Šį sekmadienį TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ Darius teigs, jog su metais neišvengiamai smarkiai keičiasi požiūris į gyvenimą, savijautą bei, svarbiausia, sveikatą.
Iš ankstesnės santuokos turintis du paauglius vaikus žinomas vyras pasakoja, jog šį kartą tėvystę išgyvena kitaip. Visai kitoks tapo ir mąstymas apie vyriškumą. Mat norint jaustis gerai ir energingai, reikia įdėti daugiau pastangų.
„Tik su amžiumi, su metais tu supranti, kad egzistuoja tam tikros priežastys, tam tikros pasekmės visų tų dalykų, į kuriuos iki 40-ties tu net nekreipi dėmesio. Tačiau ateina laikas ir įvyksta virsmas, pasikeičia tavo raumenynas, tu nori to ar ne“, – laidoje atviraus Darius.
Aktoriaus ir renginių vedėjo darbas – itin įtemptas, neretai reikalaujantis ilgų kelionių, naktinių darbo valandų bei didelio streso. Jaunas organizmas tokį gyvenimo tempą pakelia lengviau, tačiau nenuostabu, jog su metais, tenka ieškoti pagalbos iš šalies, leidžiančios išsaugoti energiją ir jaunystę.
Tvarkingas, sveikas šlapinimasis ir gera potencija – tai yra du faktoriai, reikalingi kiekvienam vyrui nuo jaunystės iki gilios senatvės.
„Mano gyvenime visada didelę vietą užėmė renginiai, scenarijų rašymas, konceptų mąstymas, režisavimas. Toks gyvenimo būdas bei naktinis darbas nulemia ir ne itin sveiką mitybą. Tačiau tuomet tu turi kažkaip tą kompensuoti – į savo racioną, žmonos dėka, esu įtraukęs maisto papildus, skirtus energijai, prostatai, potencijai – ir gaunu tą rezultatą, kurio noriu“, – pasakos vyras.
Anot gydytojų, vyriškos sveikatos pagrindą sudaro gerai funkcionuojančios vyro lytinė ir urologinė sistemos. Tam palaikyti itin veiksmingai padeda gamtoje randami augalai, kaip juodasis eleuterokokas, peru pipirinė, afrikinė slyva, goji uogos ar sėjamojo lino sėklos. Visos šios medžiagos veikdamos kartu palaiko normalią fizinę, psichinę ir seksualinę vyro būklę bei gerina prostatos ir kraujotakos veiklą.
„Tvarkingas, sveikas šlapinimasis ir gera potencija – tai yra du faktoriai, reikalingi kiekvienam vyrui nuo jaunystės iki gilios senatvės. Virš 40-ies metų vyrams yra didžiulė grėsmė prostatos susirgimams ir prostatos vėžiui“, – laidoje pasakos Lietuvos privačių urologų draugijos prezidentas, gydytojas urologas Ramūnas Kerpauskas.
Stano padėka asociacijai, padedančiai onkologiniams ligoniams
Šį sekmadienį laidoje laukia ir išskirtinė kompozitoriaus, atlikėjo, muzikos prodiuserio Stanislavo Stavickio-Stano padėka Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai POLA.
Žinomas vyras, kuriam taip pat tenka grumtis su gyvenimą aukštyn kojom apvertusiu vėžiu, neslepia, jog emocinė pagalba tokiu sunkiu gyvenimo etapu yra būtina tiek ligoniui, tiek šalia jo esantiems pacientams.
„Man pasisekė, jog asmeniškai man pagalbos nereikėjo, aš ją ir taip suradau. Tačiau po to, kai viešai pradėjau kalbėti apie tai, kas man nutiko, aš supratau, kad daugybė žmonių, ypač provincijoje, susidūrę su vėžio diagnoze, negauna pagalbos. POLA yra ta organizacija, kuri atkreipia į tai dėmesį, kuri bendrauja, ištiesia pagalbos ranką. Ji turi savo onkopsichologus, turi gydytojus, žmonės čia kreipiasi ir išties randa atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Tai yra be galo svarbu. Nors šioje laidoje dažniau žmonės dėkoja daktarams už gerus darbus, tačiau aš suradau POLA, nes pats noriu prisidėti prie gerų darbų. Aš noriu, kad ir man kažkada kažkas padėkotų“, – laidoje atvirai kalbės Stano.
Medikus ir mokslininkus taip pat neseniai pasiekė geroji žinia – po ilgos pertraukos vėl pradėjo veikti vėžio registras, onkologinius susirgimus pradėjęs registruoti dar 1957 metais. Kaupiami, sisteminami ir analizuojami duomenys apie sergamumą vėžiu padės efektyviau tirti susirgimus, planuoti gydymo ir prevencijos priemones.
Jeigu sakoma, kad daugelis ligų yra genetinės, tai vėžys yra net labai genetinė liga.
„Dabar turime pirmuosius paskelbtus duomenis – tai yra statistika, kuria remiantis galima formuoti vėžio kontrolės politiką“, – laidoje teigs Nacionalinio Vėžio Instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. hab. m. dr. Sonata Jarmalaitė.
Genetiniai vėžio tyrimai – žingsnis individualizuoto gydymo link
Ypatingas vaidmuo onkologinių ligų prevencijoje, gydyme ir vaistų kūrime vis labiau skiriamas šiuolaikiniam genetikos mokslui. Anot gydytojų, vėžiniai susirgimai dažniausiai yra sąlygojami aplinkos veiksnių, tačiau būna atvejų, kai jie yra paveldimi.
Ar organizmas turi paveldėtų pavojingų genų nustatyti padeda įvairūs genetiniai tyrimai. Informacija apie genų mutacijas yra naudinga ne tik pačiam pacientui, bet ir jo artimiesiems, ieškant pakitusio geno.
„Jeigu sakoma, kad daugelis ligų yra genetinės, tai vėžys yra net labai genetinė liga. Sergant išplitusiu ar metastazavusiu vėžiu, iš naviko medžiagos galima atlikti išsamų vėžio genomo tyrimą. Pavyzdžiui „Roche“ kompanijos „FoundationOne CDx“ tyrimo metu, yra išanalizuojama net 324 naviko genų seka. Atlikus šį tyrimą ir išanalizavus naviko genomą, nustatomi genetiniai žymenys, kurie leidžia individualizuoti gydymą“, - laidoje pasakos
LSMU Genetinės ir molekulinės medicinos klinikos profesorė, onkologijos instituto onkologijos mokslo laboratorijos vedėja, gydytoja genetikė dr. Rasa Ugenskienė.
Anot gydytojos, šis tyrimas tinkamas visiems pacientams, kurie serga recidyvavusiu arba metastazavusiu solidiniu vėžiu. Jo rezultatai padeda susieti vėžines genomo pažaidas su specifiniais jau registruotais arba dar neregistruotais konkretaus vėžio atveju taikinių terapijos ir imunoterapijos vaistais ar vaistais, kurių klinikiniai tyrimai dar tebevyksta.
„Mes ieškome kaip genetinės mutacijos gali įtakoti paciento ligos eigą ir atsaką į gydymą. Būna ir tokių atvejų, kai nustatoma mutacija, tačiau dar nėra taikininės terapijos. Ir todėl reikalingi įvairūs moksliniai tyrimai, kurie padeda nustatyti įvairius taikinius ir vėliau farmacinės kompanijos galėtų sukurti vaistus“, – laidoje pasakos dr. R. Ugenskienė.
Skiepai – vienas svarbiausių žmonijos išradimų
1796 metais mokslininkas Edvardas Dženeris atliko beprotišką eksperimentą, kurio metu iš vienos melžėjos pūlingų pūslelių ant rankų jis ištraukė šiek tiek pūlinio ir jį sušvirkštė visiškai sveikam aštuonerių metų berniukui. Nuo tos dienos praėjo daugiau nei 200 metų ir dabar vakcinavimas yra vienas svarbiausių žmonijos išradimų, kuris padėjo išnaikinti daugybę užkrečiamų ligų.
„Nuo 1993 metų Lietuvoje yra skiepijama tiktai tarptautinius standartus atitinkančiomis vakcinomis. Ar jos būtų valstybės perkamos, ar jos būtų apmokamos šeimos sąskaita, bet reikalavimas yra labai kategoriškas“, – laidoje teigs VU Vaikų ligų klinikos vedėjas, Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytojas konsultantas, profesorius, habil. dr. Vytautas Usonis
Tačiau kartais atsiranda vaikų, kurie negali būti paskiepyti dėl jų sveikatos būklės, todėl šių asmenų saugumą garantuoja tik saugi ir pasiskiepijusi visuomenė. Šiandien visame pasaulyje yra skiepijama net nuo 28 užkrečiamų ligų, o vaikai pagal planinius skiepus – nuo 14 infekcijų.
Kaip bėgant metams išsaugoti vyriškumą, kokie naujausi tyrimai atliekami onkologinių ligų gydyme bei ką svarbu žinoti visiems tėvams apie vaikų privalomuosius skiepus – jau šį sekmadienį, 15 val. per TV8 televiziją.
