Režisieriaus padėjėjas spektaklio metu sėdi specialioje būdelėje prie scenos, ten – daugybė įvairiausių mygtukų, tačiau M.Fokina iš jų naudoja tik kelis. Asistentas turi prižiūrėti, kad spektaklis vyktų sklandžiai, nurodinėti apšvietėjams, stebėti, ar dekoracijos teisingai pastatytos, kviesti artistus į sceną, raminti juos, prižiūrėti, kad būtų tyla ir tvarka už kulisų.
„Kontroliuoti, koordinuoti ir tikrinti“, – taip savo darbą pristato M.Fokina.
„Už viską, kas spektaklyje techniškai įvyksta negerai, pylos gaunu aš. Net jei ir nutinka kažkas, kas nuo manęs nepriklauso, pretenzijos lekia man, o aš toliau perduodu jas kitiems“, – kalbėjo M.Fokina.
Šiandien techniškai sudėtingiausi – režisierės D.Ibelhauptaitės pastatymai Palangos koncertų salėje. Ten didžiulis skaičius žmonių, kviestinių svečių, milžiniškos dekoracijos, o ir patalpos nepritaikytos teatrui.
„Pajacuose“ buvo ir cirko artistų, ir vaikų choras, ir mūsų choras – visas teatras užimtas. Ir kviestinių atlikėjų daug, dekoracijos dviem aukštais. Gyvūnus koordinavau ne aš, bet turėjau pasakyti, kada jiems išeiti. „Pajacuose“ net neužteko vieno režisieriaus asistento – visi esame viena komanda ir, jei padaręs savo darbą pastebi, ką gali padėti kitam, pataisyti, visuomet skubi tai daryti“, – atskleidė M.Fokina.
Rodant spektaklius Palangoje, kartais reikia šiek tiek keisti ir spektaklio dekoracijas, scenas. Režisieriaus asistentas turi gerai išmanyti ir scenos techniką bei jos niuansus.
„Palangos koncertų salė nelabai pritaikyta teatriniams pastatymams, vietos – mažai, o laidų – daug. Pavyzdžiui, reikėjo rodyti spektaklį „Smuikininkas ant stogo“. Ten nusileidžia vienas personažas iš kito pasaulio, nebuvo kaip techniškai padaryti – yra telferiai, fermos, bet nėra mums reikalingų štangų. Pas mus scenos konstrukcijos greitai nusileidžia, o ten fermos leidžiasi labai lėtai – tik tam, kad būtų galima prožektorius pakabinti per spektaklį, o ne dirbti spektaklio metu – tai mums netiko, turėjome pakeisti tą sceną“, – technines detales atskleidžia režisieriaus asistentė.
Žiūrovams tokie nutikimai beveik niekada nepastebimi, bet jei spektaklį stebi režisierius – mato kiekvieną plyšelį. Tačiau didelių nutikimų spektaklio metu dažnai nepasitaiko, o mažų – visuomet, už spektaklio kulisų kartais verda didelės aistros. Ne vien technika kelia problemų, kartais ir nepaklusnūs atlikėjai.
„Atrodo, kad atlikėjas stovi prie scenos ir jau išeis, o neišeina. Yra tokių, kuriuos reikia prižiūrėti, kad laiku pasirodytų scenoje, pasakyti, kada išeiti, vos ne už rankos atvesti, kitiems, žinoma, nereikia nė sakyti – visada bus scenoje, kai tik reikės. Būna tokių atvejų, kai reikia staigiai susiorientuoti. Juk už kulisų sueina daug žmonių, jiems atrodo, jog šnabždasi, bet žiūrovai pastebi, kad girdėjo šurmulį scenoje. Kartais aktoriai išeina iš scenos ir galvoja, kad spektaklis baigtas, kažką aptarinėja ar tiesiog atsipalaiduoja nespėję net išeiti, o spektaklyje tuo metu, pavyzdžiui, tyli scena – jiems nė motais, atidirbo ir išeina. Turėtų rūpėti, kas vyksta scenoje“, – pasakojo M.Fokina.
Be teatro režisieriaus asistentė M.Fokina tikina neapsieisianti, kitur savęs nebeįsivaizduoja, o tiek laiko čia dirba dėl visos paletės skirtingų jausmų.
„Kiek čia dirbu, visada kalbama apie reorganizacijas, vis keičiasi vadovai, prie visų reikia priprasti. Žinot, teatras teatre, čia intrigos ir santykiai, be to nė vieno teatro nebūna. Man teatras patinka, vien dėl to čia ir likau, kitur neįsivaizduoju savęs. Čia būna sunku, būna įtampa, tačiau praeina ir dirbi toliau“, – sakė ilgametę patirtį turinti režisieriaus asistentė.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas skaičiuoja paskutines dienas – netrukus jame prasidės rekonstrukcija. M.Fokina labiausiai nori, kad nestigtų darbo, o žiūrovams – kūrinių.
„Iš naujo pastato tikiuosi gražių, žiūrovus traukiančių rūmų, kad būtų tikras, aukšto lygio teatras, paklausus ir norimas, kad būtų darbo ir artistams, ir aptarnaujančiam personalui – kad visiems būtų darbo ir meno“, – vylėsi M.Fokina.
