Kariuomenei šiuo metu sunku surinkti pakankamai karių visoms pozicijoms užimti. Vykdant pokyčius daugiausia bus naikinamos šiuo metu neužimtos pareigybės, o ne mažinami karių skaičiai. Tarp tokių pareigybių yra Irako ir Afganistano karų metu padaugėjusių darbo vietų kovai su sukilėliais – šiandien jos nėra tokios reikalingos.

Kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose skaičius bus mažinamas maždaug trimis tūkstančiais.

Tačiau tuo pat metu pagal parengtą planą bus pridėta apie 7,5 tūkst. karių kitoms svarbioms misijoms, įskaitant oro gynybos ir kovos su dronais padalinius, ir penkias naujas operatyvines pajėgas visame pasaulyje, turinčias geresnius kibernetinius, žvalgybos ir tolimųjų smūgių pajėgumus.

Armijos sekretorė Christine Wormuth (Kristin Vormut) sakė, kad ji ir armijos vadas generolas Randy George'as (Rendis Džordžas) stengėsi sumažinti neužimtų arba perteklinių vietų skaičių.

„Mes atsitraukiame nuo kovos su terorizmu ir kovos su sukilėliais. Norime būti pasirengę didelio masto kovinėms operacijoms, – antradienį žurnalistams sakė Ch. Wormuth. – Taigi, pažvelgėme, kur yra pajėgų struktūros dalys, kurios, pavyzdžiui, buvo labiau susijusios su kova su sukilėliais ir kurių mums nebereikia.“

R. George'as pridūrė, kad norima atsisakyti dalykų, kurie, kaip manoma, nepadėtų sėkmingai veikti mūšio lauke ateityje.

Šis sprendimas susijęs su tuo, kad kariuomenė jau daugelį metų negali užpildyti tūkstančių tuščių etatų. Pagal iki šiol buvusią tvarką kariuomenėje gali būti iki 494 tūkst. karių, tačiau bendras tikrąją karinę tarnybą atliekančių karių skaičius šiuo metu yra apie 445 tūkstančiai.

Norime būti pasirengę didelio masto kovinėms operacijoms.

Pagal naująjį planą per ateinančius penkerius metus bus siekiama turėti 470 tūkst. karių.

Apie kariuomenės persitvarkymą kalbama po du dešimtmečius trukusių karų Irake ir Afganistane, dėl kurių kariuomenė buvo priversta greitai ir smarkiai plėstis, kad užpildytų į mūšio lauką siunčiamas brigadas. Tai apėmė didžiulę kovos su sukilėliais misiją, skirtą kovai su „al Qaeda“, Talibanu ir „Islamo valstybe“ (IS).

Laikui bėgant kariuomenės dėmesys vis labiau krypo į konkurenciją su tokiomis varžovėmis kaip Kinija ir Rusija bei Irano ir Šiaurės Korėjos keliamas grėsmes. Karas Ukrainoje parodė, kad reikia daugiau dėmesio skirti oro gynybos sistemoms ir aukštųjų technologijų pajėgumams siekiant ir naudoti, ir atremti oro bei jūrinius dronus.

„Bus etatų mažinimas, tai bus neženklus etatų mažinimas – apie 5 proc. šiame etape“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Pasak jo, šiuo metu peržiūrimos kai kurių darbuotojų funkcijos, tik tada bus priimti sprendimai dėl atleidimų.

„Dabar mes peržiūrime visų darbuotojų funkcijas, kadangi mes jau dabar dirbame puse savo pajėgumų daugiau nei pusantrų metų ir artimiausiu periodu numatomas tas stovėjimas, dalis perteklinių funkcijų šiuo metu jau yra, visa tai peržiūrima, kaip būtų galima padengti kitų darbuotojų funkcijomis ir visa tai išgryninus bus etatų mažinimas“, – kalbėjo „Achemos“ vadovas.

„Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 1250 žmonių. 

Anot R. Miliausko, laikinai sustabdžius veiklą dalis darbuotojų bus išleista į prastovas pusei mėnesio, dalis – visam mėnesiui. 

„Yra priimti principiniai sprendimai, kaip žmonės dirbs tiesiogiai aptarnaudami, jie į prastovas eina dalines – pusę mėnesio ir visą mėnesį, šiuo metu sudaromi grafikai“, – sakė R. Miliauskas.

Anot jo, prastovos bus apmokamos taip, kaip numatyta Darbo kodekse: „Priimtas sprendimas, kad prastovų apmokėjimas bus pagal Darbo kodeksą“.

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius BNS trečiadienį sakė, kad pelningai pirmąjį pusmetį dirbusi „Achema“ už prastovas galėtų mokėti ne pagal Darbo kodeksą – tai yra 40 proc. vidutinio atlyginimo išmokas, o pademonstruoti socialinę atsakomybę ir mokėti, pavyzdžiui, 50-70 proc.

R. Miliauskas nekomentavo bendrovės pirmojo pusmečio rezultatų, nes jie skaičiuojami finansiniams metams pasibaigus ir pridūrė, kad pastaruosius du mėnesius ji dirbo nuostolingai dėl didėjančių kaštų ir ilgalaikių įsipareigojimų.

„Pati „Achema“ rezultatų neskaičiuoja pusmečiais ar ketvirčiais, periodas yra metinis, tikrai šiuo metu nekomentuosime, tik galiu pabrėžti, kad jau antrą mėnesį įmonė dirba nuostolingai, ženkliai, rekordiškai kylant dujoms, tie ilgalaikiai kontraktai su trąšų pardavimai jau neleidžia dirbti pelningai“, – spaudos konferencijoje sakė „Achemos“ vadovas.

„Achema grupės“ valdybos pirmininko pavaduotojo Gintaro Balčiūno teigimu, tai M. Sinkevičiaus komentarai yra politikavimas. 

„Labai gaila, kad Lietuvoje ir toliau kai kurie politikai, užuot realiai padėję verslui bei gyventojams šiuo visiems sunkiu metu, tai supranta tik kaip dar vieną progą „užlipti ant bačkos“ bei garsiai politikuoti ir samprotauti apie verslo socialinę atsakomybę ir panašiai, patys dėl to realiai elgdamiesi priešingai“ – BNS atsiųstame komentare sakė G. Balčiūnas.

„Jonavos savivaldybė nuo rugsėjo panaikino maršrutinių autobusų susiekimą su „Achema“ bei kitomis įmonėmis, esančiomis industriniame parke, perkeldama šią naštą įmonėms ir jų darbuotojams, kurie sumoka didžiąją dalį mokesčių į savivaldybės biudžetą“, – pridūrė jis.

„Achemos“ generalinis direktorius sako, jog nuo rugsėjo įmonė pajamų beveik neturės, o nuostoliai sieks „dešimtimis milijonų“.

„Tai bus minimalios pajamos, kurios nedengs nei pastovių, nei energetinių kintamų kaštų, kiekvieną mėnesį gamyklos rezultatai bus minusiniai, dešimtimis milijonų minusiniai“, – sakė R. Miliauskas.

Anot jo, pagal dabartinius planus gamyklos veikla bus stabdoma iki gruodžio, tačiau gali būti reaguojama į pokyčius gamtinių dujų ir trąšų rinkose.

„Stovėjimo grafikai skaičiuojami iki gruodžio pirmos dienos, kiekvieną savaitę stebima situacija rinkose, dujų ir trąšų, pasikeitus bus kiti sprendimai “, – kalbėjo R. Miliauskas.

Jo teigimu, norint dirbti konkurencingai dujų megavatvalandė turėtų kainuoti 90 eurų, o ne 280 eurų.

„Kad Europos gamintojai galėtų būti konkurencingi – ne tik mūsų gamykla yra stabdoma – visi Europos gamintojai arba stovi, arba nepasileido, dujų kaina, lyginant ją su šiandienine kaina – 280 eurų, tai turėtų nukristi iki 90 eurų, kad galėtume konkurencingai parduoti trąšas“, – sakė R. Miliauskas.

Jeigu aukšta dujų kaina laikysis artimiausius 1-2 metus, bendrovė tokių sąnaudų neatlaikys, teigė R. Miliauskas.

„Tikrai įmonė negalės atsilaikyti prie tokių didelių energetinių sąnaudų, nes mes jas šaltuoju periodu turime agregatus tam tikrus šildyti, juos nesugadinti, tokių sąnaudų ilgai patirti negalėsim“, – sakė „Achemos“ generalinis direktorius.

Registrų centrui pateikti duomenys rodo, kad „Achema“ pernai gavo 590,3 mln. eurų pardavimo pajamų – 57 proc. daugiau nei 2020 metais, ir uždirbo 53,2 mln. eurų grynojo pelno – 13 proc. mažiau nei 2020 metais. Šiemet įmonė tikėjosi gauti 596 mln. eurų pagrindinės veiklos pajamų, rašoma įmonės 2021 metų veiklos ataskaitoje.

Šiemet „Achema“ akcininkams, kurių didžiausia – „Achemos grupė“, BNS skaičiavimais, išmokėjo 67,9 mln. eurų dividendų – įmonės interneto svetainėje nurodoma, kad balandį akcininkai nutarė už 2021 metus išmokėti 103,44 euro dividendų akcijai.

Pernai įmonė akcininkams išmokėjo 47,65 mln. eurų dividendų už 2020 metus, o užpernai – 23,99 mln. eurų už 2019 metus.