Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, tokia sutartis būtina, nes ji ne tik įtvirtina darbdavio ir profesinių sąjungų santykius, bet ir leidžia tartis dėl pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokesčio sistemos, darbo ir poilsio laiko ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų.

„Atsižvelgdama į besibaigiantį esamos sutarties galiojimo terminą ir vertindama tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas, priimti pareigūnams aktualių teisės normų pakeitimai, įvyko pokyčiai bausmių vykdymo sistemoje, įskaitant įstaigų struktūrinius pokyčius, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, kartu su vienijamomis Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų bei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėmis sąjungomis, kviečia pradėti derybas dėl naujos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties“, – LTPF pranešime cituojama L. Soščekienė.

ELTA primena, kad pernai įsigaliojo bausmių vykdymo sistemos pertvarka, kurios metu Kalėjimų departamentas oficialiai buvo reorganizuotas į Kalėjimų tarnybą ir visos 8 įkalinimo įstaigos tapo jos padaliniais.

Pertvarka siekta atliepti bausmių vykdymo sistemos personalo lūkesčius, subalansuoti atlyginimų politiką ir personalo darbo krūvius, tai yra numatyti, kad daugiau pajėgumų būtų galima nukreipti tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir suimtaisiais, tam, kad vienas pareigūnas dirbtų ne daugiau kaip su 20 nuteistųjų ir būtų užtikrintas veiksmingesnis įkalinimo įstaigų saugumas, sumažintas smurto prieš save ir kitus atvejų skaičius, subkultūros apraiškos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.

Pareigūnų atstovai sako, kad nors VRM šiandien ir pažadėjo, jog skiepai tikrai bus, jie patikės tik pamatę sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriame bus aiškiai nurodyta, kada pradedami skiepyti pareigūnai.

„Šiandien dalis pareigūnų skiepus gauna tik jeigu lieka savivaldybėse ir merai priima sprendimą paskiepyti. Dėkui jiems. Tačiau tokioje situacijoje vis tiek jaučiamės, kaip gaudami likučius nuo pietų stalo. Manome, kad valstybė galėjo nesunkiai rasti kelis tūkstančius vakcinų, reikalingų kontaktinį darbą kasdien dirbantiems pareigūnams.

Šiandien mus užtikrino, kad būsime skiepijami. Tačiau tuo tikėti kasdien vis sunkiau. Todėl neatšaukiame rytojaus akcijos. Kol kas nematėme A. Dulkio įsakymo pradėti skiepyti pareigūnus“,- tvirtina Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė.

LTPF Vyriausybę, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijas dėl pareigūnų skiepijimo prašymais atakuoja jau kelintą savaitę. Taip elgtis verčia nuolat koreguojami prioritetiniai sąrašai, kuriuose pareigūnai stumiami vis žemiau.

Imtis aktyvių priemonių ir eiti prie Vyriausybės pareigūnus paskatino praėjusios savaitės sveikatos apsaugos ministro sprendimas atmesti VRM prašymą paskiepyti 7,9 tūkst. kontaktinį darbą dirbančių pareigūnų

Šią savaitę prie uždarytų miestų stojo ir dar stos 7 tūkst. pareigūnų. Jie jau girdi ir dar išgirs į akis sakomų daug gražių žodžių apie karantiną valdančių politikų sprendimus. Grįžę namo po sunkios darbo dienos, jeigu padarys klaidą ir atsidarys "Facebook", ten pamatys dar daugiau ir jiems pilamų keiksmų. Iš tų, kurie mėgino prasmukti, bet buvo grąžinti.

Sportininkai, dėstytojai, treneriai, dainininkai. Dešimtys, šimtai, tūkstančiai žmonių kasdien gauna vakcinų. Suprantu silpniausius, jiems būtina. Tačiau dabar jau skiepijami toli nuo rizikos grupių nutolę žmonės.

O pareigūnai – tik jeigu pasiseks.

Kaip pasisekė Kauno pareigūnams. Nes meras turėjo drąsos jiems skirti vakcinų. Kaip ir Šalčininkų pasieniečiai, nes ten tiesiog sandėliuose dulka šimtai vakcinų ir jas reikia panaudoti. Gerai, kad pareigūnai po ranka pasitaikė, o ne treneriai.

O gal užteks tyčiotis iš pareigą šaliai atliekančių žmonių?

Jeigu vidaus reikalų ministrė dar stengiasi būti dėmesinga ir kalbasi su mumis, tiesa, kol kas tik pažadais, tai teisingumo ministrei pareigūnai tarsi neegzistuoja. Suprantu, nauja sritis, nelengva. Bet ignoruoti jos ministerijai pavaldžių Kalėjimų departamento pareigūnų taip pat negalima.

Jau paskiepyta per 300 tūkst. žmonių. Balandį laukiama 0,5 mln. vakcinų. Ar įmanoma nuo jų nustumti pareigūnus? Jau pradedu tikėti, kad viskas įmanoma.

Nes jau girdime, kad gali būti skiepijami pardavėjai ir kiti su žmonėmis daug bendraujantys asmenys. Taip, jie svarbūs mūsų visuomenės nariai. Tačiau ir jiems reikia pareigūnų pagalbos. Kasdien.

Ar vis dar jaučiatės saugūs, žinodami, kad tūkstančiai pareigūnų kasdien vykdo įsakymus saugodamiesi kaip tik moka. Tačiau jie – ne supermenai. Jie – žmonės, turintys labai rizikingų kontaktų kiekvieną dieną.

Bet juk yra, kas rizikuoja daugiau? Todėl pareigūnas savo dozės gali kantriai palaukti.

O gal užteks tyčiotis iš pareigą šaliai atliekančių žmonių? Ir rasime vakcinų bent tiems, kuriuos kasdien siunčiame saugoti mūsų.

„LTPF nekvestionuoja TM siekio gerinti nuteistųjų integraciją, tačiau mūsų pareiga pasirūpinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnais, jų teisėmis ir interesais. Prieš kelerius metus panašus procesas vyko vidaus reikalų sistemoje, tada išstatutinti pareigūnai, pagal savo darbo pobūdį neturėję viešojo administravimo įgaliojimų sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Tai Personalo, Finansų ir panašių skyrių pareigūnai. Tačiau šie procesai vyko su protingu pereinamuoju laikotarpiu, nepažeidžiant pareigūnų lūkesčių. Ypač tų, kuriems iki pareigūno pensijos buvo likę labai nedaug laiko“, – teigia LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Dabartiniuose TM planuose ketinama išstatutinti resocializaciją vykdančius pareigūnus, kurių funkcija – padėti nuteistiesiems pasiruošti grįžimui į visuomenę. LTPF žiniomis, šių pareigūnų pareigybės įvairiose įkalinimo įstaigose iki šiol nėra užpildytos. Profesinės sąjungos siūlo į laisvas pareigas priimti ne statutinius pareigūnus ir pažiūrėti, kaip jiems seksis dirbti. Tik nežinia, kiek bus norinčių dirbti šį darbą. Neaišku ir koks atlyginimas būtų mokamas. Dabar resocializacijos pareigūnai, turintys 1 metų stažą, gauna apie 800 eurų į rankas. Koks būtų nestatutinių darbuotojų statusas – jie dirbtų pagal darbo sutartį ar būtų valstybės tarnautojai?

„Klausimų labai daug, o atsakymų TM neturi. Tik girdime apie labai didelį norą kuo greičiau imtis reformos. Suprantame norą pasigirti darbais baigiantis kadencijai, tačiau to negalima daryti žaidžiant žmonių likimais. Ši tarnyba ir taip ne pati patraukliausia visoje statutinėje sistemoje, jau dabar rasti norinčių dirbti resocializacijos srityje nėra paprasta. Retas kuris susivilioja pareigūnų turimomis socialinėmis garantijomis. Joms nelikus, darbo vietos bus visai nepatrauklios, arba labai kris kompetencija ir paties proceso efektyvumas. TM argumentas, kad pareigūnų uniforma nuteistiesiems kelia stresą ir trukdo resocializacijos procesui, sunkiai atlaiko kritiką. Mes ne apie vasaros stovyklas ir būrelių vadovus vis tik kalbame“, – sako Soščekienė.

LTPF teigimu, tokie procesai negali vykti skubos tvarka. Turi būti gerokai platesnės ir išsamesnės diskusijos dėl nuteistųjų resocializaciją vykdančių subjektų pertvarkos, o procesas vykti laikantis visų įstatymo reikalavimų.

Kreipimęsi, kurį pasirašė LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė, rašoma, kad šiuo metu atlikdami savo tarnybą pareigūnai susiduria su didesniu nei įprastai pavojumi – asmenimis, kurie yra arba gali būti užsikrėtę virusu COVID-19. Pareigūnams kyla didelė rizika užsikrėsti patiems, užkrėsti kolegas ir, deja, platinti virusą civiliams asmenims.

Pastebėtina, kad pastaraisiais metais tiek policijos įstaigose, tiek valstybės sienos apsaugą užtikrinančiose įstaigose buvo įgyvendinamos reformos, taigi pareigūnų skaičius yra labai sumažintas. Dėl to saviizoliacijos taisyklės gali ne šiaip apsunkinti policijos ar pasienio pareigūnų tarnybinių funkcijų vykdymą, bet ir sutrikdyti įstaigoms pavestų uždavinių įgyvendinimą.

Užsikrėtusiųjų skaičius didėja kasdien. Tai reiškia, kad daugėja pareigūnų ir užsikrėtusių asmenų kontakto atvejų. Prašome imtis visų priemonių, siekiant išvengti tokių situacijų kaip Lietuvos ligoninėse, kai visi ar beveik visi gydymo įstaigų skyriai uždaromi, o dešimtys medikų privalo būti saviizoliacijoje. Siūloma kuo skubiau spręsti visų pareigūnų testavimo klausimą ir nustatyti tvarką, leisiančią testuoti pareigūnus dėl COVID-19 viruso taip pat kaip medicinos įstaigų darbuotojus – testus tirti skubos tvarka, nustatyti periodinius profilaktinius testų tyrimus visiems pareigūnams.

Ant L. Soščekienės, kreiptis į premjerą privertė sveikatos apsaugos ministerijos abejingumas.

„Pareigūnai jau savaitę nesulaukia jokio atsakymo iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Toks delsimas netoleruotinas. Tikimės, kad premjeras kolegialiai su atsakingais ministrais priims logišką sprendimą. Dalis ligoninių jau paralyžiuotos dėl vėlavusių sprendimų apsaugoti medikus. Ar to reikia ir policijos bei VSAT sistemoje? Tokia nežinia didina įtampą ir tikrai nepadeda pareigūnų psichologinei būsenai. Jie rizikuoja ne tik savo ir kolegų, bet ir savo šeimų sveikata. Valstybė neturėtų pamiršti tų, kurie jai prisiekia. Pareigūnai puikiai žino savo pareigą. To paties tikimės ir iš valdžios atstovų“,- akcentuoja LTPF pirmininkė.

Premjero potvarkis, kuriuo Teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė atleista iš visuomeninės konsultantės pareigų, įsigaliojo pirmadienį.

„Tiesiog atsisakyta jos pagalbos visuomeniniais pagrindais, nes pritrūkome iniciatyvos siekiant sutarimo tarp profesinių sąjungų ir Vyriausybės“, – BNS pranešė premjero patarėja viešųjų ryšių klausimais Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Apie pokytį premjeras neinformavo nei pačios L.Soščekienės, nei ją delegavusių Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos.

„Per dvejus metus labai aiškiai pajutau, koks premjero požiūris į profesines sąjungas. Socialdemokratų vadovas, vaizduojantis rūpestį darbo žmonėmis, taip ir nerado laiko su manimi susitikti“, – antradienį BNS sakė pareigūnų profsąjungos atstovė.

L.Soščekienės teigimu, bendravimas vyko tik per Vyriausybės vadovo patarėjus, nors ji ne kartą mėgino susitikti su tiesiogiai.

„Deja, dažnai jausdavau, kad tiek mano, tiek man perduodami kitų profesinių sąjungų pasiūlymai premjero tiesiog nepasiekdavo. Negi padaręs pareigybę premjeras nutarė, kad to ir užteks? Čia kas buvo – duoklė profesinėms sąjungoms? Ar vieša deklaracija tautai ir ES biurokratams, kad va, pas mus matomi visi. Realybė visiškai kita – A.Butkevičius net nepasivargino apsimesti, kad jam įdomu, ką galvoja ir ką siūlo profesinės sąjungos”, – pareiškė L.Soščekienė.

„Man tai primena vaikų žaidimus smėlio dėžėj. (...) Aš manau, kad tiesiog premjerui yra visiškai neįdomi profesinių sąjungų pozicija ir nors mes tikėjomės, kad bus visiškai kitaip, bet susidaro toks įspūdis, kad vienintelis premjeras žino, kas yra geriausia Lietuvos žmonėms. (...) Taigi, susidaro įspūdis, kad mes Lietuvoj turime naują mesiją, tikiuosi, kad mums nereikės 40 metų ir mes greičiau būsime atvesti į tą pažadėtąją žemę su tokiu vadovavimu“, – BNS sakė buvusi konsultantė.

Profesinių sąjungų veiklos klausimams patarėją premjerui delegavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Jos pirmininkas Artūras Černiauskas pripažįsta, kad premjeras elgiasi ne tik nepagarbiai, bet ir baugščiai.

„Tyliai, be informavimo paleidžia savo sprendimą. Taip darbdaviai elgėsi prieš 20 metų. (...) Premjere, jūs taip rodote pavyzdį darbdaviams? Ar dabar, buldozeriu prastūmus naująjį Darbo kodeksą, iš kurio išmesti beveik visi Trišalės tarybos susitarimai, taip galės elgtis bet kuris darbdavys?” – svarstė A.Černiauskas.

L.Soščekienė A.Butkevičių konsultavo nuo 2014 metų rugpjūčio 13 dienos.

Vyriausybė pritaria pareigūnų algų kėlimui ir tarnybos ilginimui, tačiau kol kas iki galo nežinoma, kaip bus finansuojamas perėjimas prie naujos pareigūnų darbo užmokesčio sistemos.

Pirmadienį ministrų kabinetas pasitarime pritarė Seime svarstomai naujajai Vidaus tarnybos statuto redakcijai, kuri numato naują pareigūnų vertinimo tvarką ir ją susieja su darbo užmokesčio skyrimu, tačiau vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, jog išlieka finansavimo problema.

„Ministrų kabinetas pačiam statutui pritarė ir tam teisiniam reglamentavimui, ir galimybei pereiti prie naujo darbo užmokesčio bei tam tikrų naujų garantijų. (Yra) galimybė daryti naujas struktūrines reformas, tačiau yra vienas esminis „bet“ - dėl papildomo lėšų poreikio. Šiuo atveju yra tam tikra lėšų dalis, kuri reikalinga pereiti prie naujos darbo užmokesčio sistemos, kaip kolega finansų ministras sakė, jog bus surasta, o dėl viso kito derėsimės imdamiesi kitų ir dar kitų metų biudžetų“, - žurnalistams po pasitarimo sakė S.Skvernelis.

Finansų ministerijos duomenimis, Vidaus tarnybos statuto projekto normoms įgyvendinti 2016 metais prireiktų 21 mln. eurų, 2017 metais - 17,7 mln. eurų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius žurnalistas komentavo, jog kol kas dar vyksta skaičiavimai dėl finansavimo galimybių.

„Manau, kad pareigūnams apmokėjimas už darbą ir turi būti keičiamas, ir bus keičiamas. Dėl šito jokių ginčų nėra, bet iš tikrųjų reikėtų svarstyti ne vienos ar dviejų statutinių įstaigų, o visos valstybės tarnybos. Kiek aš supratau, Vyriausybė yra linkusi tą padaryti. Turime apskaičiuoti savo siūlymus taip, kad jie būtų finansiškai įgyvendinami ir kad jie neišbalansuotų šalies biudžeto“, - teigė R.Šadžius.

S.Skvernelis kalbėjo, jog lėšų bus taip pat ieškoma įgyvendinant struktūrines vidaus reikalų sistemos reformas.

„Turime ieškoti, kaip pačioje vidaus reikalų sistemoje surasti papildomas lėšas, mažinant valdymo išlaidas. Kito kelio nėra. Atsisakant nereikalingų funkcijų, bet nenoriu eiti į detales. Tie eurai šiandien labai reikalingi ir turi būti išnaudoti maksimaliai“, - tvirtino ministras.

Ministras kalbėjo, kad pareigūnų atstovai kol kas neturi pagrindo protestuoti, nes artimiausiu metu su jais vyks diskusijos.

„Kiekviena socialiai aktyvi bendruomenė turi galimybę išreikšti savo nuomonę įstatymų leistinais būdais. Protestais ar kitokiais būdais. Aš manau, kad šiandien nėra pagrindo eiti į gatves ir protestuoti, nes rytoj turime pareigūnų forumą, kur dalyvaus visos vidaus reikalų sistemos pareigūnų atstovai ir bandysime diskutuoti, kokie pokyčiai yra neišvengiami“, - teigė S.Skvernelis.

Ministrai pirmadienį taip pat pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui penkeriais metais ilginti karių ir pareigūnų tarnybos laiką. Pagal svarstomas kelių įstatymų pataisas, pareigūnams ir kariams valstybinė pensija būtų skiriama, kai jie ištarnautų 25 ir daugiau metų. Šiuo metu nustatytas 20 metų terminas.

„Su pensijomis viskas bus gerai. Kaip ir numatėme, yra ilginamas penkeriais metais stažas, reikalingas pareigūno pensijai gauti, ir visiems pareigūnams, kuriems reikės tarnauti ilgiau pagal šito įstatymo įsigaliojimą, bus tie penkeri metai kompensuojami skaičiuojant ne 1 porc., o 1,5 proc. už tuos ištarnautus metus. Toks Vyriausybės sprendimas ir toks įstatymo projektas keliaus į Seimą“, - pareigūnų tarnybos ilginimo klausimą komentavo S.Skvernelis.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo, jog pareigūnai nėra visiškai patenkinti tarnybos ilginimu, bet didesnė pensija ilgiau dirbusiems - teisingas žingsnis.

„Aš manau, kad pensijų įstatymas turi būti priimtas. Aišku, pareigūnų bendruomenės nelabai tenkina, nes stažas bus pratęstas nuo 20 iki 25 metų, bet tam tikra pateikta VRM išlyga, kad už 21-25-uosius metus būtų mokama po 1,5 proc., tai yra nedidelis reveransas pareigūnų bendruomenei ir tai yra teisinga“, - kalbėjo L.Soščekienė.

Jos teigimu, pensijos pareigūnams Lietuvoje yra bene mažiausios Europos Sąjungoje, be to, svarbu, kad pareigūnams pensijos už tarnybą didėtų, nes daugelis tarnybą baigusių pareigūnų nesulaukia pensinio amžiaus.

„Pasižiūrėjus statistiką labai mažai mūsų buvusių pareigūnų sulaukia pensijinio amžiaus ir dažnai kada jie išeina į pensiją 50 metų ar vyresni dažnai jų gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei 65 metai. Pensija, kuri yra numatoma senatvės, dar labai toli (baigus tarnybą - BNS), o jei pasižiūrėtume į dabartinį socialinį modelį, tai apskritai pensinis amžius bus ne 65, o turbūt 70 metai. Vargu, ar tikrai mūsų statutiniai pareigūnai to amžiaus sulauks“, - sakė L.Soščekienė.

Abu klausimai papildomai bus svarstomi Vyriausybės posėdyje trečiadienį.

Pareigūnų tarnybos ilginimas galiotų vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos pareigūnams. Siūloma, jog už dvidešimtuosius tarnybos metus papildomai būtų mokama po 1 proc. pareigūno ar kario gauto darbo užmokesčio, už dvidešimt pirmus - dvidešimt penktus tarnybos metus - po 1,5 proc. šio darbo užmokesčio, už dvidešimt šeštus ir kiekvienus paskesnius tarnybos metus - po 1 proc. šio darbo užmokesčio.

Premjeras Algirdas Butkevičius paskyrė naują savo visuomeninę konsultantę.

Ja tapo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė. Ji Vyriausybės vadovui patars profesinių sąjungų veiklos klausimais.

Potvarkį dėl paskyrimo A.Butkevičius pasirašė trečiadienį.

Be L.Soščekienės įvairiais klausimais jam talkina 22 visuomeniniai konsultantai.

Darbo užmokestis visuomeniniams konsultantams nemokamas.