Buvo panašu į insultą

Anksčiau puikiai besijautusi kaunietė Daiva (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vieną rytą pasijuto prastai. „Svaigo galva, pykino, ūžė vienoje ausyje, aptirpo pusė veido. Galva svaigo taip stipriai, kad atsistojus atrodė: tuoj parkrisiu. Simptomai atrodė panašūs į insulto. Nusprendžiau nelaukti – paskabinau pagalbos telefonu, atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jos ekipažas atvežė į Kauno klinikų priimamąjį. Čia buvo atlikti kompiuterinės tomografijos, kiti tyrimai ir įtarimai apie insultą nepasitvirtino. Tačiau kompiuterinė tomografija neparodė ir tikrosios galvos svaigimo priežasties. Skubiosios pagalbos medikai pasakė, kad, norint ją nustatyti, reikia apsilankyti pas otorinolaringologą (LOR gydytoją), taip pat atlikti tikslesnį tyrimą – MRT, tačiau jį gali skirti tik gydytojas neurologas“, – situaciją trumpai apibūdino Daiva.

Gavusi siuntimą gydytojo neurologo konsultacijai, kaunietė pabandė į ją  užsiregistruoti. Tačiau e. sveikatos sistema rodė, kad šios konsultacijos laukti teks mažiausiai dvi savaites. Daivą toliau kankino stiprus galvos svaigimas. Būklei negerėjant, kaunietė nusprendė nedelsti – po kelių dienų radusi mokamą gydytojo neurologo konsultaciją, užsiregistravo į ją vienoje privačių klinikų.

„Gydytojas paskyrė vaistų, kuriuos pradėjus vartoti savijauta pagerėjo, galvos svaigimas praėjo. Neurologas pabrėžė, kad vaistai tik sukontroliuos simptomus. Dėl svaigimo priežasties reikia konsultuotis ir su LOR gydytoju, atlikti galvos MRT tyrimą. Tačiau siuntimo šiam nemokamam tyrimui jis teigė negalintis išrašyti – patarė registruotis į neurologo konsultaciją kurioje nors valstybinėje įstaigoje. Ką gi, teks registruotis nemokamai neurologo konsultacijai ir laukti jos mažiausiai porą savaičių, paskui – atskira eilė MRT tyrimui“, – nusivylimo egzistuojančia tvarka neslėpė Daiva.

Ką gi, teks registruotis nemokamai neurologo konsultacijai. Teks jos laukti mažiausiai porą savaičių, paskui – atskira eilė MRT tyrimui.

Reikia turėti siuntimą

Valstybinės ligonių kasos atstovai nurodo, kad visais atvejais žmonėms, besikreipiantiems dėl MRT tyrimo, reikia turėti gydytojo specialisto siuntimą. Šį siuntimą gali išrašyti gydytojas specialistas, teikiantis antrinio ir tretinio lygio specializuotas ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, specialius medicininius drabužius ir kitas vienkartines medžiagas, radiologinio tyrimo vaizdų kopijas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams mokėti nereikia, nes išlaidos apmokamos PSDF lėšomis.

Ambulatoriškai gydomas pacientas gydymą gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje. Tam, kad paslauga būtų kompensuojama, svarbu, jog pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.

Yra kelios sąlygos

Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis „Kauno dienai“ patikslino, kokiomis sąlygomis gydytojai neurologai gali išrašyti siuntimą PSDF lėšomis apmokamam magnetinio rezonanso tyrimui.

„Taip, gydytojo licencija yra būtina. Tačiau turi būti dar ir šios sąlygos: 1. įstaiga dėl neurologo paslaugų teikimo turi turėti sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK); 2. Neurologas apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu asmeniui turi teikti iš PSDF lėšų apmokamą paslaugą. Jei gydytojas specialistas pacientui teikia mokamą konsultaciją – tiek privačioje, tiek viešojoje įstaigoje – išrašyti siuntimo atlikti MRT tyrimą, apmokamą iš PSDF lėšų, jis negali“, – teigė J. Gališanskis.

„Pacientai, ketinantys gydytis privačioje gydymo įstaigoje, turėtų iš anksto pasidomėti, ar ji yra sudariusi sutartį su TLK ir dėl kokių paslaugų, kad išsiaiškintų, ar jiems reikalingos paslaugos apmokamos iš PSDF. Be to, tiek gydymo įstaiga (registratūroje, skelbimų lentose, interneto svetainėje ir pan.), tiek gydantysis gydytojas privalo informuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustus pacientus apie galimybę gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas. Jei tokių paslaugų įstaiga neteikia arba teikia tik mokamas paslaugas – tai irgi pacientui turi būti labai aiškiai išaiškinta. Pacientas, žinodamas, kad gydytojas negalės išrašyti siuntimo reikalingoms paslaugoms, apmokamoms PSDF lėšomis, pats priims sprendimą, ar kreiptis į tos įstaigos gydytoją, ar apsilankyti pas gydytoją specialistą, kuris tokį siuntimą galėtų išduoti“, – motyvavo SAM atstovas.

Pasikonsultuoti dėl PSDF lėšomis kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų pacientai kviečiami bendruoju ligonių kasų e. paštu info@vlk.lt arba tel. +370 5 232 2222.

Toks sprendimas SAM buvo priimtas siekiant suteikti daugiau laisvės medikams patiems spręsti dėl pacientams reikalingų tyrimų. Šį sprendimą gydytojai specialistai galės priimti, jeigu matys, kad atlikus KT ar MRT tyrimą, pacientui diagnozė bus nustatyta greičiau.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad pakeitimai leis užtikrinti greitesnę diagnostiką pacientams, o greitesnė diagnostika leis greičiau imtis reikiamo gydymo.

Didiname pasitikėjimą gydytojais – suteikiame jiems daugiau įrankių tiek skiriant tyrimus, tiek kontroliuojant gydymo eigą.

„Didiname pasitikėjimą gydytojais – suteikiame jiems daugiau įrankių tiek skiriant tyrimus, tiek kontroliuojant gydymo eigą. Taikant naująją tvarką sumažės ir biurokratizmo, nes nereikės naudoti visų iš eilės tyrimų, o iš karto taikyti reikalingą“, – nurodo ministras.

„Anksčiau kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus buvo galima skirti tik atlikus rentgenologinį ar ultragarsinį tyrimą. Dabar gydytojai specialistai patys galės priimti sprendimą ir, vadovaudamiesi tyrimų atlikimo indikacijomis ir kontraindikacijomis, iškart skirti reikalingą paslaugą“, – sako SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė.

Pasak jos, spalio 17 d. sveikatos apsaugos ministro pakoreguotas įsakymas padės užtikrinti geresnes galimybes pacientams gauti reikalingus tyrimus, šie bus lengviau prieinami, plačiau naudojami.

Tyrimai pacientams bus atliekami, jei rentgenologinis ir (ar) ultragarsinis tyrimai yra neinformatyvūs arba gydytojams specialistams nusprendus, kad tyrimai būtų naudingi ligai ar būklei diagnozuoti ir (ar) reikiamo rezultato negalima pasiekti atliekant rentgenologinį ir (ar) ultragarsinį tyrimą. Dėl jų aktualumo spręs tyrimams siunčiantis gydytojas specialistas.

Komplikacijų nesukelia

Kaunietė teiraujasi, ar nepavojingas tyrimas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) metodu, jei po tulžies pūslės pašalinimo operacijos organizme liko tulžies pūslės lataką užsandarinusios kabės?

Moteris baiminasi, kad jos gali sureaguoti į tyrimą, nes MRT sudaro nuolatiniai ir superlaidieji elektromagnetai, kuriantys nuolatinį magnetinį lauką. L.Galauskienė, kuriai paskirtas šis tyrimas, itin sunerimo radusi informacijos apie galimą žalą.

"Šalinant tulžies pūslę titano kabėmis ne tik užspaudžiamas tulžies pūslės latakas, bet ir pūslę maitinusi kraujagyslė. Jei titanas pavojingas neurochirurgijoje, tai turbūt žalingas ir atliekant tyrimą?" – nuogąstauja moteris, sirgusi pankreatitu.

Profesorius A.Basevičius patikino, kad MRT po tulžies pūslės operacijos, kai yra paliktos metalinės kabės, atlikti galima. Tais atvejais, kai šiuo metodu tiriama kita, ne tulžies pūslės zonos, anatominė sritis, pavyzdžiui, galva, stuburas, skeletas, inkstai ir panašiai, paprastai jokių problemų pacientui ir gydytojui, atliekančiam vaizdų vertinimą, nekyla.

Tyrimo MRT metodu negalima atlikti, jei tokia operacija buvo atlikta daugiau kaip prieš 20 metų, nes yra tikimybė, kad kabės ne iš titano, o iš plieno.

"Jei tiriama pooperacinė tulžies pūslės ir latakų sritis, tyrimą taip pat galima atlikti. Jį vertinantis radiologas žino, kad toje vietoje, kur yra metalinės kabės, bus vaizdo artefaktų ir tos zonos jis kokybiškai įvertinti negalės", – profesines subtilybes atskleidžia LSMU Radiologijos klinikos vadovas.

Tokiu atveju tyrimas MRT metodu techniškai lyg ir pavyksta, bet informacija yra minimali, nes tos pooperacinės srities įvertinimas sunkesnis ir neobjektyvus. Vis dėlto pooperacinės tulžies kabės nėra kontraindikacija tyrimui atlikti.

"Nė vienam ligoniui, kuriam po tulžies pūslės operacijos paliktos metalinės kabės ir kuriam Kauno klinikose buvo atlikti tyrimai MRT metodu, o jie Kauno klinikose atliekami nuo 1997 m., jokių komplikacijų nebuvo", – pabrėžė profesorius A.Basevičius.

Jei kabės iš plieno

Dėl kabių po galvos smegenų kraujagyslių, iš jų ir aneurizmos, operacijos, Radiologijos klinikos vadovas perspėjo: tyrimas MRT metodu negalimas, jei tokia  operacija buvo atlikta daugiau kaip prieš 20 metų, nes yra tikimybė, kad kabės ne iš titano, o iš plieno.

Jau daugiau kaip 20 metų Lietuvoje atliekant neurochirurgines kraujagyslių operacijas naudojamos titano kabės, kurios nėra pavojingos tyrimui. Vis dėlto prieš tiriant ligonį po galvos smegenų operacijos, kai yra palikta metalinių implantų, būtina išsiaiškinti, iš ko jie pagaminti. Šią informaciją gali pateikti pacientą operavę gydytojai.

"Atliekant tyrimą MRT metodu, jei galvoje yra likę titano kabių, reikia turėti omenyje tai, kas svarbu ir kitų pooperacinių zonų tyrimams: kabių srityje bus tyrimo vaizdo artefaktų ir galbūt šis tyrimas bus mažai informatyvus tuomet, jei jis atliekamas būtent toje srityje, kur yra titano implantai", – primena A.Basevičius.

Dantų implantai netrukdo

"Dantų implantai nėra kontraindikacija tyrimui MRT metodu, tačiau jei jis atliekamas dėl žandikaulių ar minkštųjų tos zonos audinių pakitimų, rezultatas taip pat galbūt bus neinformatyvus dėl implantų metalo artefaktų", – profesorius tvirtina, kad kitų zonų, ne žandikaulių, MRT tyrimams implantai jokios įtakos neturi ir netrukdo.

Paprastai prieš MRT tyrimą radiologijos kabinete dirbantis medicinos personalas, esant įtarimui, kad paciento kūne gali būti likusių metalinių implantų, su turimais specialiais prietaisais gali patikrinti, ar jie nereaguoja į magnetinio lauko poveikį ir ar galima tyrimą atlikti saugiai. Tokios pat taisyklės dėl tyrimų MRT metodu galioja ir visais kitais atvejais, kai paciento kūne yra metalinių implantų.

"Jei jie plieniniai, šie tyrimai neatliekami. Jei pagaminti iš titano ar kitos, neturinčios poveikio su magnetiniu lauku, medžiagos, tuomet tyrimą atlikti galima, bet bus didesnių ar mažesnių tos zonos vaizdo artefaktų ir tokio tyrimo vertė taps abejotina", – apibendrina profesorius A.Basevičius.

Kreatinino kiekiui padidėjus

Į klausimą, ar į veną leidžiamas kontrastas nėra pavojingas po praeityje persirgto ūmaus pankreatito, profesorius taip pat atsakė išsamiai ir argumentuotai.

"Atliekant MRT tyrimą, į veną leidžiamas nedidelis kiekis, apie 15–20 ml, priklausomai nuo tiriamojo asmens svorio, kontrastinės medžiagos. Joje nėra jodo, kurio būna visose kitose kontrastinėse medžiagose, naudojamose, atliekant intraveninius rentgeno, angiografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimus", – aiškina profesorius A.Basevičius.

Tiriant MRT metodu kontrastinėse medžiagose yra gadolinio arba geležies, todėl galimas paciento jautrumas jodui. Tai, neslepia profesorius, pasireiškia neretai, bet tyrimui įtakos neturi.

"Neturi šios medžiagos tiesioginio poveikio ir kasai, jei pacientas tiriamas, pavyzdžiui, po persirgto kasos uždegimo – pankreatito. Kontrastinė medžiaga pasišalina iš organizmo per inkstų sistemą. Kuo inkstų funkcija geresnė, tuo greičiau kontrastinės medžiagos likučiai pasišalina, vidutiniškai – per keletą dienų", – tvirtina gydytojas radiologas A.Basevičius.

Dėl šių priežasčių prieš MRT tyrimą būtina atlikti kraujo serumo kreatinino, kuris atspindi inkstų funkciją, kiekio tyrimą. Jei kreatinino kiekis padidėjęs, tyrimas su kontrastinėmis medžiagomis neatliekamas, o jei yra neišvengiamas,  po tyrimo vėl nustatomas kreatinino kiekis kraujyje ir sprendžiama, ar nereikia atlikti dializės procedūros.