Jauna mergina pasakoja, kad iki diagnozės nustatymo buvo ilgas ir psichologiškai sunkus kelias: „Nelengva suskaičiuoti, su kiek specialistų teko bendrauti ir kiek tyrimų reikėjo atlikti. Turbūt tie keli mėnesiai, kol sužinojau tikrąją diagnozę, buvo patys sunkiausi: nesupratau kas vyksta, kodėl taip įvyko, kilo klausimas, kodėl tai turi vykti man, nebesijaučiau taip lyg būčiau visavertė mergina. Per tuos mėnesius išgirdau tiek galimų apsigimimo formų, kad net nebesupratau, ar esu mergina, ar ne“.
Galiausiai po daugybės tyrimų ir konsultacijų, Laura išgirdo diagnozę – Mayer-Rokitansky-Kuster-Hauser sindromas arba kitaip – itin reta makšties patologija. Šis sindromas pasaulyje pasitaiko apie 1 iš 5 tūkst. gimusių mergaičių, o Lietuvoje kasmet statistiškai turėtų gimti 2-3 mergaitės, kurioms ateityje bus nustatytas minėtas sindromas, rašoma pranešime spaudai.
Didžioji dalis mergaičių su šiuo sindromu turi moterišką chromosomų rinkinį, normaliai išsivysčiusias kiaušides, todėl mergaitės auga, bręsta kaip ir kitos bendraamžės net neįtardamos, jog neturi makšties.
Ši patologija dažniausiai nustatoma paauglystėje, kuomet merginai neatsiranda mėnesinės, nors jos pagal amžių jau turėtų prasidėti.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas prof. Saulius Paškauskas teigia, kad ši patologija dažniausiai nustatoma paauglystėje, kuomet merginai neatsiranda mėnesinės, nors jos pagal amžių jau turėtų prasidėti – ši problema ir verčia kreiptis į ginekologą. Kita situacija, kuomet prireikia detalių tyrimų ir gydytojo konsultacijos, – negalėjimas lytiškai suartėti.
„Vis dar nieko nesupratau, tik tapo aišku, kad visgi esu mergina, tik truputį kitokia. Gydytojai sakė, kad norit gyventi lytinį gyvenimą, teks ryžtis operacijai ir makšties formavimui. Po kelių metų atėjo laikas, kai nusprendžiau, jog noriu gyventi visavertį gyvenimą, ieškojau informacijos apie gydytojus, padedančius spręsti šią problemą, ir taip atradau Kauno klinikas ir gydytoją prof. S. Paškauską. Pagaliau supratau, kad papuoliau ten, kur reikia. Gydytojas priėmė mane jau gerokai pasibaigus jo darbo laikui, tačiau neskubėdamas viską nuosekliai paaiškino: kaip vyksta operacija, pasiūlė viską ramiai apgalvoti, davė telefono numerį ir sakė susisiekti, kai nuspręsiu, ar noriu operacijos“, – pasakoja mergina.
Tačiau Laura ilgai negalvojo ir atvyko į Akušerijos ir ginekologijos kliniką ruoštis sudėtingai operacijai. Merginai buvo atlikta pirmoji Kauno klinikose laparoskopinė makšties suformavimo operacija, naudojant inovatyvią ir pažangią 3D technologiją. „Iš karto buvo pranešta, kad reikia išsivalyti žarnyną ir jog ryte įvyks operacija. Tiek operacija, tiek sunkiausios dienos praėjo gerai – nekarščiavau, o kitą dieną jau pakilau ant kojų ir po truputį vaikščiojau, didelių skausmų taip pat nejaučiau, todėl jau antrą dieną po operacijos nebeprašiau nuskausminamųjų. Turbūt skambės juokingai, bet asmeniškai man sunkiausia buvo tai, kad dar 2 dienas po operacijos negavau valgyti, o vėliau tik po truputį pratinome skrandį ir žarnyną prie maisto“, – sako Laura.
Kauno klinikų nuotr.
Kaip pasakoja sudėtingai operacijai vadovavęs gydytojas prof. S. Paškauskas, be daugiadalykės komandos pagalbos ir pažangiausios technikos tokių pacienčių gydymas būtų sunkiai įmanomas: „Su paciente aptariame neoperacinį ir operacinį gydymo būdus – kiekvienas iš šių gydymo būdų parenkamas individualiai ir turi savo privalumų bei trūkumų, todėl galutinį sprendimą turi priimti pati pacientė. Pooperaciniu periodu, ypač tuomet, kai makštis suformuojama iš žarnos segmento, galimos komplikacijos, nors jos pasitaiko retai. Nepaisant to, prieš operaciją ilgai diskutuojame apie visus rūpimus klausimus, apsvarstome įvairias galimybes, o operacija neatliekama skubiai, todėl pacientė turi galimybę apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“. Tinkamiausias laikas tokiai operacijai – prieš pradedant lytinį gyvenimą“.
Kauno klinikose makšties suformavimo operacijos atliekamos jau daug metų, tačiau ankščiau jos buvo atliekamos padarant pjūvį pilvo sienoje. Po ilgo pasiruošimo periodo, mokymosi ir tobulinimosi 2013 m. buvo atlikta pirmoji minimaliai invazinė makšties suformavimo operacija laparoskopu iš žarnos segmento, tačiau technologijos, kuriomis atliekamos šios sudėtingos operacijos, nuolat žengia į priekį ir gydytojai stengiasi nuo jų neatsilikti – 2018 m. kovo 1d. buvo atlikta pirmoji laparoskopinė makšties suformavimo operacija iš sigminės žarnos segmento, naudojant Ginekologijos skyriuje įsigytą 3D technologiją.
„3D technologija – didesnio saugumo ligoniui garantas. Atliekant makšties suformavimą iš žarnos segmento, ši technologija leidžia mums tiksliau matyti anatomines struktūras, geriau įvertinti kraujagysles, o tai ypač svarbu, nes suformuota makštis privalo turėti kraujotaką, kad būtų gyvybinga ir galėtų funkcionuoti. Ši pacientė buvo ypatinga dar ir tuo, kad vaikystėje ji jau buvo operuota per pjūvį pilvo sienoje – jai buvo atlikta sudėtinga šlapimtakių operacija, tad prieš makšties suformavimo operaciją pilvo ertmėje tikėjomės rasti sąaugų ir pakitusios anatomijos. Būtent dėl to 3D technologija mums padėjo geriau pamatyti jaunosios pacientės anatomiją ir maksimaliai saugiai atlikti operaciją. Šią naują, daug privalumų turinčią laparoskopinę 3D technologiją, mūsų klinikoje per kelis mėnesius įsisavino daugelis operuojančių gydytojų ir ji jau plačiai taikoma atliekant ir kitas sudėtingas laparoskopines gimdos pašalinimo, kiaušidžių operacijas dėl įvairių gerybinių ir piktybinių ligų“, – 3D technologijos ypatybes vardijo prof. S. Paškauskas.
Po makšties suformavimo operacijų pacientės po 2 mėnesių jau gali grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą, užsiimti sportine veikla ir gyventi lytinį gyvenimą. Nors dėl šios patologijos moterys negali pastoti, makšties suformavimas palengvina moters savęs suvokimą moterimi ir tai, jog ji gali būti tokia pat kaip ir kitos, nors gimė su įgimta patologija.
Pirmąją tokio tipo operaciją atliko daugiadalykė Kauno klinikų gydytojų komanda: Akušerijos ir ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriaus gydytojas prof. S. Paškauskas, gydytojas Ričardas Augustis, gydytoja Sofija Ugianskytė, Chirurgijos klinikos gydytojas doc. Tadas Latkauskas, Anesteziologijos klinikos gydytojas Alenas-Donatas Vilimas.
