Ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad 75 metų Margarita Jadvyga Tručionienė, anksčiau turėjusi Malukienės pavardę, būdama įmonės direktore ir gydytoja veiklą ne vienus metus vykdė be licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas. Tokios licencijos neturėjo ir įmonė, taigi skiepyti pacientų nei įstaiga, nei gydytoja teisės neturėjo.

Šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta klaipėdietė Daina Bosas ir jos dukra Marija Julija Randers.

Teismų nuosprendžiuose akcentuojama, kad nenustatytos kilmės skysčiu merginą paskiepijusi medikė padarė žalos valstybei, nes diskreditavo nacionalinę sveikatos sistemą, padarė žalos ir fiziniams asmenis, nes jie patyrė moralinius ir dvasinius išgyvenimus.

2015 metais klaipėdietė nusprendė paskiepyti savo paauglę dukrą nuo gimdos kaklelio vėžio vakcina „Silgard“. Skiepijimui buvo numatytos procedūros.

Mamai ir dukrai po antros procedūros kilo įtarimų, kai paprašius gydytojos pakuotės, gydytoja pasakė, kad dėžutę atidavė kitai pacientei, esą ši norėjo paskaityti.

Manoma, kad M. J. Tručionienė D. Bosas dukrai suleido iš buteliuko pritrauktą skystį, tačiau injekcinė suspensija būna gamintojo jau paruoštame užpildytame švirkšte. Mergina mano, kad prarado galimybę būti paskiepyta, nes skiepytis dar kartą, nežinant tiksliai, kas buvo suleista 2015 metais, būtų rizikinga jos sveikatai.

„Tai buvo privatus kabinetas, mano mamai pasiūlė jos pažįstama gydytoja, pastaroji pati pas M. J. Tručionienę skiepijo savo vaikus. Aš net neįtariau, kad taip gali atsitikti. Kai paprašėme švirkšto, mums jo nedavė, kai išėjome, užtraukė žaliuzes prieš nosį, kad nebeįeitume, nebekėlė ragelio, kai skambinome“, – BNS yra pasakojusi M. J. Randers.

Tada D. Bosas apie įvykį pranešė M. J. Tručionienę rekomendavusiai medikei. M. J. Malukienė ir jai nekėlė ragelio.

Po įvykio moteris kreipėsi į teisėsaugą.

D. Bosas mano, kad nuosprendis medikei teisingas

Apeliacinis teismas pernai liepą M. J. Tručionienei dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams, ir 7,5 tūkst. eurų dydžio baudą.

Taip pat jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: per vienerius metus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiosioms.

Šioje byloje D. Bosas priteista 258 eurai turtinės, 5 tūkst. eurų atstovavimo išlaidų, o jos dukrai – 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

„Turbūt patys suprantat, kiek man kainavo ši pilietinė akcija. Aš manau, kad Apeliacinio teismo sprendimas yra labai logiškas, nepaisant to, kad buvo priteista tik trečdalis išlaidų teisinių, kas apmaudu ieškant teisybės Lietuvoje. Bet vis tik tas nuosprendis logiškas ir jo neskundžiau“, – antradienį teisme žurnalistams sakė D. Bosas. Moteris teigė, kad įvykis su dukters skiepijimu pakeitė požiūri tik į medicinos įstaigas, bet ne į pačius skiepus. 

Aukščiausiojo Teismo posėdyje ji išreiškė nuostabą, kad Akreditavimo tarnybai vasarį sustabdžius skiepų kabineto veiklą, kovą jos dukrai buvo atlikti skiepai.

M. J. Tručionienė tikina, kad skiepydama D. Bosas dukrą jos neapgavo, o siekiant tuo įsitikinti, galima buvo atlikti antikūnių tyrimą.

„Nėra tokių tyrimų, aš kaip niekas kitas buvau tokiais tyrimais suinteresuotas. JAV buvo daromi tyrimai moksliniais tikslais, kai buvo išrasta vakcina. Kaip gera daryti nusikaltimą, kai tyrimai nėra daromi“, – sakė D. Bosas.

Nuosprendį palaiko Generalinė prokuratūra

Prokurorė Vida Ramanauskienė Aukščiausiojo Teismo prašė atmeti ir nuteistos medikės, ir jos vadovautos įmonės skundus.

„Apeliacinis teismas ištyrė bylą ir surašė nuosprendį pagal reikalavimus, išdėstė byloje ištirtus įrodymus ištirtus, atliko jų analizę“, – teigė prokurorė.

Pasak kaltintojos, kasatoriai nesutinka su teismo vertinimu, bando supainioti epidemiologo funkcijas, imunoprofilaktikos organizavimą su vykdymu.

„Tai nėra tolygu, tai nėra tas pats. Atkreipiu dėmesį, kad gydytojas epidemiologas tas, kuris tiria ligas ar įvykius, organizuoja ligų epidemiologinę kontrolę, stebėseną, kas plinta, bet ne konkretus skiepijimas“, - teigė V. Ramanauskienė.

Prokurorė sako, kad Apeliacinio teismo pozicija yra labai aiškiai ir logiškai išdėstyta, kodėl medikė nuteista.

V. Ramanauskienė, kaip D. Bosas atmetė M. J. Tručionienės argumentą, kad dėl kraujo tyrimo skiepijo faktui patvirtinti.

„Antikūniai po skiepijimo susidaro ne visada, net tris kartus paskiepytam gali nesusiformuoti. Medicinos tyrimas nieko byloje neduotų, teisinga, kad byloje jis nepaskirtas“, – sakė prokurorė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą skelbs kovo 14 dieną. Jis bus galutinis ir neskundžiamas.

M. J. Tručionienė prašo panaikinti jai nepalankius teismų sprendimus, esą ją nuteisę teismai pažeidė įstatymus, padarė nepagrįstas išvadas. Medikė įsitikinusi, kad veiklą vykdė teisėtai, turėjo aukščiausią gydytojo epidemiologo kvalifikaciją.

„Prašau panaikinti nusikaltimus, kurių nepadariau, apkaltinta visiškai neteisingai. Niekada niekam nesuleidau jokios kitos vakcinos, absurdiška, kad esu nuteista, apkaltinta. Priimu šią „dievo dovaną“, bet tiesa visados nugali“, - Aukščiausiajame Teisme kalbėjo M. J. Tručionienė.

M. J. Malukienė ir jos vadovaujama bendrovė „Imunoprofilaktikos tarnyba“ buvo teisiamos, nes neturėdamos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei neturėdamos šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, nuo 2010-ųjų sausio iki 2015 metų kovo pabaigos teikė skiepijimo paslaugas ir už tai gavo daugiau kaip pusę milijono eurų.

Kaip trečiadienį pranešė teismas, teisėjų kolegija nuteistajai paskyrė galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams, ir 7,5 tūkst. eurų dydžio baudą.

Taip pat jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: per vienerius metus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiosioms.

Šioje byloje dviems nukentėjusiosioms priteista 258 ir 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. 

Neteisėtų skiepų byloje vasario 27 dieną Klaipėdos apygardos teismas buvusią medikę epidemiologę ir jos įmonę „Imunoprofilaktikos tarnyba“ pripažino kaltais dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine, profesine neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas.

Tačiau M. J. Malukienė buvo išteisinta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Apeliacinis teismas šią nuosprendžio dalį panaikino.

M. J. Malukienė ir jos vadovaujama bendrovė „Imunoprofilaktikos tarnyba“ buvo teisiamos, nes neturėdamos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei neturėdamos šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, nuo 2010-ųjų sausio iki 2015 metų kovo pabaigos teikė skiepijimo paslaugas ir už tai gavo daugiau kaip pusę milijono eurų.

Klaipėdos teismas buvusiai medikei ir jos įmonei teismas skyrė po beveik 19 tūkstančių eurų baudas. Teismas taip pat konfiskavo daugiau nei pusę milijono eurų. Įtariama, kad šie pinigai gauti neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas. 

Neteisėtų skiepų byloje nuosprendį vasario 27 dieną Klaipėdos apygardos teismas buvusią medikę epidemiologę ir jos įmonę „Imunoprofilaktikos tarnyba“ pripažino kaltais dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine, profesine neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas.

Tačiau Margarita Jadvyga Malukienė buvo išteisinta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Prokuratūra mano, kad moteris turi būti pripažinta kalta dėl visų jai inkriminuotų nusikaltimų.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį šią baudžiamąją bylą nagrinėjo pagal prokuratūros, nuteistųjų ir nukentėjusiųjų skundus.

Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Gudžiūnas teismo prašė skirti buvusiai medikei 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, taip pat skirti 7532 eurų baudą ir įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiųjų, atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nukentėjusieji prašo priteisti jiems daugiau nei 10 tūkst. eurų žalos.

Prokuroras sakė, kad žmonės buvo skiepijami neaiškios kilmės skysčiu, kompiuterinėje programoje buvo keičiami duomenys apie pacientus. Tai nustatyta ištyrus bendrovės kompiuterį, be to, bendrovė neturėjo tiek vakcinų, kiek aptarnauta asmenų.

G. Gudžiūno teigimu, kalbant apie sukčiavimą, negalima nutylėti ir vaiko bei mamos skiepijimo nuo erkinio encefalito aplinkybių.

Po dviejų skiepų žmogui susiformuoja imunitetas šiai pavojingai ligai. Mama ir sūnus buvo paskiepyti du kartus, tačiau kraujo tyrimas vėliau parodė, kad jie neturi imuniteto šiai ligai.

M.J.Malukienė ir jos vadovaujama bendrovė „Imunoprofilaktikos tarnyba“ kaltinamos tuo, kad neturėdamos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, nuo 2010-ųjų sausio iki 2015 metų kovo pabaigos teikė skiepijimo paslaugas ir už tai gavo daugiau kaip pusę milijono eurų.

Nukentėjusioji: praradau galimybę būti paskiepyta

2015 metais klaipėdietė Daina Bosas nusprendė paskiepyti savo paauglę dukrą nuo gimdos kaklelio vėžio vakcina „Silgard“. Skiepijimui buvo numatytos procedūros.

Mamai ir dukrai po antros procedūros kilo įtarimų, kai paprašius gydytojos pakuotės, gydytoja pasakė, kad dėžutę atidavė kitai pacientei, esą ši norėjo paskaityti.

Manoma, kad M. J. Malukienė D. Bosas dukrai suleido iš buteliuko pritrauktą skystį, tačiau injekcinė suspensija būna gamintojo jau paruoštame užpildytame švirkšte.

„Tuo metu dar nebuvo tyrimo, kad patikrintų, ką man suleido. Tai nebuvo mūsų kaltė, mes būtume tikrai patikrinę, bet tuo metu tai nebuvo įmanoma“, – BNS trečiadienį teisme sakė D. Bosas dukra 18-metė Marija Julija Randers.

Ji mano, kad prarado galimybę būti paskiepyta, nes skiepytis dar kartą, nežinant tiksliai, kas buvo suleista 2015 metais, būtų rizikinga jos sveikatai.

„Tai buvo privatus kabinetas, mano mamai pasiūlė jos pažįstama gydytoja, pastaroji pati pas M. J. Malukienę skiepijo savo vaikus. Aš net neįtariau, kad taip gali atsitikti. Kai paprašėme švirkšto, mums jo nedavė, kai išėjome, užtraukė žaliuzes prieš nosį, kad nebeįeitume, nebekėlė ragelio, kai skambinome“, – BNS pasakojo M. J. Randers.

Tada D. Bosas apie įvykį pranešė M. J. Malukienę rekomendavusiai medikei. M. J. Malukienė ir jai nekėlė ragelio.

„Aš manau, kad jei žmogus nekaltas ir nesukčiavo, būtų ramiai paaiškinęs situaciją, davusi švirkštą ir viskas. Kam tada reikėjo keisti dokumentus? Mano tėvai labai norėjo mane apsaugoti, tas virusas tikrai yra moterų rykštė, jie mane 15-kos metų nuvedė, kad ateityje nekiltų problemų. Dabar neaišku, gal aš susirgsiu po kelių metų ir kas tada? Nesijaučiu saugi“, – BNS sakė M. J. Randers.

Nuteista buvusi medikė teismo posėdyje nedalyvavo. Jai ir jos įmonei atstovavęs advokatas Rimvydas Paulauskas mano, kad klientė turėtų būti išteisinta.

„Mano galva, negalima nuginčyti, kad yra padaryta tam tikrų teisės aktų pažeidimų, tačiau taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra pagrindo, turto konfiskavimas iš M. J. Malukienės taikytas nepagrįstai“, – teismo posėdyje sakė advokatas.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs birželį.

Klaipėdos teismas buvusiai medikei ir jos įmonei teismas skyrė po beveik 19 tūkstančių eurų baudas. Teismas taip pat konfiskavo daugiau nei pusę milijono eurų. Įtariama, kad šie pinigai gauti neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde dėl nepagrįsto išteisinimo teigiama, kad kaltinamoji dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išteisinta nepagrįstai, o teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. 

Kaip skelbia prokuratūra, apeliaciniu skundu teismo prašoma medikę pripažinti kalta ir skirti jai 4 metų laisvės atėmimo bausmę,jos vykdymą atidedant 3 metams, taip pat skirti 7532 eurų baudą ir įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiųjų, atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Teismo taip pat prašoma pakeisti nuosprendžio dalį dėl atmestų nukentėjusiųjų  civilinių ieškinių. Jie viršija 10 tūkstančių eurų.

Vasario 27 dieną Klaipėdos apygardos teismas buvusią medikę ir buvusios medikės įmonę „Imunoprofilaktikos tarnyba“ pripažino kaltais dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine, profesine neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas.

Buvusiai medike ir jos įmonei teismas skyrė po beveik 19 tūkstančių eurų baudas. Teismas taip pat konfiskavo daugiau nei pusę milijono eurų. Įtariama, kad šie pinigai gauti neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas. 

Bylos duomenimis, vienai iš nukentėjusiųjų kilus abejonių ir kreipusis į teisėsaugą dėl jos dukrai atlikto skiepo, pareigūnai ėmė aiškintis įvykio aplinkybes.

Ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad 74 metų Margarita Jadvyga Malukienė, būdama įmonės direktore ir gydytoja veiklą ne vienerius metus vykdė be licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas. Tokios licencijos neturėjo ir įmonė, taigi skiepyti pacientų nei įstaiga, nei gydytoja teisės neturėjo. Įtariama, kad neteisėtai teikdama skiepijimo paslaugas, medikė uždirbo pusę milijono eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma taip pat leido moterį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Dėl šių priežasčių pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, iš dalies nepavyko nustatyti įmonės veiklos ir turto.

Įtariama, kad medikė neturėjo buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių kelių vakcinų įsigijimą, taip pat pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, nepavyko nustatyti, kokiomis vakcinomis nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. kovo ir kokie klientai buvo skiepijami. Aptikta ir kasos taisyklių pažeidimų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma taip pat leido manyti, kad medikė buhalterinę apskaitą vykdė iš dalies nesilaikydama teisės aktų.

Teisėsaugos pareigūnai mano, kad sukčiaudama ir piktnaudžiaudama, medikė ne tik visuomenėje, galbūt, sukėlė abejonių gydymo įstaigomis, gydymo sistema, bet savo veiksmais diskreditavo gydytojo vardą.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo moterį išteisino.

Buvusiai medike ir jos įmonei teismas antradienį skyrė po beveik 190 tūkstančių eurų baudas. Teismas taip pat konfiskavo daugiau nei pusę milijono eurų, kurie, įtariama, gauti neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas, pranešė teismas ir prokuratūra.

Bylos duomenimis, vienai iš nukentėjusiųjų kilus abejonių ir kreipusis į teisėsaugą dėl jos dukrai atlikto skiepo, pareigūnai ėmė aiškintis įvykio aplinkybes.

Ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad 74 metų Margarita Jadvyga Malukienė, būdama įmonės direktore ir gydytoja veiklą ne vienerius metus vykdė be licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas. Tokios licencijos neturėjo ir įmonė, taigi skiepyti pacientų nei įstaiga, nei gydytoja teisės neturėjo. Įtariama, kad neteisėtai teikdama skiepijimo paslaugas, medikė uždirbo pusę milijono eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma taip pat leido moterį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Dėl šių priežasčių pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, iš dalies nepavyko nustatyti įmonės veiklos ir turto.

Įtariama, kad medikė neturėjo buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių kelių vakcinų įsigijimą, taip pat pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, nepavyko nustatyti, kokiomis vakcinomis nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. kovo ir kokie klientai buvo skiepijami. Aptikta ir kasos taisyklių pažeidimų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma taip pat leido manyti, kad medikė buhalterinę apskaitą vykdė iš dalies nesilaikydama teisės aktų.

Teisėsaugos pareigūnai mano, kad sukčiaudama ir piktnaudžiaudama, medikė ne tik visuomenėje, galbūt, sukėlė abejonių gydymo įstaigomis, gydymo sistema, bet savo veiksmais diskreditavo gydytojo vardą.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo moterį išteisino.

Šis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų.

Skiepų kabineto, esančio uostamiesčio Smiltelės gatvėje, vadovė gydytoja Margarita Jadvyga Malukienė vykdė sveikatinimo veiklą neturėdama tam teisės.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas penktadienį paskelbė sprendimą Administracinės teisenos byloje ir nubaudė M.J.Malukienę minimalia už tokį nusižengimą numatoma nuobauda – 579 eurų bauda.

Teismas atsižvelgė į kelias lengvinančias aplinkybes – gydytoja neturi galiojančios nuobaudos, pripažino kaltę ir dėl savo nusižengimo labai gailėjosi. Be to, taikyta švelniausia įmanoma bausmė, nes 71-reių M.J.Malukienė yra vyresnė nei 65 metų amžiaus.

Nukentėjusiosios Dainos Bosas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Moteris prašė priteisti jos naudai visą advokatei sumokėtą sumą – beveik tūkstantį eurų. Teismo sprendimu M.J.Malukienė turės atlyginti D.Bosas naudai 500 eurų. 

Priminsime, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos sustabdė įmonės „Imunoprofilaktikos tarnyba“ licenciją bei pačios gydytojos leidimą vykdyti tokią veiklą šių metų vasario 20 dieną. Nuo tada M.J.Malukienė neturėjo teisės priimti pacientų, paskiepijo ne mažiau penkių pacientų.

Viena jų buvo D.Bosas dukra. Mergaitės mamai kilo įtarimų dėl suleistos vakcinos, nes gydytoja nedavė moteriai medikamento pakuotės. Pradėjusi aiškintis, kodėl taip atsitiko ir iškėlusi į viešumą šį įvykį moteris, pati to nežinodama demaskavo ir faktą, jog M.J.Malukienė skiepijo pacientus neturėdama licencijos. Šis leidimas teikti sveikatinimo paslaugas buvo pasibaigęs dar vasario mėnesį.

Skiepų kabineto, esančio uostamiesčio Smiltelės gatvėje, vadovė gydytoja Margarita Jadvyga Malukienė vykdė sveikatinimo veiklą neturėdama tam teisės. Kaip ją už tai bausti, sprendžia Klaipėdos miesto apylinkės teismas.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos sustabdė įmonės „Imunoprofilaktikos tarnyba“ licenciją bei pačios gydytojos leidimą vykdyti tokią veiklą šių metų vasario 20 dieną. Nuo tada M.J.Malukienė neturėjo teisės priimti pacientų.

Galbūt šis nusižengimas nebūtų iškilęs į viešumą, jeigu gydytojos darbo ypatumai nebūtų sukėlę abejonės vienai pacientei – Dainai Bosas, kurios nepilnametę dukrą M.J.Malukienė skiepijo.

Pirmasis skiepas atliktas sausio viduryje, tad antrojo skiepo data buvo paskirta iš anksto. Buvo nurodyta kovo 13-osios data.

D.Bosas su gydytoja tarėsi iš anksto. M.J.Malukienė telefonu paaiškino, kad numatytąją dieną suteikti paslaugos negalės, nes turi problemų ir bus išvykusi į Vilnių, tačiua pažadėjo, kad kovo 14-ąją, šeštadienį ji ateis į darbą ir paskeipys mergaitę.

Tądien į Smiltelės gatvę, kur daugiabučio namo pirmajame aukšte įsikūręs skiepų kabinetas atvyko D.Bosas su mama ir dviem dukromis. Moteris su vyresniąja mergaite nuėjo skiepytis, mašinoje liko močiutė su mažyle.

Tądien viskas vyko kiek kitaip, nei pirmojo skiepo metu – gydytoja nepadavė mergaitės mamai dėžutės nuo panaudoto medikamento. Tai nustebino moterį. Bet dar labiau ją sutrikdė M.J.Malukienės pasakymas, kad pakuotę ji davusi kitai pacientei.

„Nustebino tai, kad kažkokiai kitai merginai gydytoja davė būtent mūsų pirktą pakuotę, o ne kurią tų, kurios jau panaudotos gulėjo jos lentynoje. Išėjome iš kabineto, papasakojau viską mamai ir tik tada kilo mintis paprašyti bent švirkšto su skiepo likučiais. Tačiau kabineto langai jau buvo uždaryti apsauginėmis žaliuzėmis. Gydytoja M.J.Malukienė nekėlė ragelio“, – ketvirtadienį teisme pasakojo D.Bosas.

Moteriai kilo abejonių, ar jos dukrai tikrai buvo suleisti skiepai. Todėl ji kreipėsi į teisėsaugos organus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo tyrimą.

Birželio mėnesį Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba surašė administracinės teisės pažeidimų protokolą šiai gydytojai už vertimąsi šia veikla neturint licencijos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ketvirtadienį svarstė, kokią bausmę gydytojai už tai skirti. M.J.Malukienė pripažino nusižengusi įstatymui ir teisinosi norėjusi padėti pacientams, kad nenutrūktų jų skiepijimo ciklas, o gavę reikiamus dokumentus jie galėtų dirbti svetimose šalyse.

Kalbėdamas apie D.Bosas dukros atvejį ji tvirtino nusižengusi įstatymui įkalbėta mergaitės motinos.

D.Bosas paprašė teismą pripažinti jos išleistą beveik tūkstančio eurų atlygį teismo išlaidomis ir priteisti šią sumą iš gydytojos.

Kokią bausmę skirs teismas, paaiškės penktadienį.

Tuo tarpu Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba šių metų gegužę panaikino leidimą M.J.Malukienės įmonei verstis sveikatinimo veikla. Šį sprendimą M.J.Malukienė apskundė, skundas dar neišnagrinėtas.