, kad mano brolio veikla Rusijoje yra dar vienas įrodymas, jog esu prorusiškas politikas.

Tie, kurie mane, mano artimuosius ir LVŽS bando vaizduoti kaip prorusiškus, turėtų dažniau pažvelgti į veidrodį. Mane auklėjo kaip patriotą, mylintį savo šalį, jos kultūrą, gerbiantį jos tradicijas ir žmones. Visą savo gyvenimą darbais, o ne žodžiais įrodinėjau meilę Tėvynei ir nenustosiu to daryti, kol plaks mano širdis.

Kviečiame palaikyti mūsų kandidatus rinkimų apygardose

Šilainių – Ramūną Karbauskį

Panemunės – prof. Aurelijų Verygą

Raudondvario – prof. Viktorą Pranckietį

Aleksoto-Vilijampolės – doc. dr. Mindaugą Puidoką

Petrašiūnų – Gediminą Vasiliauską

Kalniečių – Aušrą Papirtienę

Centro-Žaliakalnio – Audronę Jankuvienę

Dainavos – Laurą Stacevičių

Garliavos – Kęstutį Bacvinką

Prienų-Birštono – Ąžuolą Raškevičių

Jonavos – Gintarą Stašionį

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos. Užsakymo Nr.1508363