Reikalavo keturženklio atlygio

Kaip jau rašyta, mergautinę pavardę susigrąžinusi R.Ganusausko našlė už minėtą savo velionio vyro sūnėno žodžių tiradą, pažertą vienoje LNK televizijos laidoje, reikalavo iš H.Daktaro 3 tūkst. eurų moralinio atlygio. Ir įpareigoti jį taip pat viešai – iš televizijos ekrano paneigti šiuos esą šmeižikiškus ir jos garbę bei orumą žeminančius teiginius.

Į šios civilinės bylos posėdžius Kauno apylinkės teisme ieškovė atskrisdavo iš Italijos, kurioje gyvena jau septyniolika metų. O įkalinimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantis atsakovas, kuriam už grotų sukako jau 61-eri, dalyvavo jos ieškinio nagrinėjime nuotoliniu būdu.

L.Gedvilaitę atstovavęs advokatas Kęstutis Jokimas įrodinėjo teismui, kad H.Daktaras jokių minėtų jo teiginių įrodymų nepateikė. Nors, atlikus šioje byloje lingvistinę ekspertizę, nustatyta, kad jo teiginiai buvo konstatuojamojo pobūdžio informacija. Ir šie pasisakymai – žeminantys kitą asmenį.

Anot K.Jokimo, jie pakenkė jo atstovaujamosios reputacijai, nes suformavo apie šią neigiamą nuomonę bei pakirto draugų ir visuomenės pasitikėjimą ja. Nors L.Gedvilaitė nepriklauso viešų asmenų kategorijai.

Apylinkės teismo antausis

H.Daktaro advokatas Vytautas Sirvydis įrodinėjo teismui, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jau suėjęs trijų metų senaties terminas – H.Daktaras davė minėtą interviu 2015-ųjų kovą, o L.Gedvilaitė pareiškė dėl jo ieškinį tik 2018-ųjų birželį. Nors, gyvendama Italijoje, ji matyti tos LNK laidos negalėjo. O į internetą ją patalpino ne už grotų esantis H.Daktaras, todėl ne jis turėtų būti ir atsakovu. Juk tada Lukiškių kameroje jis perpasakojo savo beveik 30 metų senumo pokalbį su R.Ganusausku, kuriame atkalbinėjo šį nuo vestuvių su L.Gedvilaite, tik vienam žurnalistui. Be to, tas interviu buvo beveik poros valandų, o parodyta tik nedidelė jo dalis. Tačiau, ir joje H.Daktaras išsakė tik savo nuomonę, o teisinėje valstybėje už tai nepersekiojama.

Be to, teisme ieškovė atsiminė tik du esą ją įžeidusius žodžius - „barakuda“ ir „valkata“. Tačiau, paaiškėjo, kad ji nelabai supranta šių žodžių prasmę. Esą pirmasis reiškia nemoterišką moterį, kuri nesirūpina šeima, t. y. yra laisvo elgesio. Šią reikšmę, anot l.Gedvilaitės, turi ir žodis „valkata“.

L.Gedvilaitės ieškinį nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė jį atmetė, konstatavusi, kad H.Daktaras turėjo pagrindo taip atsiliepti apie ieškovę. O ši neįrodė, kad minėti atsakovo teiginiai sukėlė jai sunkias pasekmes. Be to, iš tikrųjų praleido senaties terminą ieškinio pateikimui. Atmesdama L.Gedvilaitės ieškinį, teisėja jai priteisė ir H.Daktaro patirtas išlaidas advokatui, t. y. 1600 eurų.

Loreta Gedvilaitė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pernykštė pamoka

Teisėjos S.Dementavičienės sprendimą L.Gedvilaitė apskundė jau nusisamdžiusi kitą advokatą – Vytautą Dargį. Šio Kauno advokato stažas – septyneri metai arba keturiais metais didesnis už anksčiau ją atstovavusio vilniečio K.Jokimo.

Tas pats Kauno apylinkės teismas 2018-ųjų balandį L.Gedvilaitei iš H.Daktaro, kurį visi Lietuvos teismai pripažino kaltu dėl jos vyro nužudymo, jai bei be tėvo užaugusiam judviejų su R.Ganusausku sūnui priteisė po 45 tūkst. eurų. Nors prašyta dešimt kartų didesnių sumų - po pusę milijono eurų.

Kartu su priteistomis sumomis buvo priteistos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo jų, skaičiuojant šias nuo bylos iškėlimo 2017-ųjų rugsėjį iki sprendimo įsiteisėjimo. O šis įsiteisėjo pernai spalį, Kauno apygardos teismui, kuriam L.Gedvilaitė taip pat buvo su sūnumi apsiskundus, atmetus jų skundas.

Tiesa, tada skundėsi Kauno apygardos teismui ir H.Daktaras. Tačiau ir jo skundas buvo atmestas.

Reputaciją susigadino pati?

Naujojo L.Gedvilaitės advokato skundą Kauno apygardos teismo teisėjų Linos Žemaitienės, Edvardo Palioko ir Albinos Rimdeikaitės kolegija išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviesdama į savo posėdį nei ieškovės, nei atsakovo, nei jų advokatų.

Kaip teigiama Kauno apygardos teismo pranešime, šiandien L.Gedvilaitės, prašiusios panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti jam bylą nagrinėti iš naujo, skundas atmestas.

Jį nagrinėjusi minėta Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija pritarė kolegės iš žemesnės instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo spręsti, ar minėti televizijos laidoje išsakyti H.Daktaro teiginiai pažeidė L.Gedvilaitės garbę ir orumą, nes apie nesantuokinius ryšius, R.Ganusausko, kuris buvo jos antrasis vyras, turtinę padėtį, rengiamas bylas prieš atsakovą ieškovė pati išsipasakojo viešai, pati susigadindama savo reputaciją.

Atmestas ir L.Gedvilaitės prašymas nagrinėti jos skundą žodinio proceso tvarka, nes teisėjų kolegijai pakako byloje esančios medžiagos ir be papildomos proceso dalyvių apklausos.

Reikalavo keturženklio atlygio

Kaip jau rašyta, mergautinę pavardę susigrąžinusi R.Ganusausko našlė už minėtą savo velionio vyro sūnėno žodžių tiradą, pažertą vienoje LNK televizijos laidoje, reikalavo iš H.Daktaro 3 tūkst. eurų moralinio atlygio. Ir įpareigoti jį taip pat viešai – iš televizijos ekrano paneigti šiuos esą šmeižikiškus ir jos garbę bei orumą žeminančius teiginius.

Į šios civilinės bylos posėdžius ieškovė atskrisdavo iš Italijos, kurioje gyvena jau septyniolika metų. O įkalinimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantis atsakovas, kuriam už grotų sukako jau 61-eri, dalyvavo jos ieškinio nagrinėjime nuotoliniu būdu.

L.Gedvilaitę atstovavęs advokatas Kęstutis Jokimas įrodinėjo teismui, kad H.Daktaras jokių minėtų jo teiginių įrodymų nepateikė. Nors, atlikus šioje byloje lingvistinę ekspertizę, nustatyta, kad jo teiginiai buvo konstatuojamojo pobūdžio informacija. Ir šie pasisakymai – žeminantys kitą asmenį.

Anot K.Jokimo, jie pakenkė jo atstovaujamosios reputacijai, nes suformavo apie šią neigiamą nuomonę bei pakirto draugų ir visuomenės pasitikėjimą ja. Nors L.Gedvilaitė nepriklauso viešų asmenų kategorijai. O tai, kad pastaroji nenusipelnė tokių epitetų, įrodo ir jos pasikviestos trys liudytojos, apibūdinusios ieškovę kaip tvarkingą, padorią bei narkotikų nevartojančią moterį. Pastarąjį teiginį įrodo ir L.Gedvilaitės teismui pateikta pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kad ji niekada nebuvo šio kliente.

Kęstutis Jokimas

Temidė stojo atsakovo pusėn

H.Daktaro advokatas Vytautas Sirvydis įrodinėjo teismui, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jau suėjęs trijų metų senaties terminas – H.Daktaras davė minėtą interviu 2015-ųjų kovą, o L.Gedvilaitė pareiškė dėl jo ieškinį tik 2018-ųjų birželį.

Vytautas Sirvydis

Nors, gyvendama Italijoje, ji matyti tos LNK laidos negalėjo. O į internetą ją patalpino ne už grotų esantis H.Daktaras, todėl ne jis turėtų būti ir atsakovu. Juk tada Lukiškių kameroje jis perpasakojo savo beveik 30 metų senumo pokalbį su R.Ganusausku, kuriame atkalbinėjo šį nuo vestuvių su L.Gedvilaite, tik vienam žurnalistui. Be to, tas interviu buvo beveik poros valandų, o parodyta tik nedidelė jo dalis. Tačiau, ir joje H.Daktaras išsakė tik savo nuomonę, o teisinėje valstybėje už tai nepersekiojama.

Be to, teisme ieškovė atsiminė tik du esą ją įžeidusius žodžius – „barakuda“ ir „valkata“. Tačiau, paaiškėjo, kad ji nelabai supranta šių žodžių prasmę. Esą pirmasis reiškia nemoterišką moterį, kuri nesirūpina šeima, t. y. yra laisvo elgesio. Šią reikšmę, anot l.Gedvilaitės, turi ir žodis „valkata“.

L.Gedvilaitės ieškinį nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė jį atmetė, konstatavusi, kad H.Daktaras turėjo pagrindo taip atsiliepti apie ieškovę. O ši neįrodė, kad minėti atsakovo teiginiai sukėlė jai sunkias pasekmes. Be to, iš tikrųjų praleido senaties terminą ieškinio pateikimui.

Atmesdama L.Gedvilaitės ieškinį, teisėja jai priteisė ir H.Daktaro patirtas išlaidas advokatui, t. y. 1600 eurų.

Pernykštė pamoka

Teisėjos S.Dementavičienės sprendimą L.Gedvilaitė apskundė jau nusisamdžiusi kitą advokatą – Vytautą Dargį. Šio Kauno advokato stažas – septyneri metai arba keturiais metais didesnis už anksčiau ją atstovavusio vilniečio K.Jokimo.

Tas pats Kauno apylinkės teismas prieš metus L.Gedvilaitei iš H.Daktaro, kurį visi Lietuvos teismai pripažino kaltu dėl jos vyro nužudymo, jai bei be tėvo užaugusiam judviejų su R.Ganusausku sūnui priteisė po 45 tūkst. eurų. Nors prašyta dešimt kartų didesnių sumų - po pusę milijono eurų.

Kartu su priteistomis sumomis buvo priteistos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo jų, skaičiuojant šias nuo bylos iškėlimo 2017-ųjų rugsėjį iki sprendimo įsiteisėjimo. O šis įsiteisėjo pernai spalį, Kauno apygardos teismui, kuriam L.Gedvilaitė taip pat buvo su sūnumi apsiskundus, atmetus jų skundas.

Tiesa, tada skundėsi Kauno apygardos teismui ir H.Daktaras. Tačiau ir jo skundas buvo atmestas.

Kaip jau rašyta, mergautinę pavardę susigrąžinusi R.Ganusausko našlė šį kartą reikalavo iš H.Daktaro keliolika kartų mažesnio atlygio, negu prašė priteisti iš jo už vyro nužudymą.

Šį kartą ji H.Daktarui pareiškė 3 tūkst. eurų ieškinį. Už esą šmeižikiškus ir jos garbę bei orumą žeminančius teiginius, kuriuos iki gyvos galvos įkalintas Henytė išsakė vienoje LNK televizijos laidoje, kurios įrašas buvo patalpintas ir į internetą.

Šioje laidoje H.Daktaras, kalbėdamas apie R.Ganusausko našlę, vartojo šios atžvilgiu tokius epitetus, kaip „barakuda“, „valkata“, „narkomanė“.

L.Gedvilaitė prašė priteisti už tai iš Henytės ne tik minėtą moralinį atlygį, bet ir įpareigoti jį taip pat viešai – iš televizijos ekrano paneigti savo teiginius.

Į šios civilinės bylos posėdžius ieškovė atskrisdavo iš Italijos, kurioje gyvena jau septyniolika metų. O iš Lukiškių kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus perkeltas atsakovas, kuriam už grotų sukako jau 61-eri, dalyvavo jos ieškinio nagrinėjime nuotoliniu būdu.

Ieškovės advokato argumentai

Anot L.Gedvilaitės advokato Kęstučio Jokimo, įrodyti, kad esą tada sakė tiesą turi H.Daktaras.

Tačiau, jokių minėtų jo teiginių įrodymų nebuvo pateikta. Nors, atlikus šioje byloje lingvistinę ekspertizę, nustatyta, kad H.Daktaro teiginiai buvo konstatuojamojo pobūdžio informacija. Jo pasisakymai – žeminantys kitą asmenį.

L.Gedvilaitės advokatas rėmėsi ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad, jeigu visuomenės informavimo priemonė neiškraipė asmens žodžių, dėl kurių kažkas įsižeidė, už tai turi atsakyti tas, kas šiuos žodžius pasakė, o ne juos išplatinusieji. Be to, pastarieji teismui teigė, kad H.Daktaras pradėjo jiems pasakoti apie R.Ganusauską bei šio našlę savo iniciatyva. Ir minėti H.Daktaro teiginiai, anot L.Gedvilaitės advokato, pakenkė jo atstovaujamosios reputacijai, nes suformavo apie šią neigiamą nuomonę bei pakirto draugų ir visuomenės pasitikėjimą ja. Nors L.Gedvilaitė nepriklauso viešų asmenų kategorijai. O tai, kad pastaroji nenusipelnė tokių epitetų, įrodo ir jos pasikviestos trys liudytojos, apibūdinusios ieškovę kaip tvarkingą, padorią bei narkotikų nevartojančią moterį. Pastarąjį teiginį, pasak L.Gedvilaitės advokato, įrodo jo atstovaujamosios teismui pateikta pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kad ji niekada nebuvo šio kliente.

Atsakovo advokato kontrargumentai

H.Daktaro advokatas Vytautas Sirvydis įvardijo teismui ne vieną priežastį, kodėl L.Gedvilaitės ieškinys turi būti atmestas.

Pirmiausiai, jis turėjo būti pateiktas Kaišiadorių teismui, nes dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta – Pravieniškės. Antra, jau yra suėjęs trijų metų senaties terminas nuo 2015-ųjų kovą H.Daktaro Lukiškėse duoto minėto interviu, dėl kurio L.Gedvilaitė kažkodėl tik 2018-ųjų birželį pareiškė ieškinį. Nors, gyvendama Italijoje, ji matyti tos LNK laidos negalėjo. O į internetą ją patalpino ne už grotų esantis H.Daktaras, todėl ne jis turėtų būti ir atsakovu. Juk tada Lukiškių kameroje jis perpasakojo savo beveik 30 metų senumo pokalbį su R.Ganusausku, kuriame atkalbinėjo šį nuo vestuvių su L.Gedvilaite, tik vienam žurnalistui. Be to, tas interviu buvo beveik poros valandų, o parodyta tik nedidelė jo dalis. Tačiau, ir joje H.Daktaras išsakė tik savo nuomonę, o teisinėje valstybėje už tai nepersekiojama.

Be to, teigti, kad R.Ganusausko našlė nėra viešas asmuo, yra per siauras požiūris. Europos žmogaus teisių teismas yra išaiškinęs, kad šiai kategorijai priklauso ir asmenys, kurie patys save viešina. O L.Gedvilaitė dalyvauja ir televizijos laidose, ir duoda interviu. O duodama parodymus teisme, ieškovė atsiminė tik du esą ją įžeidusius žodžius – „barakuda“ ir „valkata“. Tačiau, paaiškėjo, kad ji nelabai supranta šių žodžių prasmę. Esą pirmasis reiškia nemoterišką moterį, kuri nesirūpina šeima, t. y. yra laisvo elgesio. Šią reikšmę, anot l.Gedvilaitės, turi ir žodis „valkata“.

Neįmanomas, anot V.Sirvydžio, ir reikalavimas paneigti minėtus teiginius, nes nei LNK televizija, nei per šią parodyta laida H.Daktarui nepriklauso.

Pasikeitė vietomis

Kaip jau rašyta, anksčiau L.Gedvilaitė prašė priteisti iš H.Daktaro, kurį visi Lietuvos teismai pripažino kaltu dėl jos vyro nužudymo, jai bei be tėvo užaugusiam judviejų su R.Ganusausku sūnui po pusę milijono eurų.

Kauno apylinkės teismas tada jiems priteisė dešimt kartų mažesnes sumas – po 45 tūkst. eurų. Tačiau, kartu buvo priteistos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo jų, skaičiuojant šias nuo bylos iškėlimo 2017-ųjų rugsėjį iki sprendimo įsiteisėjimo. O šis įsiteisėjo pernai spalį, Kauno apygardos teismui atmetus juo nepatenkintų ir L.Gedvilaitės su sūnumi, ir H.Daktaro advokatų skundus.

Naująjį L.Gedvilaitės ieškinį nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė šiandien jį atmetė, konstatavusi, kad H.Daktaras turėjo pagrindo taip atsiliepti apie ieškovę, nors ši ir nėra viešas asmuo. O ieškovė neįrodė, kad minėti atsakovo teiginiai sukėlė jai sunkias pasekmes. Be to, iš tikrųjų praleido senaties terminą ieškinio pateikimui.

Atmesdama L.Gedvilaitės ieškinį, teisėja jai priteisė ir H.Daktaro patirtas išlaidas advokatui, t. y. 1600 eurų.

„Nors kartą teismas mūsų pusėje!“ – atvirai džiūgavo po tokio S.Dementavičienės sprendimo H.Daktaro žmona.

L.Gedvilaitė išklausyti teismo sprendimo neatvyko. Tačiau, per 30 dienų dar gali jį apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Apetitas sumažėjo

Mergautinę pavardę susigrąžinusi Mongolo našlė šį kartą reikalauja keliolika kartų mažesnio atlygio, negu prašė priteisti iš Henytės už jos vyro nužudymą.

Šį kartą H.Daktarui pareikštas tik 3 tūkst. eurų ieškinys už esą šmeižikiškus ir jos garbę bei orumą žeminančius teiginius, kuriuos iki gyvos galvos įkalintas Henytė prieš keletą metų išsakė vienoje LNK televizijos laidoje, kurios įrašas buvo patalpintas ir į internetą.

Loreta Gedvilaitė

Šioje laidoje H.Daktaras, kuriam už grotų sukako jau 61-eri, kalbėdamas apie R.Ganusausko našlę vartojo šios atžvilgiu tokius epitetus, kaip „barakuda“, „valkata“, „narkomanė“.

L.Gedvilaitė prašo priteisti už tai iš Henytės ne tik minėtą moralinį atlygį, bet ir įpareigoti jį taip pat viešai – iš televizijos ekrano paneigti savo teiginius.

Šiandien šioje civilinėje byloje įvyko baigiamosios kalbos, kuriose nei Italijoje gyvenanti ieškovė, nei iš Lukiškių kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus perkeltas H.Daktaras, anksčiau dalyvaudavęs šios bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, nedalyvavo.

Ieškovės advokato argumentai

Anot L.Gedvilaitės advokato Kęstučio Jokimo, įrodyti, kad esą tada sakė tiesą turi H.Daktaras.

Kęstutis Jokimas

Tačiau, nagrinėjant jo atstovaujamosios ieškinį jokių šią sukrėtusių vyro giminaičio teiginių įrodymų nebuvo pateikta. Nors, atlikus šioje byloje lingvistinę ekspertizę, nustatyta, kad H.Daktaro teiginiai buvo konstatuojamojo pobūdžio informacija. Jo pasisakymai – žeminantys kitą asmenį.

L.Gedvilaitės advokatas rėmėsi ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad, jeigu visuomenės informavimo priemonė neiškraipė asmens žodžių, dėl kurių kažkas įsižeidė, už tai turi atsakyti tas, kas šiuos žodžius pasakė, o ne juos išplatinusieji.

Be to, anot laidą rengusių žiniasklaidos atstovų, jų darytas interviu su H.Daktaru buvo ne apie R.Ganusauską ar šio našlę. Apie juos Henytė pradėjo pasakoti pats – savo iniciatyva. Ir minėti jo teiginiai pakenkė jo atstovaujamosios reputacijai, nes suformavo apie šią neigiamą nuomonę ir pakirto draugų bei visuomenės pasitikėjimą ja.

Be to, L.Gedvilaitė nepriklauso viešų asmenų kategorijai, todėl jos prašoma kompensacija yra adekvati. O tai, kad L.Gedvilaitė nenusipelnė tokių H.Daktaro apibūdinimų, įrodo ir jos pasikviestos trys liudytojos, apibūdinusios ieškovę kaip tvarkingą, padorią ir narkotikų nevartojančią moterį. Paskutinį teiginį, pasak L.Gedvilaitės advokato, turi įrodyti ir teismui jos pateikta pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kad ji niekada nebuvo šio kliente.

Atsakovo advokato kontrargumentai

Beveik tris kartus ilgiau už ieškovės advokatą kalbėjęs H.Daktaro advokatas – Vytautas Sirvydis, atėjęs į posėdį pasiramsčiuodamas dviem ramentais – dėl lūžusios kojos, teismui pateikė ne vieną priežastį, kodėl ieškinys turi būti atmestas.

Vytautas Sirvydis

Pirmiausiai, jis turėjo būti pateiktas Kaišiadorių teismui, nes dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta – Pravieniškės.

Antra, jau yra suėjęs trijų metų senaties terminas nuo 2015-ųjų kovą H.Daktaro Lukiškėse duoto interviu žurnalistams, dėl kurio L.Gedvilaitė kažkodėl tik 2018-ųjų birželį pareiškė ieškinį. Nors, gyvendama Italijoje, ji matyti tos LNK laidos negalėjo. O į internetą ją patalpino ne už grotų esantis H.Daktaras, todėl ne jis turėtų būti ir atsakovu. Juk tada Lukiškių kameroje jis perpasakojo savo beveik 30 metų senumo pokalbį su R.Ganusausku, kuriame atkalbinėjo šį nuo vestuvių su L.Gedvilaite, tik vienam žurnalistui. Į ką ieškovės advokatas atkirto, kad šio pokalbio metu H.Daktaras nebuvo filmuojamas slaptai ir suprato, kad tai pateks į viešąją erdvę.

Be to, pasak V.Sirvydžio, tas interviu buvo beveik poros valandų ilgumo, o parodyta tik nedidelė jo dalis. Tačiau, ir joje H.Daktaras išsakė tik savo nuomonę, o teisinėje valstybėje už tai nepersekiojama.

Dėl ko įsižeidė našlė?

Neįmanomas, V.Sirvydžio teigimu, ir reikalavimas paneigti esą L.Gedvilaitę įžeidusius teiginius, nes H.Daktaras daugių daugiausia galėtų tai padaryti toje pačioje Lukiškių patalpoje, kurioje juos pasakė. Nei LNK televizija, nei per šią parodyta laida, kurioje panaudota dalis interviu, jam nepriklauso.

Be to, anot V.Sirvydžio, ieškinio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai pagrindžia H.Daktaro teiginius – kad iš trylikos savo pirmosios santuokos metų L.Gedvilaitė apie dešimt jų buvo R.Ganusausko meiluže. Ir jų santykiai prasidėjo, praėjus vos metams po vestuvių.

Dar viena priežastis, anot H.Daktaro advokato, atmesti L.Gedvilaitės ieškinį – jos pačios parodymai teisme, per kuriuos paaiškėjo, kad ji nelabai supranta esą ją įžeidusių žodžių prasmę. Be to, atsiminė tik du iš jų – „barakuda“ ir „valkata“. Esą pirmasis reiškia nemoterišką moterį, kuri nesirūpina šeima, t. y. yra laisvo elgesio. Pastarąją reikšmę, anot l.Gedvilaitės, turi ir žodis „valkata“.

Ir teigti, kad R.Ganusausko našlė nėra viešas asmuo yra per siauras požiūris. Pasak V.Sirvydžio, Europos žmogaus teisų teismas yra išaiškinęs, kad šiai kategorijai priklauso ir asmenys, kurie patys save viešina, o L.Gedvilaitė dalyvauja ir televizijos laidose, ir duoda interviu knygoms apie nusikalstamo pasaulio užkulisius.

Galiausiai, ji per apklausą teisme pareiškė, kad H.Daktaro žodžiai jos neįskaudino. Ji tik nori, kad šie būtų viešai paneigti.

Anksčiau prašė pusės milijono

Kaip jau rašyta, prieš metus Kauno apylinkės teismas nagrinėjo L.Gedvilaitės ieškinį H.Daktarui, kuriuo ji prašė priteisti jai bei be tėvo užaugusiam judviejų su R.Ganusausku sūnui po pusę milijono eurų, šio ieškinio patenkinimui areštuojant Henytės šeimos pilaitę Užliedžiuose bei kitą jos turtą.

Tokio paties atlygio L.Gedvilaitė su sūnumi tada prašė ir iš Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, taip pat įkalinto už Daktarų nusikalstamam susivienijimui inkriminuotus 1993-2000-aisiais padarytus nusikaltimus.

Savo ieškinius tada L.Gedvilaitė grindė tuo, kad visų instancijų Lietuvos teismai pripažino H.Daktarą ir E.Abarių kaltais dėl jos vyro nužudymo.

Anot teisėsaugininkų, su Mongolu buvo susidorota, įtariant jo ryšį su 1993-iųjų spalio žudynėmis Daktarų irštvoje – kavinėje „Vilija“, per kurias, kaip manoma, vietoj H.Daktaro ir kitų gaujos vadeivų buvo sušaudyti penki eiliniai kriminalinio pasaulio atstovai.

R.Ganusauskui dingus be žinios, buvę sėbrai atidavė jo našlei vyro mersedeso raktelius bei laikrodį „Rolex“. Be to, remiantis L.Gedvilaitės parodymais Klaipėdos apygardos teisme – nagrinėjant Mongolo nužudymo epizodą, už kelių savaičių po šio dingimo jai pasiteiravus H.Daktaro, kur vyras, esą Henytė pareiškė: „Užmušiau, pakasiau ir dar apšlapinau kapą.“

Priteista dešimt kartų mažesnė suma

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, nagrinėjusi minėtus L.Gedvilaitės ir šios sūnaus šešiaženklius ieškinius, pernai balandį patenkino juos tik iš dalies, priteisdama abiem daugiau kaip dešimt kartų mažesnes sumas – po 45 tūkst. eurų.

Tačiau kartu buvo priteistos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo minėtų sumų, skaičiuojant jas nuo šios bylos iškėlimo 2017-ųjų rugsėjį iki sprendimo įsiteisėjimo.

Be to, L.Gedvilaitei ir jos sūnui iš H.Daktaro ir E.Abariaus buvo priteista ir po 176 eurus bylinėjimosi išlaidų. O valstybei – po 1215 eurų.

D.Jasaitienės nutartį apskundė ir atsakovų, ir ieškovų advokatai. Šių skundus nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio ir Mariaus Bartninko kolegija pernai spalį juos atmetė, palikdama galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Ir šis įsiteisėjo vos paskelbus minėtą nutartį.

Naują L.Gedvilaitės ieškinį nagrinėjusi teisėja Simona Dementavičienė savo sprendimą skelbs balandžio 1-ąją.

Buvo prisipažinęs?

Kaip jau rašyta, mergautinę Gedvilaitės pavardę susigrąžinusi Mongolo našlė Loreta, prašiusi priteisti jai bei be tėvo užaugusiam sūnui milijoną eurų, šio ieškinio patenkinimui areštuojant Henytės šeimos pilaitę Užliedžiuose bei kitą jos turtą, savo prašymą buvusiems vyro sėbrams – H.Daktarui ir Egidijui Abariui, pravarde Goga, grindė tuo, kad visų instancijų Lietuvos teismai pripažino pastaruosius kaltais dėl jos vyro nužudymo.

Anot teisėsaugininkų, su Mongolu buvo susidorota, įtariant jo ryšį su 1993-iųjų spalio žudynėmis Daktarų irštvoje – kavinėje „Vilija“, per kurias, kaip manoma, vietoj H.Daktaro ir kitų gaujos vadeivų buvo sušaudyti penki eiliniai kriminalinio pasaulio atstovai.

R.Ganusauskui dingus be žinios, buvę sėbrai atidavė jo našlei vyro mersedeso raktelius bei laikrodį „Rolex“. Be to, remiantis jos parodymais Klaipėdos apygardos teisme – nagrinėjant Mongolo nužudymo epizodą, už kelių savaičių po šio dingimo jai pasiteiravus H.Daktaro, kur vyras, esą Henytė pareiškė: „Užmušiau, pakasiau ir dar apšlapinau kapą.“

Emocijos liejosi per kraštus

Tačiau nagrinėjant minėtą R.Ganusausko našlės ir jos sūnaus ieškinį Kauno apylinkės teisme, H.Daktaras, dalyvavęs jame nuotoliniu būdu – iš Lukiškių, jau kalbėjo visai kitaip.

Jis turėjo ieškovei (pastarosios ir Mongolo sūnus, kaip ir motina gyvenantis Italijoje, posėdyje nedalyvavo – esą dėl ligos) tik du klausimus.

Į pirmąjį, kodėl jo antros eilės pusbrolio žmona nepareiškė jokio ieškinio, prieš penkerius metus nagrinėjant jos vyro nužudymo epizodą Klaipėdos apygardos teisme, L.Gedvilaitė atsakė, kad esą niekas jos tada apie tai neklausė ir nepasakė apie tokią galimybę.

O, H.Daktarui pasiteiravus, kodėl tai daro dabar, R.Ganusausko našlė atrėžė: „Laukiau galutinio teismų sprendimo, kad mano vyrą nužudei tu! Be to, neturėjau finansinių galimybių anksčiau nusisamdyti advokato.“

Netrukus plykstelėjo ir H.Daktaras: „Prisiekiu prieš Dievą, kaip tu prisiekei, padėjus ranką ant Konstitucijos, kad nemeluosi, jog nežudžiau tavo vyro! Jis mirė nuo narkotikų!“

Rizikavo papildomomis palūkanomis

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, nagrinėjusi L.Gedvilaitės ir šios sūnaus ieškinius, balandį patenkino juos tik iš dalies, priteisdama abiem daugiau kaip dešimt kartų mažesnes sumas – po 45 tūkst. eurų.

Tačiau kartu buvo priteistos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo minėtų sumų, skaičiuojant jas nuo šios bylos iškėlimo 2017-ųjų rugsėjį iki sprendimo įsiteisėjimo.

Be to, L.Gedvilaitei ir jos sūnui iš abiejų atsakovų buvo priteista ir po 176 eurus bylinėjimosi išlaidų. O valstybei – po 1215 eurų.

Pirmasis, nepaisant to, kad atmetus jo skundą, rizikavo papildomomis palūkanomis, teisėjos D.Jasaitienės sprendimą apskundė H.Daktaras su savo advokatu. Vėliau tą patį padarė ir E.Abariaus, atsisakiusio dalyvauti nagrinėjant ieškinius pirmosios instancijos teisme, advokatas bei ieškovų advokatė.

Dvikova tik prasidėjo?

Kauno apygardos teismo teisėjų Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio ir Mariaus Bartninko kolegija minėtus skundus nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviesdama byloje dalyvaujančių asmenų.

Ir jos sprendimas – skundus atmesti, paliekant galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, įsiteisėjo vos šį paskelbus. O tai reiškia, kad H.Daktaras ir E.Abarius turės sumokėti L.Gedvilaitei bei šios sūnui ir papildomas penkių procentų dydžio palūkanas nuo jiems priteistų 45 tūkst. eurų dar už pusmetį.

R.Ganusausko našlė šiuo metu bylinėjasi su H.Daktaru ir dėl jos garbės bei orumo įžeidimo vienoje televizijos laidoje. Už tai ji pateikė Henytei, jau perkeltam į Pravieniškių pataisos namus, 3 tūkst. eurų ieškinį. Sprendimo šioje civilinėje byloje Kauno apylinkės teismas dar nepaskelbė.

Prieš daugiau kaip dvidešimt metų Loreta gyveno kaip tikra karalienė – „Daktarų“ grupuotė maudėsi piniguose – savo restorane rengė tuo metu neregėto masto ir prabangos vakarėlius, kurių metu scenoje pasirodydavo Ligitas Kernagis, Džordana Butkutė, Arūnas Valinskas ir net tuo metu ypač populiari grupė „Boney M“.

Iki pažinties su Mongolu Loreta buvo eilinė Kauno mergina – net turėjo mylimą vyrą. Tačiau ji pradėjo patikti Kauno mafijozui Rimantui, kuris moterį apipylė auksu.

„Kai man suėjo 33-eji, buvo mano gimtadienis, man padovanojo raudonos spalvos „Porsche“ automobilį. Jis buvo 6 metų senumo iš Vokietijos. Vėliau jis ją pardavė, o kai pagimdžiau trečią sūnų – tai padovanojo „Buick‘ą“. Tais laikais kainavo 35 tūkst. dolerių“, – laidoje pasakos Loreta.

Loreta dalyvavo daugelyje pašėlusių vakarėlių „Vilijos“ restorane. Moteris laidoje prisipažins, kad būtent dėl jos įvyko konfliktas, kai tuo metu dar jaunas Arūnas Valinskas „gavo į galvą“.

„Išsikvietė šokti. Šokom, jis man toks labai linksmas žmogus pasirodė, įdomus. Kai baigėsi šokis, jau nemačiau, kas ten vyko. Tai liaudiškai šnekant – gavo antausį, kad per ilgai šoko“, – laidoje pasakos L. Ganusauskienė.

Ji visą gyvenimą gaudė riebius žąsinus – ieškojo restoranuose, visur. Pamatė, kad Mongolas yra „riebus žąsinas“, ji prie jo prisikabino, pradėjo meilę su juo sukti.

Tuo tarpu H. Daktaras teigia, kad viskas buvo kiek kitaip: „Su A. Valinsku ji šoko kokius penkis šokius. Tai Mongolas A. Valinską išjungė. Tai buvo toks laikas. Tai vieną šokį pašoko, antrą, trečią... Penkis šokius šoka, nepaleidžia A. Valinsko“.

Tačiau našlė Loreta teigia, kad visas gražus gyvenimas sugriuvo tuomet, kai Mongolas pradėjo nesutarti su H. Daktaru dėl valdžios ir turtų. Tuo metu „Daktarų“ grupuotė kontroliavo per Lietuvą einančią spirito kontrabandą, taip pat restoranų tinklą, mėsos perdirbimo įmones, nekilnojamąjį turtą, užsiiminėjo reketu.

H. Daktaro ir Mongolo nesutarimai baigėsi tragiškai – per 1993 metų Kalėdas Loretos vyras dingo. Ji įtaria, kad jos vyrą nužudė H. Daktaras.

„Mano Rimanto rankos nesuteptos krauju. Šitą aš galiu garantuoti. Jis buvo mafijozas, kuris reketavo. Daktaras – žmogžudys. Jokio kito žodžio neturiu apie jį“, – laidoje KK2 sakys L. Ganusauskienė.

H. Daktaras pasakos, kad L. Ganusauskienė visą gyvenimą siekė susirasti turtingą vyrą: „Ji visą gyvenimą gaudė riebius žąsinus – ieškojo restoranuose, visur. Pamatė, kad Mongolas yra „riebus žąsinas“, ji prie jo prisikabino, pradėjo meilę su juo sukti. Sakiau aš: „Rimka, man gėda, kad su tokia „ženysies“, visko mačius man gėda“.

„Henrikas yra Rimanto dėdė. Jis nužudė savo sūnėną. Žmogžudys ir didelis melagis. Lygiai taip pat meluoja ir jo žmona, ir mama. Gėda“, – laidoje kalbės Loreta.

Henrikas Daktaras ir Loreta Gedvilaitė/Redakcijos nuotr.

Po vyro dingimo iš Lietuvos teko bėgti ir Loretai. Moteris teigia, kad į Italiją ji išvyko be nieko.

„Teko visko patirti ir pajusti. Buvau išmesta iš namo, nes nesugebėjau mokėti bankui, teko išeiti į gatvę“, – pasakos Loreta.

Po 24 metų į Lietuvą grįžusi Loreta dabar iš H. Daktaro reikalauja milijono eurų.

„Prašau atlyginti žalą, kurią padarė. Žinoma, žmogaus gyvybė neįkainojama. Tikiu 99 proc., kad Rimanto palaikus atrasiu. H. Daktaras gyvena dar tais senais laikais, jis galvoja: nužudžiau žmogų, paslėpiau kūną, niekas neras ir nepasodins. Bet jau laikai pasikeitė“, – kalbės Loreta.

Išskirtinį interviu su L. Ganusauskiene žiūrėkite šį antradienio vakarą laidoje KK2 19 val. 30 min. per LNK.

Skirtingos atsakovų reakcijos

Kaip jau rašyta, mergautinę Gedvilaitės pavardę susigrąžinusi R.Ganusausko našlė Loreta, prašydama priteisti iš H.Daktaro ir E.Abariaus jai bei be tėvo augusiam velionio sūnui vieno milijono eurų moralinį atlygį, savo prašymą grindė tuo, kad visų instancijų Lietuvos teismai pripažino minėtus Daktarų gaujos vadovus kaltais dėl jos vyro nužudymo. Ir prašė ieškinio užtikrinimui areštuoti ne tik H.Daktaro pilaitę Užliedžiuose, bet ir kitą jo šeimai priklausantį turtą.

Nei H.Daktaras, nuteistas už minėtą bei kitus jo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus iki gyvos galvos, nei E.Abarius, įkalintas 20 metų, susipažinę su ieškiniu, su šiuo nesutiko. O E.Abarius net nepanoro dalyvauti nagrinėjant šį prašymą teisme.

Tuo tarpu H.Daktaras net prašėsi būti pristatytas į šį posėdį iš Lukiškių. Tačiau, šią civilinę bylą nagrinėjusios teisėjos Dianos Jasaitienės sprendimu, dalyvavo jame tik nuotoliniu būdu.

Koziriu tapo sūnaus depresija

Nedalyvavo ieškinio nagrinėjime ir L.Gedvilaitės sūnus, pavadintas velionio vyro vardu, taip pat – Rimantas Ganusauskas.

Jo motina teismui teigė, kad sūnų, kuris liko be tėvo, būdamas vos aštuonių mėnesių, jau ne vienerius metus kamuoja su tuo susijusi depresija.

Iš pradžių ji nuo sūnaus, kuris labai pavydžiai žiūrėdavo į bendraamžius, turinčius tėvus, slėpė tiesą apie tragišką vyro likimą. Teigė papasakosianti apie tai, kai jis sulauks pilnametystės. Tačiau sūnus, kuriam šiandien – jau 25-eri, apie tėvo likimą sužinojo anksčiau – dar būdamas paaugliu – iš interneto. Ir labai jautriai į tai reagavo.

Savo ieškinį L.Gedvilaitė grindė dviem teiginiais: „Mano sūnus kenčia, o, tai matydama, kenčiu ir aš. Be to, esu įsitikinusi, jeigu mano vyras būtų gyvas, ir mano, ir sūnaus gyvenimas būtų buvęs lengvesnis.“ Ir teigė nemananti, kad jų prašomas vieno milijono eurų atlygis – didelė suma, nes prašoma ją priteisti iš dviejų asmenų ir dviem ieškovams. Taigi, tiek jai, tiek sūnui abu atsakovai turėtų sumokėti tik po 250 tūkst. eurų.

L.Gedvilaitė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Žudynių gaujos irštvoje šešėlis

Anot teisėsaugininkų, su R.Ganusausku buvo susidorota, įtariant jo ryšį su 1993-iųjų spalio žudynėmis Daktarų irštvoje – kavinėje „Vilija“, per kurias, kaip manoma, vietoj H.Daktaro ir kitų gaujos vadeivų buvo sušaudyti penki eiliniai kriminalinio pasaulio atstovai.

Esu įsitikinusi, jeigu mano vyras būtų gyvas, ir mano, ir sūnaus gyvenimas būtų buvęs lengvesnis.

Po kurio laiko toje pačioje kavinėje H.Daktaras jau buvo nukreipęs ginklą į R.Ganusauską, tačiau tada šiam pavyko jį nutverti. Buvo peršauta tik Mongolo ranka.

Jam dingus be žinios, buvę sėbrai atidavė R.Ganusausko našlei vyro mersedeso raktelius bei laikrodį „Rolex“. Be to, našlė, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant vyro nužudymo epizodą, pasakojo, kad už kelių savaičių po jo dingimo pasiteiravus H.Daktaro, kur jos vyras, sulaukė

Henytės atsakymo, kad šis jį užmušė, pakasė ir dar apšlapino kapą.

R.Ganusausko dukrai iš pirmosios santuokos, kuriai tėvo dingimo išvakarėse sukako šešiolika, Klaipėdos apygardos teismas priteisė daugiau kaip 40 tūkst. eurų turtinę žalą. Nors jos brolis Elvis, kuris yra ir H.Daktaro krikštasūnis, tada teisme pareiškė, kad bendravo su tėvu dar už trijų metų po šio paieškos paskelbimo.

Tačiau, anot R.Ganusausko našlės, tai – melas. To tiesiog negalėjo būti, nes šiam jos vyro sūnui iš pirmosios santuokos tuo metu tebuvo keturiolika. Ir jis tikrai negalėjo vienas vykti į pasimatymą su tėvu, esą surengtą prie Baltarusijos sienos.

Uždavė tik du klausimus

Nagrinėjant R.Ganusausko našlės bei sūnaus ieškinį, H.Daktaras turėjo buvusiai savo antros eilės pusbrolio žmonai tik du klausimus.

Į pirmąjį, kodėl ši nepareiškė jokio ieškinio, prieš penkerius metus nagrinėjant jos vyro nužudymo epizodą Klaipėdos apygardos teisme, L.Gedvilaitė atsakė, kad esą niekas jos tada apie tai neklausė ir nepasakė apie tokią galimybę.

O, H.Daktarui pasiteiravus, kodėl tai daro dabar, R.Ganusausko našlė atrėžė: „Laukiau galutinio teismų sprendimo, kad mano vyrą nužudei tu! Be to, neturėjau finansinių galimybių anksčiau nusisamdyti advokato.“

Netrukus plykstelėjo ir H.Daktaras: „Prisiekiu prieš Dievą, kaip tu prisiekei, padėjus ranką ant Konstitucijos, kad nemeluosi, jog nežudžiau tavo vyro! Jis mirė nuo narkotikų!“

H.Daktaro ir E.Abariaus advokatų pagrindinis motyvas, kodėl teismas turi atmesti jų atstovaujamiesiems pareikštą ieškinį buvo kitoks. Esą jau praėjo senaties terminas jį pateikti, nes dar 1999-aisiais – prašant pripažinti R.Ganusauską mirusiu, jo našlė teigė žinojusi, kad vyras nužudytas. Be to, 2012-aisiais - ikiteisminio tyrimo metu pripažinus ją nukentėjusiąją, teigė, kad ieškinį pateiks iki teismo pradžios ir patvirtino tai savo parašu.

R. Daktarienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Sprendimas – su spąstais

Teisėjos D.Jasaitienės sprendimu, L.Gedvilaitės ir jos sūnaus ieškinys patenkintas tik iš dalies. Tačiau paspendžiant H.Daktarui bei E.Abariui savotiškus spąstus – ar verta šį sprendimą skųsti ir rizikuoti, jeigu ir aukštesniam teismui konstatavus tą patį, nuo jo paskelbimo kas mėnesį kapsės papildomos palūkanos?

Ir L.Gedvilaitei, ir jos sūnui solidariai iš abiejų atsakovų priteista po 45 tūkst. eurų su penkių proc. dydžio metinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šios bylos iškėlimo 2017-ųjų rugsėjį iki sprendimo įsiteisėjimo.

Be to, L.Gedvilaitei ir jos sūnui iš abiejų atsakovų priteista ir po 176 eurus bylinėjimosi išlaidų. Turės jie atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei – kiekvienas po 1215 eurų.

Šį sprendimą atsakovai dar gali per 30 dienų apskųsti.

Anot teisėjos, likus valandai iki jos sprendimo paskelbimo apie galimybę jį išklausyti tokiu pačiu būdu, kokiu dalyvavo ir nagrinėjant prašymą, informuotas H.Daktaras to atsisakė. Gautas tarnybinis pranešimas iš Lukiškių, kad šis nuteistasis – šiuo metu ilgalaikiame pasimatyme ir sutiko laukti raštiško pranešimo apie tai.

Goga akistatos nepanoro

Mergautinę Gedvilaitės pavardę susigrąžinusi R.Ganusausko našlė prašo priteisti iš H.Daktaro ir šio dešiniąja ranka laikyto Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, jai bei be tėvo augusiam velionio sūnui vieno milijono eurų moralinį atlygį.

Ieškinys, kurio užtikrinimui prašoma ne tik areštuoti H.Daktaro pilaitę Užliedžiuose bei kitą jo šeimai priklausantį turtą, grindžiamas tuo, kad visų instancijų Lietuvos teismai pripažino H.Daktarą ir E.Abarių kaltais dėl R.Ganusausko nužudymo. Ir skyrė pirmajam už šį bei kitus jo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus įkalinimą iki gyvos galvos, o antrajam – 20 metų nelaisvės.

Nė vienas iš jų, susipažinęs su R.Ganusausko našlės Loretos Gedvilaitės ir jos sūnaus Rimanto Ganusausko ieškiniu, su juo nesutiko. O E.Abarius net nepageidavo dalyvauti šio prašymo nagrinėjime teisme. Jį atstovavo advokatas Valdas Venckūnas.

Norą dalyvauti šiandieniniame teismo posėdyje pareiškė tik H.Daktaras, pageidavęs būti į jį pristatytas iš Lukiškių. Tačiau šią civilinę bylą nagrinėjanti teisėja Diana Jasaitienė nusprendė, taupydama valstybės lėšas, surengti jam akistatą su R.Ganusausko našle nuotoliniu būdu.

Judviejų sūnus, kuris liko be tėvo, būdamas vos aštuonių mėnesių, o šiandien jau yra 25-erių metų, į teismo posėdį neatvyko. Jį atstovavo advokatė Aistė Žemaitienė, atstovaujanti ir L.Gedvilaitę. Pasiteiravus, kodėl teisme nepasirodė jos sūnus, pastaroji „Kauno dienai“ teigė, esą jis beveik nekalba lietuviškai. Tačiau teisme paaiškėjo, kad yra ir kitų R.Ganusausko neatvykimo į tėvynę priežasčių. Jomis grindžiamas ir teismui pateiktas prašymas.

L.Gedvilaitė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Sūnus viską išsiaiškino pats

Anot L.Gedvilaitės, jau ne vienerius metus jos sūnų kamuojanti depresija yra tiesiogiai susijusi su tuo, kad jis augo be tėvo.

Iš pradžių šio likimą ji nuo sūnaus slėpė. Teigė pasakysianti tiesą, kai jis sulauks pilnametystės. Tačiau sūnus apie tėvo likimą sužinojo anksčiau – iš interneto ir dar būdamas paaugliu. Ir labai jautriai į tai reagavo.

„Atsimenu, jau būdamas septyniolikos, jis grįžo per tėvo dieną į namus su mokykloje pasigaminta atvirute ir pusę dienos neišėjo iš savo kambario“, - pasakojo teisme L.Gedvilaitė, prieš tai turėjusi, padėjusi ranką ant Lietuvos Konstitucijos, prisiekti, kad nemeluos.

Savo ieškinį jį grindė dviem teiginiais: „Mano sūnus kenčia, o, tai matydama, kenčiu ir aš. Be to, esu įsitikinusi, jeigu mano vyras būtų gyvas, ir mano, ir sūnaus gyvenimas būtų buvęs lengvesnis.“

L.Gedvilaitė teigė, kad, jeigu vyras nebūtų nužudytas, ji būtų sugebėjusi ištraukti šį ne tik iš narkotikų liūno, bet ir priversti nutraukti santykius su Daktarais. „Mes jau buvome suplanavę išvykti gyventi į Singapūrą, kur ketinome pradėti verslą“ - teigė jį prieš posėdį žiniasklaidai.

Esu įsitikinusi, jeigu mano vyras būtų gyvas, ir mano, ir sūnaus gyvenimas būtų buvęs lengvesnis.

O E.Abariaus advokatui pasiteiravus, kodėl ji prašo būtent milijono, L.Gedvilaitė atsakė, kad nemananti, jog tai didelė suma, nes prašoma ją priteisti iš dviejų asmenų ir dviem ieškovams. Taigi, tiek jai, tiek sūnui abu atsakovai turėtų sumokėti tik po 250 tūkst. eurų.

Buvo prisipažinęs?

Prašymo nagrinėjime dalyvavusi H.Daktaro žmona į žiniasklaidos klausimą, ar turėtų šeima tiek pinigų, atsakė neigiamai.

Ramutės Daktarienės argumentai, kodėl šį ieškinį reikia atmesti, buvo tokie patys, kaip ir jos vyro – kodėl to prašoma tik dabar?

R. Daktarienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Turėtas galvoje teismo procesas Klaipėdos apygardos teisme, kurio skirtą bausmę H.Daktaras su E.Abariumi šiuo metu atlieka. Tada R.Ganusausko našlė pareiškė, kad yra įsitikinusi, jog be žinios dingusį jos vyrą nužudė šio antros eilės pusbrolis H.Daktaras. Esą už kelių savaičių po vyro dingimo pasiteiravus šio, kur jos vyras, šis atsakė, kad jį užmušė, pakasė ir apšlapino kapą.

Tada R.Ganusausko našlė buvo linkusi prisiminti ir paskutinį pokalbį su vyru, įvykusį 1993-iųjų Kalėdų rytą. Tada šis jai paskambino, tačiau netrukus sulaukė kito skambučio. Pagal tai, kaip vyras pavadino jam paskambinusį asmenį, ji supratusi, kad tai buvo E.Abarius. Baigęs pokalbį su šiuo, vyras jai pasakė: „Šeima nori taikytis. Vakare susitiksime ir kartu švęsime Kalėdas“. Daugiau ji vyro nemačiusi.

Apie tai, kad vyrą nušovė H.Daktaras, anot R.Ganusausko našlės, jai pasakojo ir tuo metu artimas vyro draugas, kuris taip pat buvo susipykęs su buvusiais sėbrais, Robertas Borchertas, turėjęs Karabaso pravardę. Jis teigė, kad tai įvyko H.Daktarui, E.Abariui ir dar vienam asmeniui atvykus į butą Vilijampolėje, kuriame jiedu tada su Mongolu slapstėsi. Kilus konfliktui, į pastarąjį buvo šauta, o po to jis nusineštas į automobilį ir išsivežtas. Po kurio laiko buvo nužudytas ir R.Borchertas.

Prisiekiu prieš Dievą, kaip tu prisiekei, padėjus ranką ant Konstitucijos, kad nemeluosi, jog nežudžiau tavo vyro! Jis mirė nuo narkotikų!

Iškalbingi liudytojai

Anot teisėsaugininkų, su R.Ganusausku buvo susidorota, įtariant jo ryšį su 1993-iųjų spalio žudynėmis Daktarų irštvoje – kavinėje „Vilija“, per kurias, kaip įtariama vietoj H.Daktaro ir kitų gaujos vadeivų, buvo sušaudyti penki eiliniai kriminalinio pasaulio atstovai.

Po kurio laiko H.Daktaras jau buvo nukreipęs ginklą į R.Ganusauską, tačiau tada šiam pavyko jį nutverti. Buvo peršauta tik Mongolo ranka.

Jam dingus be žinios, buvę sėbrai atidavė R.Ganusausko našlei vyro mersedeso raktelius bei laikrodį „Rolex“.

R.Ganusausko dukrai iš pirmosios santuokos, kuriai tėvo dingimo išvakarėse sukako šešiolika, jau priteista daugiau kaip 40 tūkst. eurų turtinė žala. Jos brolis Elvis tada teisme pareiškė, kad bendravo su tėvu dar už trijų metų po šio paieškos paskelbimo.

Tačiau, anot R.Ganusausko našlės, tai – melas. To tiesiog negalėjo būti, nes šiam jos vyro sūnui iš pirmosios santuokos tuo metu tebuvo keturiolika ir jis tikrai negalėjo vienas vykti į pasimatymą su tėvu, esą surengtą prie Baltarusijos sienos.

H.Daktaro advokatas Kristupas Ašmys prašė apklausti R.Ganusausko sūnų iš pirmos santuokos, kuris yra ir H.Daktaro krikštasūnis. Taip pat dar kelis asmenis, tarp kurių – ir Vladas Beleckas bei Arvydas Stašaitis. Tačiau teisėja šį jo prašymą atmetė, kaip ir L.Gedvilaitės atstovės pageidavimą, kad būtų raštu apklausti du velionio sūnų Italijoje gydantys medikai. Vėliau atmestas ir kitas jos prašymas – skirti R.Ganusauskui ekspertizę Lietuvoje.

Prisiekinėjo Dievu

Iš ekrano į posėdžio dalyvius pavargusiu veidu žvelgęs H.Daktaras nedaugžodžiavo. Jis turėjo R.Ganusausko našlei tik du klausimus.

Į pirmąjį, kodėl ši nepareiškė jokio ieškinio, prieš penkerius metus nagrinėjant jos vyro nužudymo epizodą Klaipėdos apygardos teisme, L.Gedvilaitė atsakė, kad esą niekas jos tada apie tai neklausė ir nepasakė apie tokią galimybę.

O, H.Daktarui pasiteiravus, kodėl tai daro dabar, R.Ganusausko našlė atrėžė: „Laukiau galutinio teismų sprendimo, kad mano vyrą nužudei tu! Be to, neturėjau finansinių galimybių anksčiau nusisamdyti advokato.“

H.Daktaras, ant kurio marškinėlių krūtinės buvo išpieštas masyvus kryžius, o ant kaklo kabėjo dar vienas, taip pat netrukus plykstelėjo: „Prisiekiu prieš Dievą, kaip tu prisiekei, padėjus ranką ant Konstitucijos, kad nemeluosi, jog nežudžiau tavo vyro! Jis mirė nuo narkotikų!“

H.Daktaro ir E.Abariaus advokatų pagrindinis motyvas, kodėl teismas turi atmesti R.Ganusausko našlės ieškinys – kitoks. Esą jau praėjo senaties terminas jį pateikti, nes dar 1999-aisiais prašant pripažinti R.Ganusauską mirusiu jo našlė teigė žinojusi, kad jis nužudytas. Be to, 2012-aisiais - ikiteisminio tyrimo metu pripažinus ją nukentėjusiąją, teigė, kad ieškinį pateiks iki teismo pradžios ir patvirtino tai savo parašu.

Tačiau L.Gedvilaitė ir vėl kartojo tą patį, kad buvo tada teisiškai neišprususi ir naivi. Pavyzdžiui, klausė, kas galėjo atsitikti jos vyrui, ir H.Daktaro motinos. O ši tada atsakiusi, kad jis išvyko gyventi į Baltarusiją su kita – rusų tautybės moterimi.