„Valstybė prasideda nuo žmogaus, nuo kiekvieno iš mūsų, – pabrėžė Kauno rajono meras Valerijas Makūnas. – Todėl pirmiausia norėčiau padėkoti nuostabiai Kauno rajono bendruomenei – už pilietiškumą, bendruomeniškumą ir puoselėjamas tradicijas. Už tai, kad laikmečio iššūkius pasitinkame kaip viena šeima: draugiškai surėmę pečius, ištiesdami ranką silpnesniems. Toks požiūris jau daug metų padeda mūsų bendruomenei žengti į priekį ir siekti geriausių rezultatų.“

Liepos 6-ąją labiausiai nusipelniusiems žmonėms įteikti garbės ženklai – aukščiausias Kauno rajono savivaldybės apdovanojimas. Nuostatuose numatyta, kad už reikšmingus darbus galima apdovanoti ir užsienio piliečius. Taip jau yra įvertinti keli bendradarbiavimo Vokietijoje ir Ukrainoje partneriai, o šios šventės metu sąrašas dar papildytas.

Nominantams apdovanojimus įteikė ir ranką tradiciškai spaudė V. Makūnas. Merui ant garbės pakylos šįkart teko stovėti ir kitu amplua: jam įteiktas Lietuvos šaulių sąjungos III laipsnio pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.

Aukso spalvos apdovanojimai

Užkarpatės apskrities tarybos pirmininkas Volodymyras Chubirko kartu su Kauno rajono meru asmeniškai globoja Užkarpatėje ir Kauno rajone įgyvendinamą vaikų vasaros stovyklų projektą. Už asmeninį indėlį į tarptautinių santykių plėtrą ir Europos vertybių puoselėjimą V. Chubirko apdovanotas pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklu.

Pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklas įteiktas ir kitam Kauno rajono bičiuliui – Punsko valsčiaus viršaičiui Vytautui Liškauskui. Tai nenuilstantis lietuvybės puoselėtojas, besidalijantis savanorių ugniagesių komandos kūrimo patirtimi, geranoriškai ir profesionaliai talkinantis įgyvendinant tarptautinius projektus.

Už mokslo žinių sklaidą ir visuomenės edukaciją medicinos srityje tokiu pat garbingu apdovanojimu įvertinta ir Diana Žaliaduonytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės direktorė medicinai. Aukso spalvos apdovanojimas įteiktas ir Rimai Balanaškienei, bendrovės „Aconitum“ generalinei direktorei, už indėlį į verslo plėtrą Kauno rajone, inovacijas sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityse.

Pasipuošė sidabru

Antro lygio Kauno rajono garbės ženklu už profesionalią vadybinę ir pedagoginę veiklą apdovanota Dalia Brazienė. Ji Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriuje dirba 32 metus. Vyr. specialistė įgyvendino daugybę tarptautinių projektų, padėjo gerinti moksleivių ugdymo kokybę.

Taip pat už ilgametį kultūros vertybių puoselėjimą ir saugojimą, bendruomenės telkimą įvertinta ir Raudondvario kultūros centro direktorė Jolanta Zizienė. Direktorės ir jos komandos pastangomis Raudondvaryje veikia beveik aštuonios dešimtys įvairių mėgėjų meno kolektyvų.

Bronziniai įvertinimai

Trečio lygio Kauno rajono garbės ženklu įvertinti keturi asmenys. Raudondvariškis, Lietuvos policijos mokyklos profesinės taktikos specialistas Dalius Mackela apdovanotas už kryptingą darbą su jaunimu, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė – už nuolatinį naujovių siekimą ir jų įgyvendinimą maitinimo organizavimo srityje.

Čekiškėje gimęs poetas, vertėjas, leidyklos „Kauko laiptai” vadovas Viktoras Rudžianskas apdovanotas už dėmesį jauniems talentams ir literatūros sklaidą, o Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius Ramūnas Šimukauskas – už profesionalaus meno sklaidą, bendradarbiaujant su Kauno rajono bendruomene.

Liepos 6 d. nuo 13 iki 16 val. prie Grafų Tiškevičių alėjos esančioje pievelėje vyks šventė-piknikas „Pozityviai“. Kaip praneša organizatoriai, čia visų lauks interaktyvios veiklos, žaidimai, linksmybės su animatoriais, kurie visus pasitiks persikūniję į karaliaus ir karalienės personažus.

Jauniausieji šventės dalyviai galės susikurti ekologišką kartoninę tvirtovę ar Gedimino pilies bokštą, nuspalvinant jas mėgstamiausiomis spalvomis ar piešiniais.

Šventės vedėjai taip pat dovanos visiems kartonines karūnas, o aktyviausiųjų dalyvių laukia dovanėlės.

18 val. Palangos koncertų salėje laukia vienintelis dramos ir šokio spektaklis Lietuvoje „Mindaugas“. Šiuolaikiškai atgimusioje vieno garsiausių šalies poetų Justino Marcinkevičiaus dviejų dalių dramoje „Mindaugas“ susipins baletas, vizualios projekcijos, įspūdingas apšvietimas ir specialiai šiam pastatymui kurta muzika bei choreografija. Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją spektaklyje atskleis jaunos kartos režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės suburta komanda iš visos Lietuvos. Spektaklyje šoks profesionalūs Baltijos baleto teatro šokėjai, scenografijai išskirtinumo suteiks specialiai kuriamos vaizdo instaliacijos, girdėsis folkloras ir vargonų elektroninės sintezės.

21 val. tradiciškai įvairiose Palangos ir Šventosios vietose bus giedama „Tautiška giesmė“. Šiemet pirmą kartą himnas bus giedamas Jūratės ir Kastyčio skvere. Čia Lietuvos šaulių sąjungos nariai taip pat pristatys savo veiklą, ginkluotę ir ekipuotę. Šauliai bendraus su visuomene, pristatys šaulių „Motobūrio“ žygio per Lietuvą tikslus.

Ant Birutės kalno himnas bus giedamas su Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansambliu „Mėguva“, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje „Tautiška giesmė“ skambės su Palangos kameriniu choru.

Šventojoje bendruomenė ir miesto svečiai himno giedojimui taip pat bursis centrinėje aikštėje ir prie gelbėjimo stoties.

Tądien 20 val. minėtoje vietoje koncertuos vienas ryškiausių Lietuvos atlikėjų Donatas Montvydas, kurio muzikos karjera, pasak organizatorių, trunka 15 metų.

D.Montvydas jau du kartus atstovavo Lietuvai "Eurovizijos" dainų konkurse, įrašė penkis muzikinius albumus, pelnė devynis muzikos asociacijos M.A.M.A. apdovanojimus.

Šventiniame koncerte klausytojai turės galimybę išgirsti populiariausius ir naujausius jo hitus.

Tą vakarą, 21 val., Teatro aikštėje visi bus kviečiami sugiedoti Lietuvos himną. Prie žmonių prisijungs Žvejų rūmų mišrus choras "Cantare".

Dar kovą Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas užsiminė, kad šiemet liepos 6-oji bus išskirtinė.

"Kodėl gi neturėti ambicijos, kad Klaipėda būtų ta vieta, kuri liepos 6-osios vakarą, 21 val., visą pasaulį suvienytų "Tautiškos giesmės" giedojimu", – tąkart kalbėjo meras.

Atsižvelgiant į šiųmetinę situaciją dėl karo Ukrainoje žmonės bus raginami nepamiršti, kad "Solidarūs – mes stiprūs".

Po to vyks antroji koncerto dalis, kurioje pasirodys grupė "Antikvariniai Kašpirovskio dantys". Tai – septynių muzikantų grupė, išleidusi tris studijinius albumus, pelniusi penkis M.A.M.A. apdovanojimus.

Grupę sudaro Martynas Enčius, Juozas Baužys, Danielius Juodis, Karolis Steponavičius, Tautvydas Jurkša, Antanas Ruzgas ir Povilas Jurkša.

"Ar žinote, koks mūsų mėgstamiausias koncertinio kokteilio receptas? Kibiras džiaugsmo, keli kaušai laimės, stiklinė ironijos ir kelios tikros ašaros. Viską gerai išmaišome ir geriame be saiko. Skamba skaniai? Ateikite – pavaišinsime!" – kvietime nurodė grupės dalyviai.

Renginio organizatoriai – Kultūros centras "Žvejų rūmai".

Įėjimas į renginį nemokamas.

Liepos 6–9 d. uostamiestyje vyks tradicinė muzikos fiesta – XXVIII Klaipėdos pilies džiazo festivalis.

Jame koncertuos atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos, Italijos, Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Nigerijos, Izraelio ir Ukrainos.

„Pastarųjų metų patirtis parodė, kaip greitai ir stipriai lietuviai moka susitelkti, siekdami įveikti iškylančias grėsmes. Tik solidarumas suteikia mums jėgų, kurių prireikia vis naujiems iššūkiams atremti, – sako „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ sumanytojas Raimundas Daubaras. – Šiemet pasauliui ir vieni kitiems nešime žinią, kad mūsų jėga – susitelkimas, kuris padeda apginti brangiausia, ką turime – laisvę, gyvybę, lietuvių kultūrą ir tradicijas.“ 

Valstybės diena – geriausia proga parodyti sau ir pasauliui lietuvių solidarumo galią

Prezidento Gitano Nausėdos įsitikinimu, pastarųjų metų krizių ir iššūkių akivaizdoje susitelkimas ir solidarumas svarbūs kaip niekada. Prieš kelerius metus pasaulyje prasidėjusi pandemija atskleidė ir pilietiškumo bei bendruomeninio veikimo galią, kuomet medikai, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos ir valstybės institucijos veikė išvien, siekdami vieno tikslo. Pasieniečių ir karių profesionalumas, įvairių institucijų vieningas darbas leido suvaldyti hibridinę ataką Baltarusijos pasienyje. O šiemet Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą dar labiau paliudijo laisvų žmonių solidarumo ir susitelkimo svarbą.

„Veikimas išvien, išlaikant pagarbą kitam ir kito nuomonei, yra išties laisvų ir laisvę mylinčių žmonių bruožas. Šioje pasaulio dalyje laisvė nėra savaime suprantamas dalykas: ją reikia išsikovoti ir ginti. Jau daug kartų mes, lietuviai, įrodėme, kad šį laisvės egzaminą esminiais momentais esame pasirengę išlaikyti, – sakė prezidentas G. Nausėda. – Dar daugiau – esame pasiruošę šia pilietine galia ir susitelkimu dalintis. Tad tegul Valstybės dienos šventė tampa dar vienu priminimu, kad skambant didžiųjų idealų kupinai „Tautiškai giesmei“, mes vis iš naujo įsipareigojame tvirtai stovėti tiesos ir šviesos pusėje, kai šiuos idealus bandoma paminti.“

V. Landsbergis: solidarumas suteikė mums jėgų atkurti nepriklausomybę

Atkuriamą Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. paskelbusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis atkreipia dėmesį, kad Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje ypač gerai matoma,  kaip svarbu mokėti susitelkti ir apginti savo tautos laisvę, teisę į tapatybę ir tradicijas. 

„Turime gražiausią pasaulyje himną. Giedokime ir galvokime, ką juo sakome“, – kviečia prof. V. Landsbergis.  

Lietuvos tūkstantmečio proga gimusi tradicija sukūrė „Tautiškos giesmės“ dieną

„Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ idėja gimė 2009-aisiais, kai „Tūkstantmečio odisėja“ pakvietė viso pasaulio lietuvius vienu metu sugiedoti Lietuvos himną ir pirmąkart kelioms istorinėms akimirkoms Žemės rutulį apjuosti gyvų balsų žiedu. Taip garsiai ir išdidžiai buvo pranešta, kad Lietuvos vardui – 1000 metų. Pirmaisiais metais „Tautišką giesmę“ giedojo 26 lietuvių bendruomenės visame pasaulyje. Nuo tol ši unikali tautos iniciatyva, palaikoma aktyvių bendruomenių ir pavienių žmonių, tapo gyva mūsų laikų tradicija. O nuo 2019 m. Seimo sprendimu liepos 6-oji švenčiama ne tik kaip Valstybės ar Mindaugo karūnavimo diena, bet ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena.

Šiemet pagrindinis renginys, kuris bus transliuojamas nacionalinio transliuotojo LRT televizijos, vyks Alytuje – „Lietuvos kultūros sostinėje 2022“. Šventinis koncertas šalia aukščiausio Lietuvoje Baltosios rožės tilto prasidės 20 val., o jo kulminacija taps 21 val. kartu giedama „Tautiška giesmė“.

Valstybės diena taip pat bus švenčiama ne tik visoje Lietuvoje, bet ir dešimtyse pasaulio šalių, kur gyvena lietuviai. Visą liepos 6-ąją visose laiko zonose skirtingose valstybėse gyvai skambės Lietuvos himnas.

„Stiprinant solidarumą svarbus kiekvieno žmogaus indėlis, kiekvienas balsas. Todėl kviečiame visus Lietuvos patriotus pasidžiaugti mūsų gebėjimu susitelkti ir prisijungti prie „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“. Stiprūs išliksime, jei būsime solidarūs“, – kviečia R. Daubaras.

Dar gerokai prieš skelbtą renginio pradžią kauniečiai ėmė plūsti prie pilies. Pritrūkus sėdimų vietų, įsitaisė tiesiog ant žolės. Žmonės nusėdo visą pilies slėnį, kiti būriavosi prie „Laisvės kario“ skulptūros. „Kiek himno giedojimo visame pasaulyje akcija vyksta, tiek mes joje dalyvaujame. Nė karto negiedojome himno prie televizoriaus – visada arba Kaune, arba kitoje Lietuvos vietoje. O jei tuo metu esame kelionėje – sustojame ir sugiedame himną“, – pasakojo Aušra ir Giedrius Ziberkai, su sūnumi Ryčiu giedoti himno išsiruošę vilkėdami tautinius kostiumus. „Esame folkloro ansamblio „Ratelinis“ nariai. Nors himną giedosime ne su kolektyvu – su šeima, mums svarbu tokią dieną pasipuošti  tautiniais kostiumais“, – pridūrė A.Ziberkienė.

„Susikibkime už rankų ir tegu mūsų širdys plaka vienu ritmu“, – artėjant 21 val., susirinkusiuosius prie pilies paragino renginio vedėjas. Lygiai 21 val. pilies papėdėje įrengtoje scenoje „Tautišką giesmę“ pradėjus giedoti Kauno valstybinio muzikinio teatro choristams, iš savo vietų pakilo ir prie jų prisijungė minia kauniečių.

Nors himną giedosime ne su kolektyvu – su šeima, mums svarbu tokią dieną pasipuošti  tautiniais kostiumais.

Nuskambėjus himnui, į sceną kopė Kaunui ir Lietuvai nusipelnę asmenys. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklus įteikė keturiems kauniečiams: viešosios įstaigos Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" valdybos narei Birutei Garbaravičienei, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkui, vyriausiajam komisarui Remigijui Stukui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui vyriausiajam komisarui Dariui Žukauskui ir ilgametei Kauno miesto dainų švenčių chorvedei Benediktai Dailydienei. Jai įteikus apdovanojimą, žiūrovų plojimai netilo ilgiausiai. "Kad ir kiek guminių batų trypė Lietuvą, ji išliko per dainas. Jose – mūsų visų stiprybė", – įsitikinusi garbaus amžiaus chorvedė.

Santakos garbės ženklais pasipuošė ir du užsienio valstybių nepaprastieji ir įgaliotieji ambasadoriai: Japonijos – Toyoei Shigeeda bei Izraelio – Amiras Maimonas. „Esu sujaudintas. Man labai svarbu, kad mano komandos pastangos suartinti Kauną ir Izraelį, tiesti tiltus tarp izraeliečių ir kauniečių buvo pastebėtos. Didžiuojuosi tuo“, – po ceremonijos sakė A.Maimonas.

„Kaune esu lankęsis daug kartų. Su Kauno miesto savivaldybe turime daug darbų, su Vytauto Didžiojo universitetu – daug renginių, kaip ir su Sugiharos namais. Be to, Kaune turiu daug draugų. Įspūdingas miestas, malonūs žmonės. Kaunas – mano antrasis gimtasis miestas, čia jaučiuosi kaip namie“, – šypsojosi T.Shigeeda ir vylėsi, kad ateityje ne tik daug japonų aplankys Kauną, bet ir daug kauniečių – Japoniją.

„Pagaliau po daugelio metų pastangų ir darbų, kuriuos mes tyliai pilietiškai jau daug metų veikiam Sugiharos namuose, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje, Istorinėje Prezidentūroje Kaune  svarbiausia yra, tie darbai  yra matomi ir suprantami. Labai džiaugiuosi, tačiau man norisi pacituoti Šventąjį Raštą: melstis ir gerus darbus daryti reikia tyliai“, – sakė B.Garbaravičienė.

Šventėje iš vaizdo įrašo nuskambėjo ir „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus žodžiai, kuriais jis dėkojo kauniečiams už palaikymą.

Po šios ceremonijos visi susirinkusieji galėjo nemokamai stebėti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pastatytą Jurgio Karnavičiaus operą „Radvila Perkūnas“. Operą vainikavo šventiniai fejerverkai.

Vyriausybės vadovas pasveikino visus susirinkusius su Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, diena.

„Prasminga ir simboliška, kad senosios Lietuvos valstybės pradžią ir vietą Europoje žyminčią datą minime Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kurių architektūros reliktai mena ir Mindaugo laikus. Pagaliau baigta atkurti istorinė Lietuvos valdovų rezidencija Vilniaus Žemutinėje pilyje. Šiandien nebeįsivaizduojame Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus be Valdovų rūmų, kaip istorinio valstybingumo simbolio, gyvybingo kultūros ir istorinės atminties centro, Lietuvos europietiškumo ženklo“,- sakė premjeras.

Pasak Ministro Pirmininko, galima tik pasidžiaugti, kad nuo 2001 m. net šešios Vyriausybės, nepaisant jų partinės priklausomybės, rūpinosi šiuo Lietuvos tūkstantmečio programos projektu, simboliškai užbaigiamu minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. S.Skvernelis 17-osios Vyriausybės ir valstybės vardu nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šių rūmų atkūrimo.

Valdovų rūmuose atidarytos dvi tarptautinės parodos, neturinčios sau lygių Lietuvos muziejininkystės istorijoje.

„Tai suteikia mums išskirtinę progą pasigrožėti ne tik deimantais nusagstytomis brangenybėmis, Florencijos dailininkų darbais, bet ir išvysti gražiausius XVIII a. lietuvaičių portretus. Unikalu ir jautru, kad daugelis šių eksponatų papuošti Lietuvos herbais – Vyčiais“, - pabrėžė premjeras. 

Vyriausybės vadovas padėkojo Dresdeno ir Florencijos meno bendruomenėms už šią puikią dovaną Lietuvai ir jos gyventojams bei sostinės svečiams. Jis taip pat išsakė padėkos žodžius  jauno ir aktyvaus Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojams, kurie savo veikla ir projektais kelia Lietuvos muziejininkystę į naują lygmenį.

Vidudienį Simono Daukanto aikštėje surengta iškilminga valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija.

Joje dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis su žmona Gražina, prezidentas Valdas Adamkus, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis su žmona Silvija, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su žmona Irena, diplomatinio korpuso atstovai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, valstybės institucijų vadovai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai ,savanoriai ir policijos veteranai, sostinės svečiai ir vilniečiai.

Į šventę atvyko garbūs užsienio svečiai - Suomijos parlamento (Eduskuntos) Paula Ritiko, Italijos prezidentas Sergio Mattarella su dukra Laura.

Iškilmingą vėliavų pakėlimo ceremoniją vykdė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras, pirmą kartą prisistatęs su rekonstruota XVIII a. grenadierių apranga.

Buvo iškeltos valstybinė ir istorinė Lietuvos vėliavos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino atkurtos Lietuvos šimtmetį švenčiančius šalies žmones Mindaugo karūnavimo dienos proga.

„Sveikinu Jus su nuostabia švente - Valstybės diena! Šiemet Liepos šeštoji karūnuoja mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį! Kita tokia šventė bus tik po šimto metų.

Mums visiems labai pasisekė, kad esame ypatingo jubiliejaus dalyviai ir liudininkai.

Ši diena primena, kad valstybė esame jau beveik aštuonis šimtus metų, kai Karalius Mindaugas atvedė suvienytą Lietuvą į Europą.

Mūsų valstybingumo kelyje buvo visko, tačiau net sunkiausiais laikais, kai svetimi naikino tautos atmintį ir pačią tautą, Lietuva visada surasdavo jėgų atgimti ir pakilti dar aukščiau.

Štai kodėl su tokiu pasididžiavimu kartojame: prieš šimtą metų atkūrėme valstybę. Ir daugiau niekam neleisime jos savintis“, - kalbėjo prezidentė, linkėdama, kad šventė įsisiūbuotų per visą Lietuvą ir pasaulį - visur, kur yra mūsų tautiečių ir draugų, kur iškelta Trispalvė.

Vėliavų pakėlimo ceremonijoje dalyvavo šalies miestų ir miestelių vėliavos bei jų pasiuntiniai. Dainavo Lietuvos šimtmečio Dainų šventės „Vardan to...“ dalyviai.

Istorinis pabūklas iššovė tris salves: už Karalių Mindaugą, Lietuvos valstybę ir Lietuvos žmones. Valstybės šventės proga skrydžiu virš Vilniaus pasveikino NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Portugalijos ir Ispanijos naikintuvai.

Be žvejo bilieto bus leidžiama žūklė ir Nemuno deltos regioniniame parke, išskyrus Krokų lankos botaninį-zoologinį draustinį, taip pat privačius ar limituotos žvejybos telkinius, Baltijos jūrą.

Nemokamai žvejoti, kaip numato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, galima dukart per metus – Valstybės dieną, liepos šeštąją, ir rugpjūčio penkioliktąją – per Žolinę.

Žvejoti draudžiama valstybinių gamtinių rezervatų telkiniuose, Kniaupo įlankoje, Nemune, 500 metrų žemiau Kauno hidroelektrinės užtvankos ir kituose vandens telkiniuose, kuriuose pagal šias taisykles mėgėjų žvejyba bet kokiais įrankiais ar būdais draudžiama ištisus metus.

„Ilgame valstybingumo kelyje būta visko, tačiau mūsų tauta visada rasdavo savyje drąsos ir stiprybės vėl prikelti Lietuvos valstybę. Todėl šimtmečio jubiliejus – tai visų, žinomų ir nežinomų kovotojų už laisvę pergalė, jų svajonė, virtusi tikrove“, – rašoma D. Grybauskaitės sveikinime.

Prezidentė paragino didžiuotis savo valstybe, o šventę švęsti visoje Lietuvą ir pasaulyje – visur, kur yra tautiečių ir draugų, kur iškelta trispalvė.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sveikina Lietuvos žmones visame pasaulyje Valstybės dienos proga.

„Šiandien – mūsų Valstybės šventė. Švenčiame įkurtą savo šalį ir prieš šimtmetį atkurtas žmonių valstybės viltis. Švenčiame tai, kad kuriame valstybę kasdien ir turime pareigą ir garbę daryti tai drauge. Sveikinu visus, nes šiandiena yra skirta Lietuvos žmonių vienybei. Tauta su skirtingais požiūriais, pažiūromis ir patirtimis – tai laisvė. Laisvė kiekvieno širdyje yra visų mūsų bendros ateities pagrindas. Tad šią Valstybės dieną laisvei pabrėžti skirkime tautišką giesmę. Traukime ją skambiai, apsikabinkime vieni kitus stipriau ir džiaukimės garsiau“, – sveikindamas teigė Seimo pirmininkas.

Šventiniai renginiai prasidės valstybės apdovanojimų įteikimu Prezidentūroje. Šalies vadovė D. Grybauskaitė Valstybės dienos proga apdovanojimus skyrė daugiau kaip pusšimčiui nusipelniusių Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių. Tarp jų – pianistė Mūza Rubackytė-Golay, kuri įvertinta ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, taip pat tokį pat apdovanojimą pelniusi teatrologė Irena Veisaitė.

Vidurdienį S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros vyks iškilminga trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonija. Popietę suplanuotos Valdovų rūmų pabaigtuvių iškilmės.

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną vainikuos Lietuvos šimtmečio Dainų šventės baigiamasis koncertas Vingio parke. Čia vyksiančiame Dainų dienos koncerte, be kita ko, bus giedamas valstybės himnas, taip prisidedant prie iniciatyvos, kurios metu lietuviai visame pasaulyje kviečiami giedoti Tautišką giesmę.

Mindaugas Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas 1253 metų liepos 6 dieną. Karūnavimas užbaigė valstybės susikūrimą, Lietuvą pripažino to meto pasaulis.

„Šermukšnis“ pristato 16 vaidinimų

Daugiau nei 120 menininkų iš 12 pasaulio šalių, 16 vaidinimų, virš teatrinės pramogos vaikams ir teatro konferencija – tai XIX tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“.

Vieno seniausių, nuo 1985-ųjų metų gyvuojančio reprezentacinio uostamiesčio festivalio pagrindinė programa, liepos 7-9 d. pirmąkart vyks Teatro aikštėje. Į Karlskronos aikštę bei Dienovidžio skverą dienomis vilios teatrinės pramogos vaikams ir šeimai, o Klaipėdos dramos teatre rengiama  konferencija „Gatvės teatras – arčiau pramogos ar meno“.

Fizinis teatras, karnavalas, groteskas, kaukių vaidinimas, bufonada, žongliravimas, cirkas, šokis, muzika, burleska, pantomima, performansas, lėlių teatras, milžiniškos marionetės, ugnis ir vanduo – visa tai yra „Šermukšnis“.

Literatūros šedevrų personažai, mitų, legendų ir pasakų herojai, ateiviai iš praeities ir ateities, vaiduokliai ir „paprasti“ žmonės, žvėrys ir kiti gyvūnai, aš ir tu (Jūs – mes) – tai yra „Šermukšnio“ veikėjai.

„Šermukšnyje“ nebus vaidinimų pagal Stanislavskio sistemą arba spektaklių, kurie rodomi įprastoje scenoje ir kuriuos reiktų versti į lietuvių kalbą. Čia nebus politikos, siaubo, striptizo ir nieko tokio, kas ilgam sugadintų nuotaiką... Čia nebus rampos, skiriančios artistą nuo žiūrovo. Publika taps aktyvi ir interaktyvi daugelio vaidinimų bendraautorė.

Pagrindinėje festivalio „Šermukšnis“ programoje – garsiausių Europos (ir ne tik) gatvės teatrų festivalių favoritai, kurių kiekvienas pasirodymas taps išskirtiniu, nes tai bus premjeros Klaipėdoje ir Lietuvoje.

Liepos 6-ąją vainikuos vieninga Tautiška giesmė

Valstybės dienos, liepos 6-osios renginiai Klaipėdoje prasidės Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimu. 12.00 val., dalyvaujant Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestrui, vėliava bus pakelta Kruizinių laivų terminale. Pakėlus vėliavą, koncertą dovanos Klaipėdos ir Palangos linijinių šokių kolektyvų koncertas „Šokių pynė Lietuvai“. 19.30 val. prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“, švęsti kvies Jurgos Šeduikytės ir grupės koncertas, o 19.45 val. kartu su Jurgiu Didžiuliu nuo Senosios perkėlos link paminklo „Arka“ pajudės muzikinių eitynių dalyviai, prie kurių gali jungtis visi norintys. 21.00 val. Lietuvos Respublikos himnas skambės prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ ir Klaipėdos vasaros koncertų estradoje. Ši data minima kaip Valstybės diena, nes 1253 metų liepos 6-ąją Lietuvos karaliumi buvo karūnuotas Mindaugas. Karūnavimas užbaigė valstybės susikūrimą, Lietuvą pripažino to meto pasaulis.

Chorinės muzikos festivalis „Klaipėdai – Baltijos daina“

Chorinės muzikos festivalis, dedikuotas Valstybės dienos paminėjimui, pristatys chorus iš visų Baltijos šalių – Latvijos, Estijos, Lietuvos. Chorai atliks Ola Gjeilo „Sunrise mass“, Karlo Orfo oratoriją „Carmina Burana“, geriausius Latvijos ir Estijos chorinės muzikos kūrinius. Festivalio programoje pasirodys Vilniaus universiteto mišrūs chorai „Gaudeamus“ ir „Pro Musica“, Rygos Jazeps Medinš muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras, Estijos sąjungos mišrus choras, Rygos universiteto mišrus choras „Juventus“, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras“, Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO, fortepijoninis Sonatos ir Roko Zubovų duetas, mušamųjų grupė „Giunter Percussion“, solistai Gunta Gelgotė (sopranas), Rafailas Karpis (tenoras), Stein Skjervold (baritonas).

PROGRAMA

Liepos 6 d.

LIETUVOS KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO – LIETUVOS VALSTYBĖS DIENA

Kruizinių laivų terminale

12.00 Iškilmingas Valstybės vėliavos pakėlimas.  Dalyvauja Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestras.

12.30 Klaipėdos ir Palangos linijinių šokių kolektyvų koncertas „Šokių pynė Lietuvai“

Prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“

19.30 Jurgos Šeduikytės ir grupės koncertas

19.45 Lietuvybė, padėta į “lentyną“, nesiskaito! Muzikinės eitynės su Jurgiu didžiuliu nuo Senosios perkėlos iki paminklo vieningai Lietuvai „Arka“

21.00 Giedamas Lietuvos himnas. Jurgio Didžiulio ir perkusistų koncertas.

Vasaros koncertų estradoje

21.00 Giedamas Lietuvos himnas

CHORINĖS MUZIKOS FESTIVALIS „KLAIPĖDAI – BALTIJOS DAINA“

• Liepos 4 d. 22 val.

Marijos Taikos karalienės bažnyčia

Ola Gjeilo „Sunrise mass“,Vilniaus universiteto mišrūs chorai „Gaudeamus“ ir  „Pro Musica“, NIKO

Diriguoja Rasa Gelgotiene

• Liepos 5 d. 19 val.

Laikrodžių muziejaus kiemelis

Rygos Jazeps Medinš muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras, dirigentas Romas Vanags

Sąjungos „Estonia“ mišrus choras, dirigentas  Heli Jürgenson

Rygos universiteto mišrus choras „Juventus“, dirigentas Valdis Tomsons

• Liepos 6 d. 19 val. 30 min.

Klaipėdos Vasaros estrada

Carl Orff „Carmina burana“. Vilniaus universiteto mišrūs chorai „Gaudeamus“ ir „Pro Musica“, Rygos J. Medinš muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras, sąjungos „Estonia“ mišrus choras, Rygos universiteto mišrus choras „Juventus“, Klaipėdos choras „Aukuras“. Fortepijoninis duetas Sonata ir Rokas Zubovai, mušamųjų instrumentų grupė „Giunter Percussion“. Gunta Gelgotė (sopranas), Rafailas Karpis (tenoras), Stein Skjervold (baritonas)

Dirigentas – Alfonsas Vildžiūnas

Liepos 7–9 d.

XIX TARPTAUTINIS GATVĖS TEATRŲ FESTIVALIS „ŠERMUKŠNIS“

„ŠERMUKŠNIS“ – ryškus, nepakartojamas, spalvingas uostamiesčio vasaros kultūrinis akcentas. Kaskart naujas ir jaunas, intriguojantis ir provokuojantis, paslaptingas ir stebinantis. „ŠERMUKŠNIS“ – tai fantazijos šėlsmas ir karnavalas, žėrintis ugnies liepsnose. Tai per šimtmečius susiklosčiusi tradicija ir modernas.  Tai be vertimo suprantamas vyksmas ant žemės, ore ir vandenyje. Tai alogiškas, keistas ir (ne)paprastas TEATRO pasaulis.

XIX tarptautinis gatvės teatrų festivalis „ŠERMUKŠNIS“ kviečia tris dienas pasinerti į Europos gatvės teatro šurmulį, peržengti pilkos kasdienybės ribas ir visiems kartu sukurti ypatingą įvykį.

Detali programa:

• LIEPOS 7 D.

Klaipėdos dramos teatras

19.30 KLINIKA LALEK (Lenkija) – „DIDŽIAUSIAS MARIONEČIŲ CIRKAS PASAULYJE“

21.00 SLAGMAN PRODUCTIES (Vokietija - Nyderlandai) – „POP-UP!“

22.00 COMPAGNIE FAÏ (Prancūzija) – „STEBUKLINGA VAKARO FEJERIJA“

23.00 ANTAGON THEATERAKTION (Vokietija) – „F.A.U.S.T. III“

• LIEPOS 8 D.

Klaipėdos dramos teatras

12.00 KONFERENCIJA „GATVĖS TEATRAS – ARČIAU PRAMOGOS AR MENO“

14.00–17.00 TEATRINĖS PRAMOGOS VAIKAMS

Karlskronos aikštė

17.00 KLOUNŲ TEATRO STUDIJA „DULIDU“ (Lietuva) – „PROFESORIUS IR BLUSA“

Senamiestis, nuo Turgaus aikštės iki Danės krantinės

18.00 KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS (Lietuva) – „FAMILIA“

Danės krantinė prie Pilies tilto

19.00 STUDIO ECLIPSE (Belgija) – „DU SKĘSTA, TRYS PLAUKIA“

20.00 SLAGMAN PRODUCTIES (Vokietija - Nyderlandai) – „POP-UP!“

21.00 GLIUKŲ TEATRAS / RŪTA BUTKUS (Lietuva) – „UNDUO DUBUO“

22.00 KLAJOJANČIOS PONO PEŽO LĖLĖS (Rusija) – „MĖNULIO VAIDUOKLIAI“

23.00 COMPAGNIE FAÏ (Prancūzija) – „STEBUKLINGA VIDURNAKČIO FEJERIJA“

• LIEPOS 9 D.

Dienovidžio skveras

12.00–15.00 TEATRINĖS PRAMOGOS VAIKAMS

18.00 PANTOMIMOS TEATRAS „A“ (Lietuva) – „VAIKAI IŠ ŠERMUKŠNIŲ SODELIO“

Danės krantinė prie Pilies tilto

19.00 STUDIO ECLIPSE (Belgija) – „DU SKĘSTA, TRYS PLAUKIA“

20.00 ADRIAN SCHVARZSTEIN / JŪRATĖ ŠIRVYTĖ-RUKŠTELĖ (Ispanija - Lietuva) – „ATVYKĖLIAI“

21.00 KLAJOJANČIOS PONO PEŽO LĖLĖS (Rusija) – „PASKUTINIS BASTIONAS“

22.00 KLINIKA LALEK (Lenkija) – „POEMA APIE SAULĘ IR MĖNULĮ“