Maliarija iš Madagaskaro
Atostogos skirtos sveikatai stiprinti. Kai Bulgarija, Italija ar Ispanija šiais laikais tapo lyg ranka pasiekiamos, žvalgomės egzotiškų kraštų.
Jie toli, kelionės brangios, todėl tikėtina, kad pigiau pirkti paskutinės minutės kelialapį. Kelionių agentūros nuolat siūlo tokių, kai išvykti reikia ryt ar poryt.
Tačiau yra šalių, į kurias vykstant reikia pasirengti iš anksto – pasiskiepyti nuo ten vyraujančių užkrečiamųjų ligų.
Šiemet Kauno klinikinėje ligoninėje mirė dvi moterys, grįžusios iš Madagaskaro. Vienai jų buvo 77-eri, kitai – 60 metų. Abiem diagnozuota mūsų kraštuose reta liga – maliarija. Moterys į ligoninę pateko labai sunkios būklės, gydytos intensyviosios terapijos skyriuje, tačiau medikai buvo bejėgiai.
Yra šalių, kurios iš atvykstančiųjų per infekuotas teritorijas ar iš jų reikalauja pažymėjimo – įrodymo, kad turistas pasiskiepijęs nuo konkrečios ligos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, moterys iš kelionės grįžo sveikos, pirmuosius ligos simptomus – pasikartojančius karščiavimo priepuolius – pajuto tik po savaitės. Į kelionę išvyko, nusipirkusios paskutinės minutės kelialapius.
Vakcina bandoma šiemet
Pasaulyje yra daugiau kaip šimtas šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Tai parazitinė kraujo liga, ją platina uodai.
Deja, skiepų nuo maliarijos kol kas nėra ir turistės negalėjo įgyti imuniteto nuo šios ligos. Pagrindinės maliarijos profilaktikos priemonės – reguliarus vaistų nuo šios ligos vartojimas ir individualios apsisaugojimo priemonės nuo uodų įkandimo.
"Maliarijos prevencijai skirta chemoprofilaktika, kurios efektyvumas siekia 93–100 proc. Vykstantiesiems į šalis, kuriose paplitusi ši liga, sveikatos priežiūros specialistai pataria vartoti vaistus. Jie skiriami atsižvelgiant į susirgimo riziką, nepageidaujamus reiškinius, lydinčius susirgimus, ligonio amžių. Vaistai yra receptiniai, taigi ir dėl to reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą", – kaip išvengti ligų, moko Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė.
Ji praneša, kad vakcina nuo maliarijos jau sukurta, šiais metais bus atliekama didelio masto bandomoji programa trijose Afrikos šalyse: Ganoje, Kenijoje ir Malavyje.
"Skiepai yra moksliškai išbandyti, įskaitant klinikinius bandymus, o 2015 m. vakciną bandomajai programai patvirtino Europos vaistų agentūra", – naujieną pristatė K.Žukauskaitė.
Vidurių šiltinės pavojus
Dar vieną mūsų šalyje retą ligą – vidurių šiltinę – neseniai vienas tautietis parsivežė iš Indijos.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, tai pirmas vidurių šiltinės atvejis Lietuvoje šiais metais.
Per dešimtmetį ši liga pas mus pasitaikė palyginti retai, bet pastaruoju metu dažnėja. Užpernai ji diagnozuota vienam tautiečiui, grįžusiam taip pat iš Indijos, pernai – dviem, viešėjusiems Indonezijoje.
Liga paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje, todėl keliaujant į jas rekomenduojama pasiskiepyti. Pasaulyje vidurių šiltine kasmet suserga apie 17 mln. gyventojų, apie 600 tūkst. miršta.
"Vidurių šiltinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar bakterijų nešiotojas, kuris ligos simptomų nejaučia, bet sukėlėjus išskiria į aplinką. Jie gali ilgai išbūti gyvybingi ant aplinkos daiktų, vandenyje, pasidauginti maiste, todėl užsikrėsti keliaujant šalyse, kur ši liga paplitusi, nėra sunku", – perspėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skyriaus vedėjas Zigmantas Nagys.
Užsikrėtus ligos simptomai – karščiavimas, stiprūs galvos skausmai, silpnumas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas dažniausiai atsiranda po dviejų savaičių.
Pagrindinės nespecifinės profilaktikos priemonės – kuo dažniau plauti rankas su muilu, rinktis patikimas maitinimo vietas, valgyti termiškai apdorotą maistą ir gerti saugų geriamąjį vandenį. Šios priemonės sumažina užsikrėtimo riziką ne tik vidurių šiltine, bet ir kitomis žarnyno infekcijomis.
Gali neįleisti
Ligų pavojai slypi visur ir visada. Susirgti užsienyje tikrai neparanku. Taip ne tik žlunga atostogos, bet ir iškyla daug problemų.
Yra šalių, kurios iš atvykstančiųjų per infekuotas teritorijas ar iš jų reikalauja pažymėjimo – įrodymo, kad turistas pasiskiepijęs nuo konkrečios ligos. Neturintieji šio pažymėjimo gali būti tiesiog neįleisti, pavyzdžiui, į Dramblio Kaulo Krantą, Centrinę Afrikos Respubliką, kur toks pažymėjimas yra privalomas.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus skirsto į privalomus, planinius ir rekomenduojamus. Dažniausiai privalomi skiepai – nuo geltonojo drugio, poliomielito. Planiniai – tie, kurie skiriami vadovaujantis šalies nacionaliniu skiepijimo kalendoriumi.
Dar vieni skiepai yra rekomendacinio pobūdžio, atsižvelgiant į sergamumą kai kuriomis ligomis tame regione, į kurį vykstama. Dažniausiai rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, difterijos, stabligės.
"Jei manote, kad kelionės metu turėsite kontaktų su gyvūnais, rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės", – priduria Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovas Z.Nagys.
Dėl skiepų keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama likus keturioms–šešioms savaitėms iki kelionės pradžios. Tiek laiko reikia susiformuoti imunitetui. Perkant paskutinės minutės kelialapį tokios galimybės tikrai nėra.
"Jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes nuo kai kurių ligų gali būti skiepijama. Jei asmuo į kelionę išvyksta netikėtai, pavyzdžiui, likus mažiau nei vienai dienai, ir keliaus mažiau nei dvi savaites toje šalyje, skiepai neapsaugos, nes imunitetas pradeda formuotis po dviejų savaičių", – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistė K.Žukauskaitė pasirinkusiuosius paskutinės minutės kelialapį perspėja apie pavojų sveikatai.
Europoje plinta tymai
Medikai perspėja, kad pastaruoju metu keliaujantiesiems po Europą didėja grėsmė užsikrėsti tymais, ypač neskiepytiems asmenims. Besitęsiantys tymų protrūkiai apima vis daugiau Senojo žemyno šalių.
Pasaulio sveikatos organizacija kiekvienais metais atnaujina rekomendacijas keliautojams. Prieš vykstant į užsienio šalis rekomenduojama paskiepyti vaikus dviem tymų vakcinos dozėmis, o paaugliams ir suaugusiesiems, kurie abejoja dėl savo imuniteto, pasiskiepyti bent viena vakcinos doze. Taip pat pranešama, kad geltonosios karštligės – dar vienos sunkios kai kurių rūšių uodų platinamos ligos – skiepas veiksmingas po dešimties dienų ir galioja visą žmogaus gyvenimą, o ne dešimt metų, kaip buvo anksčiau. Skiepai nuo geltonojo drugio privalomi vykstant į Kongą, Angolą, Ganą, rekomenduojami vykstantiesiems į Keniją, Kolumbiją, Venesuelą.
"Europos ligų ir prevencijos centras, bendradarbiaudamas su Brazilijos sveikatos apsaugos ministerija, informavo Europos regiono šalis, kad dėl padidėjusio sergamumo geltonąja karštlige keliautojai, vykstantys į Brazilijos administracines teritorijas, pavyzdžiui Paraną, Santą Katariną, Pietų Rio Grandę, San Paulą ir kitas, pasiskiepytų nuo geltonosios karštligės", – pridūrė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė K.Žukauskaitė.
Būti pasiskiepijus nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito privaloma vykstantiesiems į Meką (Hadžį, Umrą) Saudo Arabijoje, kai kuriose šalyse – grįžtantiesiems iš šios vietovės. Visi skiepai turėtų būti pažymėti Tarptautiniame skiepijimų sertifikate.
Ragina pasitikrinti patiems
Kokią atsakomybę jaučia kelionių agentūros, siūlančios paskutinės minutės kelialapius? Ar jos rekomenduoja skiepytis?
Turizmo agentūrų tinklo "West Express" rinkodaros vadovė Rosita Sakalauskaitė, atsakydama į šiuos klausimus, patvirtino, kad oficialią informaciją apie reikalaujamus skiepus ir su tuo susijusius dokumentus visuomet tikrina ir keliautojus ragina pasitikrinti Užsienio reikalų ministerijos bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklalapiuose.
Dėl skiepų keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama likus keturioms–šešioms savaitėms iki kelionės pradžios.
"Daugelyje šalių galioja rekomenduojamų skiepų sąrašas. Ar skiepytis, keliautojas turi apsispręsti pats. Mes rekomenduojame pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju", – tvirtina R.Sakalauskaitė.
Keliautojui susirgus, medicininės pagalbos išlaidų agentūros nedengia. Viešint užsienio šalyje jos gali būti tikrai didelės, ypač jei būtina neplanuotai grįžti į Lietuvą.
"Todėl savo keliautojams visuomet rekomenduojame draustis medicininių išlaidų draudimu, kuris neapsaugo nuo galimybės užsikrėsti, tačiau padeda išvengti nenumatytų išlaidų ligos atveju", – pabrėžė turizmo agentūrų tinklo atstovė R.Sakalauskaitė.
Dėl savęs ir kitų
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė K.Žukauskaitė pridūrė, kad, prieš numatytą skrydį susirgus ūmia infekcija, galima pabandyti atšaukti skrydį arba kreiptis į oro linijas, kad jis būtų atidėtas vėlesniam laikui dėl savo ir aplinkinių keleivių sveikatos.
"Jeigu asmuo vis dėlto nusprendžia sirgdamas skristi ar grįžti lėktuvu arba kita transporto priemone, kurioje yra keleivių, jis turi suprasti, kad, sirgdamas bet kokia ūmia infekcine liga, gali užkrėsti aplinkinius, todėl turėtų laikytis elementarių higienos taisyklių ir imtis papildomų asmens apsaugos priemonių, pavyzdžiui, kosėdamas ir čiaudėdamas prisidengti burną, tinkamai naudoti vienkartines nosines, dėvėti medicinines kaukes, o grįžęs ar nuvykęs nedelsdamas kreiptis į medikus", – aiškino visuomenės sveikatos specialistė K.Žukauskaitė.
Kad ir kaip skeptiškai vertintume skiepus, rizikuoti vykstant į didelės ligų rizikos šalis tikrai neverta. Skiepytis daug pigiau nei gydytis. Taigi, prieš kelionę, juolab į tolimą šalį, verta pasitarti su savo šeimos gydytoju ar gydytoju infektologu, kad santaupų, nusipirkus pigesnį kelialapį, netektų išleisti vaistams, ir dar primokėti.
