Preliminariu skaičiavimu, investicijų, taip pat įmonės patirtų nuostolių ir dėl Vyriausybės nutarimo negautų pajamų suma siekia daugiau nei 140 mln. eurų, pranešė „LiTak-Tak“.

Valerijaus Boguslavskio ir Sergijaus Perevarovo netiesiogiai valdomos „LiTak-Tak“ veikla visiškai sustojo praėjusių metų spalį, kai po vyriausybinės strateginius sandorius tikrinančios komisijos išvados Vyriausybė pripažino bendrovę neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų.

Bendrovės prašymu Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą pripažino neteisėtu. Tačiau Vyriausybei apskundus ginčas toliau nagrinėjamas teismuose.

„Šioje istorijoje yra daug pilkųjų zonų ir prieštaringų sprendimų, kurie tik stiprina akcininkų įtarimus, kad tai, nuo ko jie traukėsi iš Ukrainos – chaoso ir korupcijos – juos pasivijo Lietuvoje. Pretenzija parengta dar šių metų pavasarį. Tačiau ji nebuvo teikiama, tikintis, kad su Lietuvos Vyriausybe pavyks sutarti nepradedant investicinio ginčo. Deja, nepaisant Vilniaus apygardos teismo sprendimo, pastangos buvo bergždžios“, – pranešime sakė  „LiTak-Tak“ vykdomoji direktorė Rasa Godelaitienė.

Jei investuotojai ir Vyriausybė nesusitars per 6 mėnesius, „LiTak-Tak“ akcininkai ketina kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimų centro (ICSID) arbitražą Vašingtone arba į kitą arbitražą, taikantį Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles.

„LiTak-Tak“ yra gavusi NATO ir ES šalių pasiūlymų įsigyti ar modernizuoti pažangias radarų sistemas už daugiau nei 26 mln. eurų, tačiau šių užsakymų negali vykdyti.

Šiuo metu „LiTak-Tak“ sandėliuose yra karinės paskirties įrangos už 15,8 mln. eurų ir dar 4 mln. eurų vertės kitokių atsargų, skirtų eksportui pagal išduotas Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos licencijas, tačiau „LiTak-Tak“ nebegali jų perduoti užsakovams.

Įmonės skaičiavimu, dėl Vyriausybės sprendimo ji patyrė apie 2 mln. eurų nuostolių, atleista trečdalis iš 48 įmonėje dirbusių žmonių.

Bendrovė šiuo metu turi gavusi NATO ir ES šalių pasiūlymų įsigyti ar modernizuoti radarų sistemas už daugiau nei 26 mln. eurų, tačiau negali vykdyti užsakymų dėl Vyriausybės praėjusių metų spalį priimto nutarimo pripažinusį įmonę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, rašoma „LiTak-Tak“ pranešime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sausį panaikinti Vyriausybės nutarimą, pripažinusį „LiTak-Tak“ neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, tačiau Vyriausybė, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, apskundė teismo sprendimą.

„Mūsų prašymas pagrįstas įsitikinimu, kad net jei teismo neteisėtu pripažintas Vyriausybės nutarimas negali būti atšauktas, gali būti priimami kiti sprendimai, kurie padėtų bent iš dalies kompensuoti žalą, kurią mes patiriame kiekvieną dieną. NATO ir ES karinių pajėgų institucijos demonstruoja pasitikėjimą mumis, tačiau mes net negalime vienai iš anksčiau mūsų radarų sistemas pirkusių NATO šalių pateikti tų sistemų atnaujinimui ir remontui reikalingų dalių“, – pranešime sakė  „LiTak-Tak“ generalinis direktorius Andrius Pečkys.

Šiuo metu „LiTak-Tak“ sandėliuose yra karinės paskirties įrangos už 15,8 mln. eurų ir dar 4 mln. eurų vertės kitokios paskirties atsargų, kurios buvo skirtos eksportui į užsienio šalis, tačiau „LiTak-Tak“ nebegali jų perduoti užsakovams.

Įmonės skaičiavimu, po praėjusių metų rugsėjį priimto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo įmonė patyrė daugiau nei 1,1 mln. eurų nuostolių, atleista trečdalis iš 48 įmonėje dirbusių žmonių.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija pernai rugsėjį pripažino „LiTak-Tak“ neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė išvadą patvirtino spalio pradžioje. Kodėl komisija svarstė „LiTak-Tak“ atitikimą nacionaliniam saugumui, neskelbiama.

2009 metais įkurta „LiTak-Tak“ gamina ir modernizuoja oro eismo valdymo sistemas, radiolokatorius bei priešlėktuvines raketines sistemas. Nauja bendrovės gamykla veikia Keturiasdešimt Totorių kaime, Vilniaus rajone.

„LiTak-Tak“ pardavimo pajamos 2019 metais, palyginti su 2018-aisiais, smuko 3,8 karto iki 9,652 mln. eurų, bendrovė patyrė 1,709 mln. eurų grynųjų nuostolių (2018 metais – 3,006 mln. eurų grynasis pelnas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas sausio 12 dieną priėmė „LiTak-Tak“ palankų sprendimą.

Bendrovė vasario pradžioje kreipėsi į Vyriausybę, siūlydama pasirašyti taikos sutartį, tačiau pastaroji, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, pasirinko kitą kelią ir apskundė teismo sprendimą, pranešė „LiTak-Tak“. 

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija pernai rugsėjį pripažino „LiTak-Tak“ neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė išvadą patvirtino spalio pradžioje. Kodėl komisija svarstė „LiTak-Tak“ atitikimą nacionaliniam saugumui, neskelbiama.

„LiTak-Tak“ teigimu, jos atstovai neturėjo galimybių nei susipažinti su sprendimo motyvais, nei pakomentuoti aplinkybių. Iš vėliau pateiktos informacijos tebuvo aišku, kad komisijai įtarimų sukėlė neįvardinto „LiTak-Tak“ partnerio ryšiai su Rusija bei sutartys, susijusios su įrangos tiekimu užsienio valstybei.

„Pati bendrovė neturi ir niekada neturėjo jokių ryšių su Rusija, o turint galvoje, kad „LiTak-Tak“ akcininkai yra Ukrainos piliečiai, tokie ryšiai apskritai neįmanomi, turint galvoje verslą, kuriuo mes užsiimame, ir geopolitinę situaciją. Tuo tarpu prekes į užsienio valstybę mes tiekėme nuo 2015 metų, kiekvienam sandoriui gavę visas reikalingas licencijas“, – pranešime sakė „LiTak-Tak“ direktorius Andrius Pečkys.

„Tokių licencijų išduota dvidešimt ir nė viena jų nekėlė klausimų specialiai komisijai, kurios sudėtyje yra ir Valstybės saugumo departamentas, inicijavęs patikros procedūrą“, – pridūrė jis.

„LiTak-Tak“ teigimu, teismas taip pat nurodė, kad įmonė veikia griežtai licencijuojamoje, kontroliuojamoje ir prižiūrimoje srityje, todėl saugumo institucijos turėjo galimybių tiek kontroliuoti jos veiklą, tiek uždrausti bet kokius abejonių keliančius veiksmus. 

A. Pečkio teigimu, siekdama išvengti bet kokių įtarimų ir abejonių, „LiTak-Tak“ nutraukė sutartį su įtarimų sukėlusia įmone bei atsisakė tiekimo į užsienio valstybę, nepaisant to, kad tiek vienu, tiek kitu atveju įmonė iki pat Vyriausybės nutarimo priėmimo turėjo galiojančias licencijas.

Ekonomikos ministerija bei strateginių prekių licencijų komisija, remdamasi VSD informacija, 2018 metais neleido „LiTak-Tak“ eksportuoti į Uzbekistaną prekių, skirtų civiliniams ir kariniams tikslams. Toks sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad „LiTak-Tak“ prekės gali patekti į Rusiją, su kuria Uzbekistanas palaiko glaudžius ekonominius ir karinius ryšius.

2009 metais įkurta „LiTak-Tak“ gamina ir modernizuoja oro eismo valdymo sistemas, radiolokatorius bei priešlėktuvines raketines sistemas. Nauja bendrovės gamykla veikia Keturiasdešimt Totorių kaime, Vilniaus rajone.

„LiTak-Tak“ pardavimo pajamos 2019 metais, palyginti su 2018-aisiais, smuko 3,8 karto iki 9,652 mln. eurų, bendrovė patyrė 1,709 mln. eurų grynųjų nuostolių (2018 metais – 3,006 mln. eurų grynasis pelnas).

Ūkio ministerijos atstovė Aušra Ramoškaitė BNS sakė, kad įmonė siekė licencijos dvejopo naudojimo prekėms – tai reiškia, kad jos gali būti naudojamos ir civilinėms, ir karinėms reikmėms.

„Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimas spręstas ir Ūkio ministerijos sprendimai neišduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licencijos UAB „LiTak-Tak“ buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta informacija“, – BNS nurodė A. Ramoškaitė.

Konkrečių prekių ir šalių, į kurias norėta jas eksportuoti, ji sakė negalinti atskleisti, nes ši informacija gali sudaryti bendrovės komercinę paslaptį.

Įmonė nesutiko, kad šie duomenys būtų paviešinti ir į BNS klausimus neatsakė. VSD atsisakė komentuoti savo rekomendaciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas šį mėnesį atmetė „LiTak-Tak“ skundą teismui dėl komisijos ir Ūkio ministerijos sprendimų kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas gali būti apskųstas per mėnesį.

„LiTak-Tak“ gamykla įsikūrusi Keturiasdešimties Totorių kaime Vilniaus rajone. Ji gamina oro eismo valdymo sistemas, radarus.

Registrų centro duomenimis, nuo praėjusio spalio „LiTak-Tak“ valdo Ukrainos piliečiai Valerijus Boguslavskis ir Sergijus Perevarovas.

VSD atstovė Aurelija Katkuvienė BNS patvirtino naujienų portalo vz.lt paskelbtą informaciją, kad „LiTak-Tak“ turi VSD leidimą dirbti su slapta informacija bei NATO patikimumo deklaraciją.

Anot vz.lt, pernai bendrovės apyvarta išaugo 1,4 karto iki 31,5 mln. eurų. Grynasis pelnas išliko panašus. Pernai jis siekė 7,64 mln. eurų, o užpernai – 7,88 mln. eurų.