Anksčiau daugybę metų metus jie pradėdavo maudynėmis Nemune.
Nugriovus prie jo Panemunėje stovėjusią pirtelę nuspręsta maudynes perkelti prie Lampėdžio ežero, prie pirtelės. Į vandenį nerta tik po apšilimo programos ir kroso.
Pirmąją metų dieną ne tik Kauno ir Lietuvos sveikuoliai lauke maudosi ir nesvarbu, koks oras. Taip atšvenčiama sausio 1-ąją minima Pasaulinė ruonių diena.
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė kartu su Kauno jungtiniu sveikatos klubu neslėpė, kad kur kas šventiškiau nerti į ledinį vandenį, tačiau ekstremalumo netrūksta ir oro temperatūrai siekiant penkis laipsnius šilumos.
Grūdinimasis, anot jos, tai ne tik maudynės šaltame vandenyje, bet ir kuo ilgesnis buvimas gryname ore, mankšta, vaikščiojimas basomis ar netgi buvimas be drabužių.
L. Augustaitytė pabrėžia, jog ledinės maudynės, visų pirma, geriausia priemonė stiprinti imunitetą.
,,Jei nori nesnargliuoti, nesloguoti, reikia šaltą vandenį pasitelkti į pagalbą. Lediniame vandenyje panirusio žmogaus organizmas gauna šalčio gūsį, kraujagyslės susitraukia, po to išsiplečia, kūno temperatūra pakyla, gaunasi sujudimas kūne, tad gauname energijos pliūpsnį ir sveikatą“, – sakė L. Augustaitytė.
Jos teigimu, tokios maudynės labai praverčia mūsų kraujagyslėms, tai tarsi nieko nekainuojantys vaistai nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Sveikuolė atkreipė dėmesį, kad šaltas, kontrastinis dušas yra naudinga sveikatai, tačiau, jos nuomone, daugiausiai naudos, sveikatos galime pasisemti besipliuškendami ežeruose, upėse ar jūroje, tai yra, gyvame vandenyje, o ne atitekančiame per vamzdynus ir įvairius filtrus.
Medikai įspėja, kad maudynės žiemą yra rizikingas laisvalaikis. Tuo užsiimti gali tik tam gerai pasirengę ir užsigrūdinę žmonės.
