– Ar tiesa, kad, jei gyvūnas serga onkologine liga, naviko geriau nešalinti, nes jis bus pajudintas, ir vėžinės ląstelės išplis?
– Taip gali atsitikti, jeigu prieš naviko pašalinimo procedūrą nebuvo atliktas citologinis ir histologinis tyrimai arba buvo netaisyklingai pašalintas darinys.
– Kokio amžiaus gyvūnai dažniausiai serga onkologinėmis ligomis?
– Smulkių gyvūnų vėžinėms ligoms būdingas nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis, išstumiantis ir žalojantis aplinkinius audinius, plintantis per kraują ar limfą į kitas organizmo vietas ir formuojantis ten metastazes, t.y. naujus darinius. Vėžinėmis ligomis dažniausiai suserga seni gyvūnai, nors gali sirgti ir bet kurio amžiaus augintiniai. Onkologiniai susirgimai pagal biologinį aktyvumą skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Piktybiniai navikai yra linkę atsinaujinti, kurti naujus darinius.
– Kokie yra šios ligos požymiai?
– Ligos stadija nustatoma pagal onkologinės ligos išplitimą. Lengviausiai atpažįstami odoje, pieno liaukose, sėklidėse arba raumenyse pradėję formuotis ar susiformavę augliai. Gerokai sunkiau juos pastebėti vidaus organuose. Klinikiniai vėžinės ligos požymiai gali būti įvairūs: sumažėja apetitas, netenkama svorio, padidėja pažeisto organo audinių apimtis, negyja žaizdos, atsiranda kraujingų išskyrų, sutrinka apetitas, rijimo funkcija, sumažėja gyvūno aktyvumas, jis gali pradėti šlubuoti, pasikeičia jo eisena, sunkiai šlapinasi ir tuštinasi. Vienų ar kitų požymių atsiradimas priklauso nuo to, kurį organą yra pažeidusi onkologinė liga. Ligos požymiai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos.
– Ar nustatomos gyvūno vėžio stadijos? Kokiais tyrimais remiantis parenkamas gydymo metodas?
– Sunkiausias etapas yra identifikuoti pažeistą organą, kuriame yra navikas, žinoma, jei tai nėra pastebima gyvūno išorinės apžiūros metu. Kitas etapas – kuo daugiau sužinoti apie onkologinės ligos pobūdį, kokios yra navikinės ląstelės ir koks biologinis jų aktyvumas, ar yra tikimybė, kad navikas metastazuos. Šią informaciją galime gauti, paėmę ląstelių arba nedidelį audinių gabaliuką išsamesniems, t.y. citologiniam ir histopatologiniam tyrimams.
Pagal citologinio ir histopatologinio tyrimo gautus rezultatus, nusprendžiama koks yra tinkamiausias gydymo metodas. Pasaulyje smulkiųjų gyvūnų onkologijoje dažniausiai taikomi šie gydymo metodai: onkologinė chirurgija, chemoterapija, spindulių terapija arba kelių gydymo metodų kombinacija.
Svarbu nustatyti naviko stadiją. Todėl ligos pažeistoje srityje atidžiai apžiūrimi limfiniai mazgai. Jei jie padidėję, paimamas ištirti mėginys (biopsija). Kitas etapas – tolimų metastazių diagnostika. Atliekamas trijų krypčių krūtinės ląstos rentgeno tyrimas, ultragarsu tiriama pilvo ertmė.
– Kokiais onkologinės ligos atvejais gyvūnas operuojamas?
– Gydymo metodo parinkimas priklauso nuo onkologinės ligos stadijos. Jeigu metastazės nenustatytos, dažnai yra efektyvus chirurginis gydymas, kurio tikslas – pašalinti naviką su saugia sveikų audinių zona. Prieš planuojant tokią operaciją, svarbu įvertinti gyvūno bendrą sveikatos būklę. Kadangi onkologinėmis ligomis dažniausiai serga vyresnio amžiaus gyvūnai, svarbu įvertinti jų vidaus organų – inkstų, kepenų ir širdies – funkcijas. Atsižvelgus į gautus tyrimų rezultatus, parenkama saugiausia narkozė. Onkologinės chirurgijos tikslas yra pašalinti ligą, sumažinti jos pasikartojimo tikimybę.
Kai kuriais atvejais onkologinė chirurgija taikoma, siekiant sumažinti piktybinį darinį tais atvejais, kai jo neįmanoma visiškai pašalinti, pavyzdžiui, kai darinys yra šalia gyvybei svarbių kraujagyslių. Darinių pašalinimo galimybės labai priklauso nuo auglių dydžio. Pavyzdžiui, esant dideliems odos navikams, sunkiau pavyksta atkurti audinius, užverti žaizdą. Kartais tenka atlikti net plastines operacijas. Gyvūnai po tokių operacijų dažniausiai stacionarizuojami, siekiant kontroliuoti pooperacinį skausmą ir ankstyvąsias komplikacijas.
Tais atvejais kai neįmanoma auglio pašalinti arba nėra kitų gydymo galimybių, gali būti taikoma paliatyvioji terapija – skiriami vaistai, mažinantys naviko keliamą skausmą, kitus požymius. Šunys ir katės, sergantys onkologinėmis ligomis, kaip ir žmonės, patiria lėtinį skausmą. Tik gyvūnai negali to pasakyti.
