„Balsuodamas už LRT tyrimą savo poziciją grindžiau argumentu, kad Seimas, sutelkdamas bendrai valdančiųjų bei opozicijos pastangas, turi teisę tirti tai, kas visuomenei yra svarbu. Šis tyrimas ir dar labiau kiti naujai pradėti tyrimai parodė, kad „valstiečių“ tikslai yra kiti - politizuoti bei naudoti savo partinei darbotvarkei“, – BNS ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.

Taip jis kalbėjo Konstituciniam Teismui paskelbus, kad 2018 metų sausį Seime priimtas sprendimas sudaryti LRT veiklos tyrimo komisiją pažeidė žodžio laisvę ir nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų.

Pasak G. Landsbergio, tai, jog tyrimas virto politikavimu, „atspindi ir Konstitucinio Teismo išvada“.

„Suprantama, kad anksčiau numanomas galimas vertinimas lėmė ir opozicijos atstovų pasitraukimą iš LRT komisijos bei, deja, sužlugdė tyrimų institutą Seime apskritai, kadangi esamais tyrimais nebeliko pagrindo pasikliauti“, – kalbėjo jis.

Seimo komisija LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems visuomeninio transliuotojo vadovams.

Tuo pačiu ji pateikė rekomendacijas keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują LRT valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir panašiai.

Pernai gruodį Seimas šių išvadų nepatvirtino.

Projektas įtrauktas į pratęstos rudens sesijos plenarinį posėdį sausio 11 dieną.

Šiame Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio ir kitų valdančiųjų rengtame projekte, kaip ir komisijos išvadose, siūloma keisti LRT valdyseną, skiriasi tik principai.

Ir išvadose, ir projekte numatyta trumpinti LRT tarybos narių kadenciją, keisti tarybos sudaryto principus, įsteigti valdybą.

Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad nacionalinį transliuotoją valdo taryba, valdyba ir generalinis direktorius.

Pagal projektą, taryba būtų sudaroma penkeriems metams iš 12 asmenų: du skirtų prezidentas, du Seimas, 4 narius (po vieną) Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija ar 4 narius bendru sutarimu skirtų universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai.

Valdyba yra sudaroma ketveriems metams iš septynių asmenų. Valdyba, kurios dabar nėra LRT, nustatytų darbuotojų apmokėjimo tvarką, tvirtintų LRT generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų, LRT ombudsmeno darbo sutarties sąlygas, atlyginimus, įstaigos veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus, pajamų ir išlaidų sąmatas, pan.

Įstatymo projekte nurodoma, kad „LRT programose bei LRT portale turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, programos ir LRT portalo turinys turi būti skirti įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms“, „neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms“, „LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT portale pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir išsamios“.

„LRT radijo ir televizijos programose ir LRT portale pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno programoms ar LRT portalo turiniui. Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse LRT programose ir LRT portalo turinyje“, – rašoma projekte.

Naujuoju įstatymu būtų sukurta ir nauja pareigybė – LRT ombudsmenas. Jis prižiūrėtų, kaip nacionalinis transliuotojas laikosi etikos normų, nagrinėja savo darbuotojų ir visuomenės atstovų skundus, pasiūlymus.

Seimas praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo sudaręs komisiją LRT finansams tirti. Ji turėjo nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t. Komisija nustatė pažeidimų, bet Seimas jos išvadų ketvirtadienį nepatvirtino, opozicija įžvelgė, kad valdantieji nori politizuoti ir užvaldyti nacionalinį transliuotoją.

„Nuoširdžiai tikime, kad Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta, jog visuomeninis transliuotojas funkcionuoja kaip šalies demokratinės sistemos dalis, tarnaujanti piliečiams ir visuomenei.

Žinome, kiekvienas Seimo narys, vadovaudamasis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine, nevaržomas jokių mandatų, balsuodamas nuspręs, ar nebus nukrypta nuo visuomeninio transliuotojo konstitucinės misijos, ar nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas“, - rašoma Lietuvos žurnalistų organizacijų kreipimesi.

Kreipimesi pažymima, kad viešojoje erdvėje nuskambėję teiginiai, kad nei Seimas, nei komitetai negali svarstyti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados, jos formuluočių ar atskirų punktų, tvirtinimai, kad balsuoti galima tik už visą pataisų paketą, yra teisiškai nepagrįsti ir neteisingi. Konstitucinis Teismas savo nutarime 2004-aisiais akcentavo, kad Seimas gali nuspręsti pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai, arba pritarti jai iš dalies (su išlygomis), Seimas gali konstatuoti, kad jo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija atliko jai suformuluotus uždavinius ar jų neatliko, arba juos atliko iš dalies ir t.t. Pabrėžtina, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvada Seimo nesaisto.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Petrošienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė ir Regioninių radijo stočių vadovas Liudas Ramanauskas.

Įtakinga tarptautinė žurnalistų organizacija irgi paragino Seimą išlaikyti LRT nepriklausomumą. Tarptautinis spaudos institutas (IPI - International Press Institute), vienijantis redaktorius, žiniasklaidos priemonių vadovus ir žinomus žurnalistus visame pasaulyje, išplatino kreipimąsi į Seimo narius, kuriame reiškia didžiulį susirūpinimą dėl iniciatyvų stiprinti politinę LRT kontrolę.

„Mes primygtinai siūlome, kad LRT finansinės ir ūkinės veiklos tyrimas, jeigu toks yra tikrai būtinas, būtų patikėtas atlikti kompetentingoms institucijoms, tokioms kaip Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba ar Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kt., bet jokiu būdu ne politikams. Šiandien kreipiamės į Jus primygtinai ragindami užkirsti kelią LRT politizavimui, išsaugoti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, žodžio laisvę ir demokratišką valdyseną“, - rašoma IPI direktoriaus pavaduotojo Scotto Griffeno laiške Seimo nariams.

IPI priklauso spaudos, televizijos ir radijo bei interneto žiniasklaidos redakcijos ir organizacijos beveik 100 šalių.

„Iš esmės, pagal Seimo statutą, padaryta pertrauka nesustabdo, nes nėra imperatyvo laukti papildomų komitetų išvadų, ypač, kai yra skubos tvarka. Nutarimai skubos tvarka pagal Statutą svarstomi su 24 valandų taisykle“, – BNS sakė TTK pirmininkė A. Širinkienė.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarimo projektą dėl Seimo komisijos atlikto LRT veiklos tyrimo planuoja apsvarstyti ketvirtadienį.

„Jie (ŽTK – BNS) pareigos neatliko, mes svarstysime“, – teigė A. Širinskienė.

Seimo statutas numato, kad nutarimų projektai svarstomi skubos tvarka. Seimo pirmininko siūlymu, pritarus Seimui, jie gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka, tačiau Viktoro Pranckiečio siūlymui išvadas dėl LRT apsvarstyti su ypatinga skuba parlamentarai nepritarė.

Žmogaus teisių komitetas trečiadienį svarstydamas minėtą išvadą padarė pertrauką, atsižvelgdamas, kad dėl paties tyrimo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

Komitetas pranešė darantis svarstyme pertrauką iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas. „Taip komitetas siekia tikrumo dėl konstitucinių vertybių apsaugos ir nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo išlaikymo“, – teigiama pranešime.

Sulaukti Konstitucinio Teismo išvados Seimo TTK siūlė ir nutarimo projektą dėl LRT šia savaitę apsvarstęs Audito komitetas.

Pagal Seimo statutą, „nagrinėjant įstatymo projektą, Seimo paskirtas papildomas komitetas savo išvadas turi pateikti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui ir Seimui“. Situacija dėl svarstymo pagrindiniame komitete, jei nėra papildomo komiteto išvados, neapibrėžta.

Seimo komisijos išvadose siūloma steigti naują LRT valdymo organą – valdybą. Kartu siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencija, trumpinti tarybos narių kadenciją.

LRT vadovybė nuogąstauja, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.

Išvadose minimi ir viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti prie ankstesnės vadovybės. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometine LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.

Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.

Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai, opozicija dėl komisijos sudarymo kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pasak M. Lingės, kam keisti valdymo modelį, kuris kuo puikiausiai veikė. Patarėjas sako, kad komisijos pradiniai tikslai buvo ištirti LRT ūkinę veiklą bei skaidrumo problemas, bet šiuo metu valdymo keitimo modelis užima prioritetinę vietą.

Pasak prezidentės patarėjo, LRT tarybos veikla buvo pavyzdys įvairioms institucijoms, o komisijos noras šią veiklą pakeisti kelia nemažai įtarimų.

„Su tarybos funkcijomis tikrai nebuvo keliami klausimai, kad tarybos nariai deleguojami netinkamai. Kaip tik žiūrint šioje vietoje į mūsų sudaromą LRT tarybą, tikrai ne kartą įvairiuose kontekstuose Lietuvos pavyzdys buvo pristatomas kaip vienas pažangiausių (...) Tokie komisijos norai, kad kadencijos galėtų sutapti, kad būtų formuojama taryba „vienu ypu“. Tai jau būtų žingsnis atgal, ir tai prisidėtų prie politizavimo “, - antradienį ,,Žinių radijui“ teigė M. Lingė.

Tokie komisijos norai, kad kadencijos galėtų sutapti, kad būtų formuojama taryba „vienu ypu“. Tai jau būtų žingsnis atgal, ir tai prisidėtų prie politizavimo.

M. Lingė sako, kad pati komisija ir jos sudarymas 32 Seimo narių yra apskųstas Konstituciniam Teismui. Pasak patarėjo, reikia sulaukti ir Konstitucinio Teismo sprendimo.

„Dabar dar nematome konkrečių teisės aktų ir konkrečių pasiūlymų, sunku pasakyti, ar tai tikrai keltų didesnį pavojų, bet pats noras intervenuoti į sudarymo formas jau yra raudonos lemputės užsidegimo momentas, kad gali būti tam tikrų pavojaus ženklų (...) Reikia keisti tuos dalykus, kurie yra būtini, ir turime bėdų, o kai norima keisti gerai veikiančius dalykus. Tai kelia įtarimų, kam to reikia“, - teigė prezidentės patarėjas.

Šiuo metu komisija siūlo keisti LRT tarybos funkcijas, siūloma atsisakyti valdymo organams būdingų funkcijų.

ELTA primena, kad Seimo laikinoji komisija, tyrusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymą, finansinę bei ūkinę veiklą, praėjusią savaitę patvirtino savo galutines išvadas. Komisija siūlo struktūriškai keisti LRT valdymą steigiant už ūkinę dalį atsakingą valdybą, tarybai paliekant šviečiamųjų funkcijų priežiūrą. Komisija taip pat siūlo keisti tarybos narių skyrimo tvarką, kad ši sutaptų su Seimo ir prezidento kadencijų pradžia.

Šių metų spalio 3 d. LRT veiklą tyrusi Seimo laikinoji komisija patvirtino savo išvadas. Už jas balsavo 6 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo ir vienas parlamentaras - „socialdarbietis“ Petras Čimbaras - susilaikė.

Komisijos išvados bus teikiamos Seimui, kuris spręs, ar joms pritarti.

Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo jai vadovaujantis Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius.

Seimas yra pavedęs komisijai iki šių metų birželio 1 d. atlikti tyrimą ir pateikti išvadą.

Šių metų sausio 12 d. Seimas savo nutarimu nutarė atlikti LRT valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.

Seimui pritarus, komisija turi atsakyti į 12 klausimų, kurie susiję su valstybės biudžeto lėšų naudojimu, viešaisiais pirkimais, LRT valdomu turtu.

Tai jis paskelbė STT atstovams trečiadienį komisijai uždarame posėdyje pristačius LRT vykdomų viešųjų pirkimų tvarką ir su tuo susijusias problemas.

Visuomeninio transliuotojo programų pirkimai vykdomi ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o pagal atskirą 2003 metas priimtą Vyriausybės nutarimą.

„(Kreipimasis bus susijęs – BNS) su programų pirkimų“, – žurnalistams Seime sakė A. Nekrošius.

Pasak jo, į Specialiųjų tyrimų tarnybą komisija kreipsis trečiadienį.

Parlamentaro teigimu, STT komisijos posėdyje akcentavo, kad daugelį metų nebuvo jokios priežiūros institucijos, kuri stebėtų, kaip visuomeninis transliuotojas vykdo ne tik programų, bet ir visus kitus pirkimus.

Situaciją jis pavadino „lengvu chaosu“.

„Ir LRT taryba, ir Administracinė komisija daugelį dalykų turėjo prižiūrėti, bet, kaip matome, ne visą laiką viskas tinkamai veikė“, – kalbėjo A. Nekrošius.

Jo teigimu, Kultūros ministerija jau yra parengusi įstatymų projektus padėčiai tobulinti, tačiau konkrečių pasiūlymų Seimo narys nedetalizavo.

Pasak valdančiųjų „valstiečių“ atstovo, STT pateikė ir nepotizmo LRT vertinimą, tačiau jis neapėmė darbo santykiais susijusių draugų, o tik gimines.

A. Nekrošius teigė, kad pagal šį vertinimą 10 proc. LRT darbuotojų sudaro giminės, tačiau santykinai tai nėra didelis skaičius.

STT vasarį paskelbtoje antikorupcinio vertinimo išvadoje siūloma skirti didesnį dėmesį LRT vykdomų pirkimų iniciatorių ir komisijų narių nešališkumui, taikyti konkurencingesnes procedūras atrenkant paslaugų tiekėjus, daugiau viešumo visuose pirkimų etapuose, užtikrinti pirkimų kontrolę.

Turinys kurtiesiems ir akliesiems

Seimo komisija trečiadienį taip pat klausinėjo visuomeninio transliuotojo atstovo apie laidų pritaikymą klausos ar regos negalią turintiems žmonėms.

LRT televizijos programų planavimo skyriaus vadovas Tadas Jačiauskas teigė, kad subtitruotų ir į gestų kalbą verčiamų laidų skaičius kasmet auga. Pernai buvo subtitruojama 6,4 proc. LRT eterio laiko, o į gestų kalbą buvo versti 2 procentai.

Pasak T. Jačiausko, kasdien LRT neįgaliesiems pritaiko žinias, valstybinius renginius.

„Šimtmečio Vasario 16-ąją ištisai transliavome su gestais“, – sakė jis.

Seimo nariai klausinėjo LRT atstovo, kodėl subtitruojamos ir į gestų kalbą verčiamos darbo dienomis rodomos 17.30 val. žinios, o ne, pavyzdžiui, 20.30 val. transliuojama „Panorama“.

„Bet jeigu mes vertintumėme žiūrimumo prasme, tai ar tai tikrai patogus laikas? Kodėl būtent tas laikas yra pasirinktas?“, – klausė „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė.

„Yra didelė, aš įsivaizduoju, dalis žiūrovų, kuriuos erzina. (...) Mes stengiamės atspindėti ne tik poreikius žmonių, turinčių negalią“, – parlamentarei atsakė T. Jačiauskas.

A. Širinskienė klausinėjo, ar LRT iš tikrųjų atliko auditorijos tyrimus šiuo klausimu: „Civilizuotoje visuomenėje, aš manau, visa visuomenė supranta, kodėl yra gestų kalbos vertėjas. Ne dėl to, kad norėtų padaryti kažką kitiems žiūrovams, bet dėl to, kad yra tam tikra žiūrovų būtinybė“. LRT atstovas tvirtino neprisimenantis, ar toks tyrimas buvo daromas.

Dar vienas „valstiečių“ atstovas parlamente Dainius Gaižauskas tikslinosi, ar LRT vadovybei niekada nekilo klausimas, kodėl tarp subtitruojamų ir į gestų kalbą verčiamų laidų praktiškai nėra vaikams skirto turinio.

„Negaliu atsakyti į šį klausimą, bet aš labai linkiu naujai administracijai, kad šitas klausimas kiltų ir šita situacija turės keistis. Ir ji keičiasi“, – sakė Seimo narys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldaus Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė Asta Kandratavičienė parlamentinei komisijai teigė, jog LRT turinys kol kas neatitinka kurčiųjų poreikių.

Jai antrino Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras. Jis paragino keisti LRT įstatymą, kad šis numatytų konkrečius įpareigojimus dėl visuomeninio transliuotojo turinio neįgaliesiems.

„Reikėtų, kad aiškiai būtų nurodytas skaičius, procentai, kiek, ar kažkokios grindys, nuo kurių reikėtų didinti titruojamų ir verčiamų laidų kiekį“, – kalbėjo V. Pivoras.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vicepirmininkė Ramunė Balčikonienė tvirtino, kad LRT apskritai nėra akliesiems pritaikyto turinio.

LRT veiklai tirti skirtą komisiją Seimas sudarė gruodžio pabaigoje.