Už E. Witek kandidatūrą, kurią iškėlė valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ partija, balsavo 245 iš 460 Seimo narių.

Naujojo pirmininko Seimui prireikė po to, kai iš šio posto pasitraukė Marekas Kuchcinskis, šias pareigas ėjęs nuo 2015-ųjų. M. Kuchcinskis Seimo iš posto traukėsi dėl skandalo, kilusio, kai paaiškėjo, kad jis naudojosi valstybiniais lėktuvais ir sraigtasparniais keliaudamas su šeima.

E. Witek – trečioji moteris Seimo pirmininkė.

Likus kelioms valandoms iki balsavimo Seime, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atleido E. Witek iš vidaus reikalų ministrės pareigų. Neoficialiais duomenimis, naujuoju šalies Vidaus reikalų ministerijos vadovu gali tapti Ministrų Kabineto narys, specialiųjų tarnybų koordinatorius Mariuszas Kaminskis.

Žurnalistams Varšuvoje M. Kuchcinskis sakė ketinantis „rytoj atsistatydinti iš Seimo maršalkos pareigų“, nes norįs išpildyti „visuomenės lūkesčius“, bet tvirtino, kad jokių įstatymų nepažeidė.

Skandalas dėl skrydžių kilo šaliai rengiantis rinkimams. 63 metų Seimo maršalka M. Kuchcinskis, pagal konstituciją – antras pagal turimą įtaką politikas, per pastaruosius kelerius metus vyriausybės lėktuvais ir kariškių sraigtasparniais bei lėktuvais pasinaudojo maždaug šimtą kartų, rodo opozicijos ir vietos žiniasklaidos paskelbti dokumentai.

Per 23 šių skrydžių įtakingą valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) narį lydėjo jo šeimos nariai.

Anksčiau šią savaitę M. Kuchcinskis atsiprašė už šiuos incidentus.

„Žinau, kad visuomenė neigiamai įvertino mano elgesį. Štai kodėl norėčiau atsiprašyti visų, kas užsigavo, – žurnalistams sakė M. Kuchcinskis. – Tuo pačiu norėčiau tvirtai pabrėžti, kad veikiau pagal įstatymą.“

M. Kuchcinskis nurodė, kad daugelis skrydžių buvo susiję su jo, kaip parlamento pirmininko, darbu.

„Seimo maršalkos sprendimas atsistatydinti patvirtina nuostatą, susijusią su mūsų [partijos] šūkiu: „Klausyti lenkų, tarnauti Lenkijai“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis).

Liberalioji opozicija ragino M. Kuchcinskį atsistatydinti ir sakė, kad dauguma minimų skrydžių įvyko savaitgaliais, tarp sostinės Varšuvos ir Žešuvo regiono, iš kurio yra kilęs parlamento pirmininkas.

Pareiškime M. Kuchcinskis pripažino, kad vienu atveju jo žmona vyriausybės lėktuvu skrido be jo.

Jis pažadėjo už tą skrydį skirti 28 tūkst. zlotų (6,5 tūkst. eurų) armijos modernizavimo fondui.

Anksčiau M. Kuchcinskis yra sakęs, kad atskirai skyrė 15 tūkst. zlotų labdarai už išlaidas dėl šeimos narių skrydžių kartu su juo.

Tikslios jo skrydžių detalės turi būti paskelbtos parlamento interneto svetainėje.

Nuo 2015 metų valdanti PiS turėtų pasiekti dar vieną pergalę šių metų visuotiniuose rinkimuose, rodo neseniai atliktos apklausos.

Skandalas dėl skrydžių kilo šaliai rengiantis rinkimams. 63 metų Seimo maršalka M. Kuchcinskis, pagal konstituciją – antras pagal turimą įtaką politikas, per pastaruosius kelerius metus vyriausybės lėktuvais ir kariškių sraigtasparniais bei lėktuvais pasinaudojo maždaug šimtą kartų, rodo opozicijos ir vietos žiniasklaidos paskelbti dokumentai.

Per 23 šių skrydžių įtakingą valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) narį lydėjo šeima.

„Žinau, kad visuomenė neigiamai įvertino mano elgesį. Štai kodėl norėčiau atsiprašyti visų, kas užsigavo, – žurnalistams sakė M. Kuchcinskis. – Tuo pačiu norėčiau tvirtai pabrėžti, kad veikiau pagal įstatymą.“

M. Kuchcinskis nurodė, kad daugelis skrydžių buvo susiję su jo, kaip parlamento pirmininko, darbu.

Liberalioji opozicija ragino M. Kuchcinskį atsistatydinti ir sakė, kad dauguma minimų skrydžių įvyko savaitgaliais, tarp sostinės Varšuvos ir Žešuvo regiono, iš kurio yra kilęs parlamento pirmininkas.

Pareiškime M. Kuchcinskis pripažino, kad vienu atveju jo žmona vyriausybės lėktuvu skrido be jo.

Jis pažadėjo už tą skrydį skirti 28 tūkst. zlotų (6,5 tūkst. eurų) armijos modernizavimo fondui.

Anksčiau M. Kuchcinskis yra sakęs, kad atskirai skyrė 15 tūkst. zlotų labdarai už išlaidas dėl šeimos narių skrydžių kartu su juo.

Tikslios jo skrydžių detalės turi būti paskelbtos parlamento interneto svetainėje.

Nuo 2015 metų valdanti PiS turėtų pasiekti dar vieną pergalę šių metų visuotiniuose rinkimuose, rodo neseniai atliktos apklausos.

„Europa – idėja, kuri gimė prieš amžius kaip tik čia, vidurio Europoje. Sąžiningas istorikas sieks toliau negu anglies ir plieno bendrija, sieks iki Lenkijos-Lietuvos unijos tradicijos, kuri nuo viduramžių pabaigos iki naujų laikų semdamasi iš Jogalaičių dinastijos paveldo davė galingą daugelio tautų ir kultūrų valstybę, kuri įsikūrė derybų, o ne karų būdu“, – Abiejų Tautų Respublikos įkūrimą priminė M. Kuchcinskis.

Savo kalboje iškilmingame minėjime Seime Lenkijos parlamento vadovas pažymėjo, kad „Europos Sąjunga turėtų atminti apie savo krikščioniškas šaknis“.

„Apie tai mes ryžtingai primename, kadangi Europa nėra vien tik ūkinė rinka be dvasios, o jos tikslas – saugoti piliečius nuo šiuolaikinio pasaulio pavojų“, – teigė M. Kuchcinskis.

Apie tai mes ryžtingai primename, kadangi Europa nėra vien tik ūkinė rinka be dvasios, o jos tikslas – saugoti piliečius nuo šiuolaikinio pasaulio pavojų.

„ES, atidžiai besiklausanti savo piliečių balsų, tai Europos Sąjunga, kuri gerbs savo valstybių narių tapatybę, kadangi mes esame lenkai, lietuviai, mes esame europiečiai, verta atminti šią paprastą tiesą“, – kalbėjo Lenkijos parlamento vadovas.

Minėjime kalbėjęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigė, kad Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą buvo „ne verslo planas, ne suverenumo mainai į materialinę gerovę, o sugrįžimas į savo istorinės paskirties vietą, demokratinių valstybių šeimą“.

„Jaunas žmogus, gimęs, augęs ir brendęs laisvės aplinkoje, gali paklausti, o kaip gali būti kitaip? Juk laisvė kaip vanduo, neatskiriama nuo žmogaus gyvenimo. Girdėdamas tokį kausimą suprantu, kaip toli Lietuva nuėjo nuo sovietinių kompleksų ir baudžiauninko mentaliteto, nuo mąstymo stereotipų ir gyvenimo kalėjimo sąlygomis“, – sakė V. Adamkus.

„Laisvės dvasia vertingiausia, ką Lietuva susikūrė tiek po nepriklausomybės atkūrimo, tiek po įstojimo į ES“, – pažymėjo buvęs valstybės vadovas.

Gegužės 9-ąją minima Europos diena, taip pažymint vadinamąją Šumano deklaraciją. Ją 1950 metų gegužės 9 dieną pateikė tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Shumanas (Roberas Šumanas). Dokumente siūlyta įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB), kurios narės sutelktų anglių ir plieno gamybą. Ši organizacija virto į šiandienos Europos Sąjungą.

Lietuvoje 2003 metų gegužės 10–11 dienomis Lietuvoje surengtas visuotinis referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą. 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuva tapo oficialia bendrijos nare.

„Man atrodo, kad tai mėnesių klausimas, kad tas bendradarbiavimas prasidėtų. Tas turi remtis keliais formaliais klausimais, o kaip jūs žinote, biurokratija visur ne taip sparčiai dirba“, – per bendrą Lietuvos ir Lenkijos seimų vadovų spaudos konferenciją sakė svečias.

Anot jo, abiejų šalių parlamentuose veikia dvišalės draugystės grupės, dažni Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų kontaktai kituose formatuose.

M. Kuchcinskis svarstė, kad nepaisant to, jog kitais metais bus minimas komunistinio režimo sugriovimo 30-metis, atkurti žmonių tarpusavio santykius esą nelengva. Anot jo, taip pat yra ir su tarpparlamentiniais santykiais.

Pastarąjį kartą Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinė Asamblėja posėdžiavo 2009 metų gegužės 11 dieną.

Pagal tradiciją, surengti Lietuvos ir Lenkijos PA turėtų Lenkijos Seimas bei Senatas. Šių metų pavasarį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui viešint Varšuvoje, žadėta, kad PA susitikimas įvyks dar šiais metais, bet taip nenutiko.

Trečiadienį per spaudos konferenciją V. Pranckietis atkreipė dėmesį, kad šiemet jau ketvirtą kartą įvairiomis progomis susitinka su Lenkijos Seimo pirmininku.

M. Kuchcinskis dabar į Vilnių atvyko atidaryti bendros parodos „Lenkija. Parlamentarizmo tradicijos iki 1791 m.“ Svečias teigė, kad Abiejų Tautų Respublika rodo pavyzdį dabartinei Europos Sąjungai, kaip plėtoti bendrą parlamentarizmą.

V. Pranckietis savo ruožtu tvirtino, kad ir toliau bus stiprinamas dvišalis bendradarbiavimas regioninės gynybos srityje.

„Ypatingų pastangų ir glaudesnio bendradarbiavimo bei veiksmų koordinacijos reikalauja šios sritys: bendradarbiavimas užtikrinant Suvalkų koridoriaus saugumą ir regioninės oro gynybos bei pratybų srityje“, – sakė jis.

Be to, kitąmet bus minimas Rytų partnerystės politikos dešimtmetis.

„Tai bus gera proga ne tik įvertinti pasiekimus nuo prieš 5 metus įvykusio Vilniaus susitikimo, bet ir rengti diskusiją dėl Rytų partnerystės ateities. Planuotume surengti Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir trijų Asocijuotųjų šalių parlamentinį renginį, akcentuojantį parlamentinės demokratijos, teisės viršenybės, reformų svarbą, kaip pagrindą tolesnei integracijai, ir dedikuoti jį Rytų partnerystės dešimtmečiui“, – teigė V. Pranckietis.

Jis dalyvaus parodos „Lenkija. Parlamentarizmo tradicijos iki 1791 m.“ atidarymo renginyje, BNS informavo Seimo pirmininko sekretoriatas.

Taip pat numatytas svečio susitikimas su Lietuvos Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Po susitikimo Lenkijos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija Valdovų rūmuose apžiūrės Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą „Lietuva, Tėvyne mano... Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“.

M. Kuchcinskis pastarąjį kartą Vilniuje lankėsi šių metų kovą, sveikino Lietuvą su nepriklausomybės atkūrimu. Tuomet jis Lietuvos politikus kvietė stiprinti ne tik dvišalį, bet ir regioninį bendradarbiavimą.

„Prieš mus daug iššūkių – reikia remti tuos dalykus, kurie susiję su lenkais Lietuvoje ir lietuviais Lenkijoje, kuriuos laikome laikome didžiausia mūsų bendro paveldo brangenybe. Tuos reikalus mes norime aptarti sugrąžindami Parlamentinės Asamblėjos aktyvumą, Asamblėjos kuri apima Lenkijos Seimą ir Senatą, Lietuvos Seimą“, – Vilniuje sakė M. Kuchcinskis.

Šio Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų bendradarbiavimo formato veikla įšaldyta 2009 metais Lenkijos politikų iniciatyva.

Praėjusią savaitę Lietuvos parlamento vadovui Viktorui Pranckiečiui lankantis Varšuvoje, lenkai pažadėjo inicijuoti pirmąjį asamblėjos susitikimą.

Svečias taip pat akcentavo, kad siūlo stiprinti trijų Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimą, bei pakvietė regiono parlamentų vadovus į Varšuvą.

„Regioninis bendradarbiavimas visoje Vidurio Europoje yra svarbus, todėl mes stengsimės tai daryti, todėl kviečiame šiais metais liepos mėnesį Vidurio Europos parlamento pirmininkus į Varšuvą bendrai pasitarti dėl Europos ateities ir visos Europos Sąjungos“, – sakė M. Kuchcinskis.

Kalbėdamas istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje jis prisiminė ir buvusią bendrą Lietuvos-Lenkijos valstybę, prieš puspenkto šimto metų pasirašytą Liublino uniją, daugiau nei prieš du šimtmečius priimtą bendrą Konstituciją.

Sekmadienį Lietuvoje iškilmingai minimos 28-osios nepriklausomybės atkūrimo metinės ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė atstatantis nepriklausomą Lietuvos valstybę. Už tokį nutarimą balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

„Džiaugiamės tais artimais kontaktais, šiandien vakare Lenkijos Seimo Pirmininkas atvyksta į Lietuvą švęsti rytoj drauge su mumis Kovo 11-osios“, - šeštadienį Seime pasidžiaugė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Sekmadienį Lenkijos Seimo Pirmininkas Marekas Kuchcinskis sakys kalbą iškilmingame minėjime Seime, dalyvaus Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukojamose šv. Mišiose, kituose šventiniuose renginiuose. Taip pat planuojamas svečio susitikimas su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kuriame, anot parlamento vadovo, bus kalbama ir apie Lenkijos gerąją praktiką dėl vaiko pinigų.

„Mes gerąja praktika labai džiaugiamės ir perimame. (...) Su Lenkijos Seimo Pirmininku dar kartą aptarsime ir vaiko pinigus“, - sakė V. Pranckietis.

Susitikime kaimyninių valstybių parlamentų vadovai kalbės apie tolesnio tarpparlamentinio bendradarbiavimo plėtros galimybes. Paskutinė dvišalė Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėjos sesija vyko prieš devynerius metus.

Lenkijos Seimo Pirmininkas M. Kuchcinskis į Lietuvą atvyksta Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kvietimu. Jį lydės parlamentinė delegacija, kurioje yra Lenkijos parlamentarai Tadeuszas Aziewiczius, Tomaszas Latosas ir Jerzy'is Meysztowiczius.

Beje, prieš dešimt dienų Seimo Pirmininkas V. Pranckietis kartu su parlamentine delegacija dalyvavo Varšuvoje vykusiuose Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio iškilmėse. Kovo 1 d. V. Pranckietis Lenkijos Seime sakė istorinę kalbą, kurioje pabrėžė Lietuvos ir Lenkijos bendros praeities ir darnios ateities svarbą.

V. Pranckietis yra trečiasis Lietuvos Seimo Pirmininkas, sakęs oficialią kalbą Lenkijos parlamente. Česlovas Juršėnas kalbą sakė 1993 metais, 1997 metais - tuometis parlamento vadovas Vytautas Landsbergis.

ELTA primena, kad kovo 9 d. Vilniuje vykusiame Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikime viešėjo ir Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Šeštadienį Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis priims užsienio valstybių parlamentų vadovus, kurie į Lietuvą atvyko pasveikinti Kovo 11-osios - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos - proga.

Į Lietuvą atvyksta Estijos Rygikogo Pirmininkas Eikis Nestoras, Latvijos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniecė, Lenkijos Seimo Pirmininkas Marekas Kuchcinskis, Islandijos Altingo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Gudjonas S. Brjanssonas ir Airijos parlamento Jungtinio užsienio reikalų, prekybos ir gynybos komiteto pirmininkas Brendanas Smithas.

Šeštadienį Seimo Pirmininko kvietimu garbūs svečiai dalyvaus vakarienėje Valdovų rūmuose.

„Stovėdamas prieš jus, Lietuvos parlamente, kaip Lenkijos Seimo pirmininkas, norėčiau prašyti Seimo narių, kad jūs priimdami sprendimą dėl  Lietuvos respublikos piliečių, kurie yra lenkų kilmės, atsižvelgtumėt į jų reikalavimus ir jūsų bendrus interesus, taip pat geopolitinius“, – sakė M.Kuchcinskis.

„Praeities ir ateities vardan kreipiuosi į jus, prašydamas drąsos, kurios turėjo mūsų seneliai, prašydamas geros valios ir palankumo“, – kalbėjo Lenkijos Seimo maršalka.

Toliau kalbėdamas apie didelę abiejų šalių bendradarbiavimo svarbą ir bendrus interesus jis pasiūlė atgaivinti pastaraisiais metais dėl aptemusių santykių įšaldytą tarpparlamentinę asamblėją.

Praeities ir ateities vardan kreipiuosi į jus, prašydamas drąsos, kurios turėjo mūsų seneliai, prašydamas geros valios ir palankumo.

„Mūsų šalių bendradarbiavime svarbų vaidmenį turėtų suvaidinti Lenkijos ir Lietuvos Seimai, pasitelkdami didžią praeitį ir žvelgdami į visos Europos ateitį. Mes turime bendrų uždavinių, kurių negalime atsisakyti, aš kalbu, kad reikia iš naujo atkurti, stiprinti mūsų parlamentinį bendradarbiavimą, sugrįžtant į mūsų susitikimus parlamentinės asamblėjos rėmuose“, – sakė M.Kuchcinskis.

„Tegul saulė Lietuvos tamsumus pašalina, ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi. Tegyvuoja Lietuva, tegyvuoja Lenkija“, – Lietuvos himno eilutėmis savo kalbą Seime baigę Lenkijos atstovas.

Vėliau spaudos konferencijoje po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu Lenkijos Seimo maršalka pakartojo savo siūlymą atgaivinti Lietuvos ir Lenkijos parlamentinę asamblėją.

„Aš pasiūliau ponui pirmininkui, kad mes vėl grįžtumėm prie dažnų, net labai dažnų mūsų bendros parlamentinės asamblėjos susitikimų. Kuo dažnesni bus mūsų susitikimai, tuo geresnis bus bendradarbiavimas. Mes prisimename tuos laikus, kai buvo prezidentas Lechas Kaczynskis, kuris savo prezidentavimo metu į Lietuvą nuvyko 16 kartų su oficialiais vizitais, o man gėda prisipažinti, kad atvykau tik pirmą“, – sakė M.Kuchcinskis.

Atsakydamas į klausimą, kaip vertina dabartinę abiejų šalių santykių padėtį, M.Kuchcinskis pažymėjo, kad „istorija turi mus mokyti ir gerus pavyzdžius turime taikyti ateičiai“.

„Mes turime kuo dažniau susitikinėti ir ieškoti sprendimų, išspręsti pačius sunkiausius klausimus. Manau, kad prie tokių klausimų galima priskaičiuoti ir mano tautiečių klausimus Lietuvoje ir lietuvių klausimus Lenkijoje. Ir manau, kad geresni sprendimai yra susitikinėjimai, kompromisų ieškojimas, o ne mūrų statymas“, – kalbėjo Lenkijos atstovas.

Klausiamas, ar mano, jog Lietuvoje yra pažeidžiamos lenkų tautinės mažumos teisės, maršalka atsakė, jog „tai nėra lengvai išsprendžiami klausimai“.

„Mes norime kalbėtis ir kartu rasti sprendimą, rasti visokeriopos plėtros galimybes tiek lenkų mažumai Lietuvoje, tiek lietuvių Lenkijoje, kad būtų taikomi ne tik Europos Sąjungos standartai.  Manau, kad reikėtų mūsų tautiečius, tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje esančius traktuoti kaip pagrindą, kuris sieja abi tautas. Tai būtų uola, kurios pagrindu galėtume prisiminti mūsų bendrą 500 metų praeitį ir taip ji padėtų lengviau pažvelgti į tai, kas mūsų laukia ateityje“, – sakė Lenkijos Seimo vadovas.

„Mano manymu, Lenkijos parlamentas truputį stipriau turėtų šioje srityje veikti“, – pridūrė M.Kuchcinskis.

Lietuvos lenkai bei Varšuvos politikai siekia, kad Seimas leistų lenkų tautinių mažumų atstovams asmens dokumentuose rašyti originalias pavardes. Šiuo metu Seime svarstomi keli projektai, ar leisti pase naudoti raides w, q ir x, kurių nėra Lietuvos abėcėlėje.